„Nors ilgą laiką vairavome tradicinius automobilius, varomus tiek dyzeliu, tiek benzinu, gan seniai pradėjau domėtis elektromobiliais. Kadangi man iš esmės patinka inovatyvios technologijos, tai buvo gan natūralus procesas. Su žmona vis pasikalbėdavome, kad būtų gerai ir produktyvu greitu metu pereiti prie elektromobilio, nes bet kuriuo atveju tai yra ateitis, o mes norime eiti ne atgal, o į priekį, naudotis tuo, kas sukurta geriausio šiandien, be to, norėjosi išbandyti kažką naujo ir kitokio“, – sako prieš metus elektromobilį įsigijęs R. Kalinkinas.

Dar kas lėmė, kad rinkosi turėti elektromobilį, tai gana didelės išlaidos už degalus, nors ir nebuvo šeimai jos nepakeliamos. Ir dar viena priežastis, pasak R. Kalinkino, – norėjo atskirti darbo automobilį nuo šeimyninio: „Mūsų šeimos automobilis buvo virtęs darbine mašina, o tai reiškia sunkvežimį, nes vežiojome audinius, mūsų mados dizaino namų reikmenis, drabužius, daugybę kitų daiktų. Taip važinėti išvargino, tad nusprendėme darbinę pasilikti kaip darbinę, o sau nusipirkti atskirą šeimos mašiną – elektromobilį, su kuriuo važiuojame, aišku, ir į darbą, ir darbo reikalais, bet tai jau yra mūsų šeimos automobilis.“

R. Kalinkinas su žmona Agne

Rinkosi iš dviejų modelių

„Žinojome, kad jeigu pirksime elektromobilį, tai bus tik „Tesla“. Aišku, yra kitų variantų, bet aš tikėjau „Teslos“ vizija nuo pradžių ir stebėjau juos ilgą laiką, tad mums kitų variantų nebuvo. Prieš porą metų jau buvau susigundęs pirkti, bet pristabdžiau ir sulaukiau būtent to modelio, kurį šiandien turime“, – sako devynis mėnesius nuo užsakymo pradžios išrinkto naujo automobilio kantriai laukęs R. Kalinkinas.

Paklaustas, kodėl būtent tokį modelį pasirinko, dizaineris atsako, kad kriterijai buvo gan aiškūs: „Turime du vaikus, tai reiškia, kad mums reikėjo gana talpaus automobilio, kad atitiktų šeimos poreikį. Kitas kriterijus, kad jis būtų net tik talpus, bet ir ne per didelis, nes mažai važinėjame didelio nuotolio atstumus, tad nėra tikslo turėti labai didelę mašiną.“

R. Kalinkinas sako, kad jų atveju buvo tik du „Teslos“ modeliai, kurie jų šeimai tiko ir buvo aktualūs, tai „Model X“ ir „Model Y“: „Aš, kaip tam tikrų technologinių progresų gerbėjas, labai norėjau „X“, kuris yra su į viršų pakeliamomis durimis, – atrodė, kad tai smagu ir faina, bes visgi apsisprendėme pirkti „Y“ dėl kelių objektyvių priežasčių: pirmas dalykas, kad šis automobilis didesnis ir galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą, baterija naujesnė, nes modelis yra naujesnis, o „X“, nors ir turi tam tikrų technologinių pranašumų, kad ir tos durys, kai patogu įlipti ar išlipti, bet yra ir minusų: ilgainiui pradeda atsibosti, nes atsidaro jos lėtai, o mes esame labai mobilūs, dinamiški, greiti, tai laukti, kol tos durys pakils ir nusileis – ne mums.“

Išlaikymo kainos negąsdina

„Elektromobilio dokumentacijoje ir, kiek kalbėjomės su jo pardavėju, nuvažiuojamas atstumas su visiškai įkrauta baterija nurodomas virš 520 km. Realybėje tiek ir nuvažiuoja, bet yra tam tikrų objektyvių sąlygų, kurių prieš pirkdamas dar nežinojau, tikriausiai kaip ir visi, perkantys tokį automobilį pirmą kartą. Baterija eikvojama ne tik sukant ratus, bet ją eikvoja ir vidaus kondicionavimas, telefono įkroviklis ir kiti dalykai. Be to, temperatūra lauke irgi daug reiškia“, – sako R. Kalinkinas.

Vyras su šeima pasakoja, kad iki tolimiausios vietos Neringoje nuvažiuoja su stabtelėjimu Kaune arba Kryžkalnyje, jeigu reikia papildyti bateriją dėl šventos ramybės, tačiau vasarą yra nuvažiavę visą atstumą iki pat Nidos su viena įkrauta baterija.

„Neturime įkrovimo stotelės namuose, nes mums jos nereikia: esame didmiesčio žmonės, mūsų kelionės apsiriboja Vilnius–Kaunas atstumu, kurortinėmis vietomis Lietuvoje, kurios gana arti, ir išskirtiniais atvejais – pajūriu: tų kelionių nėra tiek daug, tad susiplanuoti nesudėtinga“, – sako dizaineris.

Pasak R. Kalinkino, elektra, nesvarbu, ar jos kaina pakilusi, ar ne, kainuoja žymiai mažiau palyginus su prieš tai buvusiomis degalų kainomis: „Tiesą sakant, net nežiūriu, kiek sunaudoju, – gaunu sąskaitą kiekvieną mėnesį nuo įkrovimo stotelių, ir jos mane džiugina. Sąskaitos svyruoja nuo 120 iki 250 eurų per mėnesį. Vertinant standartinį vasaros laikotarpį, jei elektros kaina nėra šoktelėjusi virš proto ribų, sąskaita neviršija 180 eurų. Kai automobilis dirba kiekvieną dieną, tokios sąskaitos negąsdina.“

Be mažesnių sąskaitų, yra ir kitų privalumų, kuriais šeima naudojasi: kita juosta, kuri kažkada, kaip manė R. Kalinkinas, nebebus privalumas, šiuo metu tikrai patogi, ypač vežant vaikus rytais per kamščius. Stovėjimas mieste irgi nemokamas, bet, pasak dizainerio, reikia atkreipti dėmesį, kad ne visuose Lietuvos miestuose taip yra, pavyzdžiui, Kretingos rajone stovėjimas elektromobiliams mokamas.

Yra ne tik pliusų, bet ir minusų

Elektromobilio minusai, pasak R. Kalinkino, akivaizdūs – visų pirma turi planuotis kelionę: degalinių tinklas išvystytas, o elektros stotelių dar vystosi.

„Yra taškų, kur pats elektromobilis įspėja, kad negalėsi pakankamai įkrauti, jeigu kas nors nutiks, tad teks tai daryti alternatyviais būdais, o tai reiškia – ieškotis elektros lizdo. Tarkime, važiuoji į sodybas, kaimo vietoves, kur ilgėliau stovi ar pavažinėji tik keletą kartų atostogaudamas, tada, jei matai, kad nebeužteks nuvažiuoti iki artimiausios stotelės, trauki laidą iš bagažinės ir krauni nuo namų tinklo. Aišku, toks krovimas lėtas, įkrauti reikia nakties, – tai šiek tiek vargina“, – sako R. Kalinkinas.

Dar kaip galimą minusą pašnekovas įvardino tai, kad elektromobilis, jų atveju „Tesla“, yra geras, bet labai primityvus viduje, – neturi tiek daug patogių parinkčių ir funkcijų, lyginant su šiandieniais automobiliais, kurų komforto lygis viduje išvystytas: „Čia viskas labai paprasta – daug plastiko, dirbtinės odos. Juo nepasipuikuosi, jei kas nors įsivaizduoja, kad galės tai daryti. Mums tokie dalykai svetimi. Prie mašinų mes nesifotografuojame.“

Pasak R. Kalinkino, jiems didžiausia elektromobilio problema mieste yra įkrovimas: „Jeigu stotelė centre, tai yra eilė laukiančių žmonių ir nepavyksta to padaryti taip greitai, kaip norėtųsi. Nuo krovimo įtampos priklauso įkrovimo greitis, pavyzdžiui, Kaune, kai įkrovimas greitas, įsikrauna per 30–40 min., Vilniuje – 1–2 val. O prireikia namuose – visa naktis. Įprastai, ką daro kiti elektromobilių vairuotojai, ką ir mes patys, – kai yra proga pastatyti įkrauti, net jeigu ir nevisiškai išsikrovusi baterija, vis tiek įkrauname. Kiek įsikrauna, tiek, – kol apsiperkame, vakarieniaujame, pramogaujame ar darbinius reikalus tvarkome.“

Paklausus, o kas būna, kai baigiasi baterija, R. Kalinkinas atsako, kad tokį pat klausimą užduotų ir tiems, kurių automobiliai varomi degalais: „Reikia numatyti iš anksto, tam yra technologija, kuri tave įspėja. „Tesla“ šiuo atveju tai daro ne rodyklėmis, o pasako, koks atstumas liko nuvažiuoti, kada reiktų mažinti greitį ir kur yra artimiausias įkrovimo taškas. Teorinė galimybė, kad sustosi kelyje, yra tiesiogiai proporcinga tavo paties, kaip vairuotojo, bukumui, negebėjimui suplanuoti savo kelionių. Taip gali atsitikti ir su degalais. Jeigu ignoruoji, ką tau automobilis rodo, tai iš pradžių jis pats pradės mesti greitį, nes kuo mažesnis greitis, tuo ilgiau gali važiuoti, ir automatiškai neišvengiamai sustos.“

Praėjusiais metais labiausiai pirko „Nissan Leaf“ ir „Teslos“ elektromobilius

„Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje pirmą kartą užregistruota 2,9 tūkst. elektromobilių. Tai 16 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Nepaisant didėjančių skaičių, Lietuvoje elektromobiliai sudaro dar tik 1,75 proc. visų pirmą kartą užregistruotų automobilių. Vienuolikos mėnesių duomenimis, pernai ES naujų automobilių buvo užregistruojama 6,1 procentinio punkto mažiau negu užpernai, elektromobilių dalis išaugo nuo 7 proc. 2021 m. iki maždaug 11 proc. praėjusiais metais.

SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus sako, kad šiame banke praėjusiais metais sutarčių elektromobiliams įsigyti skaičius padidėjo apie 30 proc., o tik naujų elektromobilių – 72 proc. daugiau negu 2021 metais. Elektromobilių patrauklumas, pasak banko atstovo, auga dėl įvairių priežasčių: jų kainos tampa vis labiau prieinamos, šių transporto priemonių įsigijimą skatina valstybė, plečiama įkrovimo infrastruktūra, žmonės skiria daugiau dėmesio tvarumui. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir tai, kad įsigyjant elektromobilį taikomos specialios žaliojo lizingo sąlygos.

 Saulius Mickus

Visoje Lietuvoje populiariausi naujų elektromobilių prekių ženklai – „Nissan“, „Volkswagen“ ir „Škoda“, naudotų elektromobilių pirkėjai labiausiai linkę rinktis elektromobilių „Tesla“, „Volkswagen“ ir „Nissan“ gamintojus.

Daugeliui šių gamintojų, pasak S. Mickaus, pirmenybę teikia ir banko klientai. Populiariausias naujas elektromobilis yra „Nissan Leaf“, antroje vietoje – „Škoda Enyaq IV“, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi „Volkswagen“ modeliai ID.3 ir ID.4. Naudotų elektromobilių pirkėjai dažniausiai renkasi „Tesla Model 3“, „Nissan Leaf“ ir „Hyundai Ioniq“. Banko atstovas atkreipia dėmesį, kad dėl rinkos ypatumų visi Lietuvoje parduodami elektromobiliai „Tesla“ patenka tarp naudotų – šalyje nėra oficialaus šio gamintojo atstovo, todėl jie atvyksta jau po pirmos registracijos užsienyje.

Vidutinė perkamo elektromobilio vertė – 35–45 tūkst. eurų

Kaip parodė pernai SEB banko analitikų apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas, vidutines pajamas gaunantis vienas asmuo Lietuvoje lizingu gali įpirkti 16,2 tūkst. eurų, dviejų asmenų šeima – apie 32 tūkst. eurų vertės elektromobilį. Pagal lizingo sutartis elektromobilius Lietuvoje dažniau renkasi didesnes negu vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai.
Pasak S. Mickaus, perkamų naudotų elektromobilių vidutinė vertė praėjusiais metais buvo 35,5 tūkst. eurų, naujų – 45 tūkst. eurų. Tai yra atitinkamai 15 ir 6 proc. daugiau negu metais anksčiau. Palyginimui: vidutinė naudoto automobilio su vidaus degimo varikliu vertė praėjusiais metais buvo 23,5 tūkst. eurų (padidėjo 20 proc.), o naujo – 35 tūkst. eurų (padidėjo 16 proc.). Tad elektromobiliai brangsta lėčiau, todėl jų išliekamoji vertė yra didesnė.

„Ignitis“ mažina įkrovimo kainas

Metų pradžioje didmeninėje elektros energijos rinkoje smukus elektros kainoms, nuo kovo 1 d. „Ignitis ON“ tinkle populiariausiomis įkrovimo valandomis mažėja greito ir itin greito įkrovimo jungčių kainos, visą parą jose įkrovimo kaina yra 0,50 Eur/kWh su PVM, o lėto įkrovimo jungčių kaina mažėja iki 0,40 Eur/kWh su PVM.

Greito elektromobilių įkrovimo stotelės

Populiariausias įkrovimo laikas „Ignitis ON“ tinkle yra nuo 8 val. ryto iki 19:59 val. vakaro. Šiame didžiausiame greitojo elektromobilių įkrovimo tinkle yra 105 viešos elektromobilių įkrovimo stotelės, tinklas nuolat plečiamas. Iš viso šiuo metu Lietuvoje veikia apie 600 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių.

Pasak įmonės verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos, dėl patogumo ir aiškumo klientams atsisakoma įkrovimo kainos skirstymo pagal piko laiką – visą parą konkrečios jungties kaina bus vienoda. Tuo siekiama klientams pasiūlyti geriausią kainą tada, kai jiems reikia elektromobilio įkrovimo paslaugos.

Haroldas Nausėda

Nuo kovo 1 d. trijose Vilniaus miesto įkrovimo stotelėse, kuriose nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. buvo bandomas minutinės kainodaros sprendimas, taip pat galioja bendrosios aukščiau paminėtos kainos. Minutinės kainodaros sprendimo planuotas testavimo laikas baigėsi, o ar šis sprendimas grįš, bus galima spręsti išanalizavus bandomojo laikotarpio duomenis.

Kainų diferencijavimo atsisakymu taip pat siekiama ne tik gerinti klientų patirtį, bet ir analizuoti elgseną bei priimamų sprendimų, kada ir kiek įsikrauti, motyvus.

„Galutinę elektromobilių įkrovimo paslaugos kainą sudaro ne tik elektros kaina, kuri šiuo metu stabilizavosi. Ši dedamoji sudaro tik dalį visų kaštų. Papildomai savikainą formuoja ženklūs aukštos įkrovimo galios užtikrinimo tinklų kaštai, mokami tinklų operatoriams, bei investicija į įvadą ir pačias įkrovimo stoteles, atitinkamai ir palaikymo kaštai, tokie kaip mokėjimo proceso administravimas, programėlių palaikymas, stotelių priežiūra, programinės įrangos palaikymai ir panašiai“, – paaiškina H. Nausėda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją