Nuo 2035-ųjų Lietuvoje ir Europoje nebebus galima įsigyti naujų benzinu bei dyzelinu varomų automobilių, balsuodamas nusprendė Europos Parlamentas (EP). Nors dėl šio sprendimo dar diskutuos šalys narės, teigiama, kad tai iš esmės pakeistų automobilių rinką bei atpigintų elektromobilius. Lietuva, kaip aiškinama, tokiems teisės aktams pritaria, tačiau skaičiuojama, kad jiems pasiruošti prireiks šimtų milijonų eurų.

Tikslas – mažesnė tarša

Europa be automobilių su vidaus degimo varikliais, – taip šalių narių ateitį mato EP.

Praėjusią savaitę europarlamentarai balsuodami nutarė, kad nuo 2035-ųjų Europoje nebeliks galimybės įsigyti naujų anglies dvideginį išmetančių transporto priemonių. Už balsavo 339, prieš – 249, susilaikė 24 europarlamentarai.

Toks sprendimas priimtas vedamas sekant žaliuoju kursu ir siekiant mažinti taršą, mat per šį dešimtmetį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikia sumažinti daugiau kaip perpus.

Svarbu pabrėžti, kad teisės aktuose nekalbama apie antrinę transporto priemonių rinką, todėl čia prekyba galės vykti įprastai. Gyventojai ir toliau galės įsigyti seniau rinkoje esančias dyzeliu ar benzinu varomas transporto priemones iš antrų rankų.

Po balsavimo, kaip tada skelbė BNS, ES aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas „Twitter“ džiūgaudamas rašė: „100 proc. nulinės emisijos automobilių 2035-aisiais! Labai sveikinu balsavimą dėl CO2 standartų Europos Parlamente. Ši Europos Parlamento pozicija yra svarbi pergalė, atitinkanti mūsų uždavinį dėl neutralumo klimato atžvilgiu.“

Visgi džiaugsmingai buvo nusiteikę ne visi. Prancūzijos europarlamentarė Agnes Evren tikino, kad šis sprendimas „pasmerkia pramonės veiklą ir smarkiai baudžia vartotojus.

EP priimtas sprendimas dar nėra galutinis. Šalys narės birželį privalo suformuoti savo poziciją, o vėliau diskusijos vyks toliau, kur bus priimtas galutinis sprendimas.

Kauno automobilių turgus
Kauno automobilių turgus
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Rinka pasikeis, elektromobiliai pigs

Transporto priemonių patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis „Delfi“ teigė, kad nors šiai dienai sprendimas atsisakyti kai kurių naujų transporto priemonių atrodo labai ambicingas ir net drastiškas, iki minėtos datos situacija pasikeis.

„Nepasakyčiau, kad čia matau didelę problemą. Jeigu tai būtų 5 metų tikslas, tai būtų labai ambicinga, bet dabar, likus dar keliolikai metų, tikrai viskas įmanoma.

Manau, kad automobiliai mūsų rinkoje dar iki to laiko labai organiškai ir natūraliai keisis. Žiūrint į naudotų automobilių rinką, bus parduodama vis daugiau naudotų elektromobilių ir jų kaina bus geresnė bei įperkamesnė. Atsiras ir pigesnių elektromobilių segmentas. Tai nebebus prabangos prekė, tai bus normalu“, – svarstė jis.

Matas Buzelis
Matas Buzelis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Visgi, pasak eksperto, kyla klausimas, kaip pati valstybė paruoš namų darbus.

„Reikia plėsti infrastruktūrą ir čia matau iššūkių. Šalia turi būti plečiama ir atsinaujinanti energetika“, – sakė M. Buzelis bei tikino, kad reikėtų keisti ir pačią įkrovimo sistemą.

„Kai atvažiuoji užsipilti degalų, pistoletą įkiši į užpylimo vietą, prisipildai ir sumoki. O kodėl su elektromobiliais reikia siųstis aplikacijas? Viena stotelė reikalauja vienokios procedūros, kita, kitokios. Tai globali problema ir procesas turėtų paprastėti“, – teigė jis.

Anot jo, nors elektromobiliai ir nėra tokie taršūs, reikia nepamiršti, kad „tai nėra visiška ekologija“.

„Elektromobilis ekologišku tampa maždaug po 70 tūkst. pravažiuotų kilometrų. Jo gamyba yra pakankamai taršus procesas dėl baterijų“, – pridūrė jis.

Apibendrindamas M. Buzelis tikino, kad iki minėto laikotarpio elektromobiliai vis labiau įsilies į rinką ir pokyčiai vyks natūraliai.

„Jeigu mes prieš penketą metų galvojome, kad elektromobiliai išvis yra tik prabangos prekė ir tai yra labai brangu, tai jau dabar net galime rasti pigesnių modelių, kurie su valstybės subsidijomis pirkėjui išeina gal apie 13-14 tūkst. Eur, kas nėra labai didelė pinigų suma perkant naują automobilį“, – skaičiavo jis.

Lietuva – už, reikės investicijų

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė pažymėjo, kad labai svarbu suprasti, jog šie pokyčiai būtų įpareigojimas ne automobilių vartotojams, tačiau gamintojams, o pastarieji pasiūlą iki minėtos datos turės suformuoti taip, kad automobiliai būtų be vidaus degimo variklių.

Gintarė Krušnienė
Gintarė Krušnienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Tai, visų pirma, Europos Komisijos spaudimas iki to laiko automobilių gamintojams išvystyti ir atpiginti technologijas, kad rinka toliau funkcionuotų. Todėl vartotojai, žmonės, kurie turi automobilius su vidaus degimo varikliais, važinės, kaip važinėję ir tai nepakeis jų gyvenimo.

Tačiau tai yra išankstinis signalas automobilių gamintojams, kad tikrai reikia investuoti į elektromobilius, į baterijas, nes tai yra lengvojo transporto ateitis“, – sakė viceministrė bei pridūrė, kad Lietuva tokiems pakeitimams pritaria.

„Mes, kaip Lietuva, turėdami ir didelę taršą iš transporto sektoriaus, ir priklausomybę, nes visą iškastinį kurą importuojame, palaikome tokį spaudimą gamintojams, nes tai reiškia, kad greičiau elektromobiliai atsiras antrų rankų rinkose, greičiau bus prieinamesni mums, kaip vartotojams.

Todėl šioje vietoje gąsdintis nereikia, tai yra vartotojams palankus reguliavimas ir visi rizikos kaštai yra paliekami didelėms korporacijoms, kurios gamina tuos automobilius“, – kalbėjo ji.

Pasak G. Krušnienės, bendrai šiai idėjai labiausiai priešinasi tos šalys, kurios turi automobilių gamyklas.

„Tai reiškia, kad gamyklos turės smarkiai transformuotis ir gali keistis jų konkurencingumas.

Jos bus smarkiai suinteresuotos sparčiau vystyti elektrifikaciją, o mes, kaip valstybė, esame nusimatę šimtus milijonų infrastruktūrai gerinti“, – sakė ji.

www.DELFI.lt