Siekdama paspartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, dar vasario mėnesį Europos Komisija pasiūlė branduolinę ir iš gamtinių dujų gaunamą energijas įtraukti į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą. Jei dauguma valstybių narių tam pritars, Taksonomija kaip Europos Sąjungos (ES) įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų.
Šis žingsnis nemenkai suskaldė ES valstybes. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, ir toliau vysto atominę energetiką bei ragina ją įtraukti į pastarąjį tvarių energijos šaltinių sąrašą, taip suteikiant galimybę ir toliau investuoti į šį sektorių. Tačiau tokia žinia sulaukė ir ne ką mažiau aršios kritikos. Štai Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė ES sprendimo visiškai nesuprantąs.
„Žalieji“ (ELA) Europos Parlamento nariai džiaugsmo taip pat neišreiškė. „Tai ne tik sukels abejonių Europos neutralumu klimato atžvilgiu, bet ir padidins priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš abejotino teisėtumo režimų, pavyzdžiui, Rusijos“, – skelbia jie.
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybėje, kaip anksčiau buvo rašyta „Delfi“, būta skirtingų šio klausimo vertinimų, tačiau mūsų valstybė pastabų aktui neteikė, atsižvelgdama į sprendimą laikytis neutralios pozicijos.
Kaip skelbia CNBC, gaminant branduolinę energiją neišmetama jokių kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau teršalai gali būti išmetami atominės elektrinės statymo procese. Tuo tarpu kritikai nerimauja dėl branduolinių avarijų pavojaus ir radioaktyviųjų branduolinių atliekų saugojimo būdų.
Žingsnis, suskaldęs Europą į dvi dalis
Dar prieš Rusijos pradėtą karą, praėjusį rudenį, dujų kainos Europoje pasiekė fantastines aukštumas, pažymi energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Tada europiečiai atsibudo ir pamatė, kad negalima patenkinti visų vartotojų poreikių plėtojant vien tik atsinaujinančią energetiką. Visada bus toks laikas, kai saulė nešvies, o vėjas nepūs, – kalba V. Jankauskas. – Tada reikės kitų būdų, kaip pasigaminti energiją. Taip pat pasaulyje labai daug kalbama apie akumuliavimą, kad galėtume energiją „pasidėti“ tam atvejui, kai vėjas nepučia ir saulė nešviečia. Tačiau technologijos plėtojamos lėtai ir kol kas tai gana brangu.“
Supratus, kad atsinaujinančios energijos rūšys ne visą laiką garantuoja energiją, rudenį Europos Komisijoje įvyko diskusija. Buvo svarstoma, kokias dar energijos rūšis būtų galima laikyti tvariomis. Prancūzija čia tvirtai rėmė atominę energetiką, o Vokietija pasisakė tik už dujas, išskiria energetikos ekspertas.
„Vokietijos „žalieji“ tam prieštaravo, tačiau matė, kad nėra kito varianto, nes reikia kažką pasirinkti. Todėl į tvarios energetikos taksonomiją, kurią turėtų finansuoti bankai, buvo įtraukta ir atominė energetika, ir dujos“, – įvardija V. Jankauskas.
Šis žingsnis ES šalis padalino į dvi stovyklas – kai kurios narės tam iki šiol įnirtingai priešinasi.
Tačiau, pavyzdžiui, vokiečiai tiesiog nemato kitos išeities ir greitas „pabėgimas“ nuo dujų artimiausiu metu čia tikrai nenusimato, prabrėžia V. Jankauskas. Šioje šalyje taip pat įsitvirtinusi nuostata, kad atominė energetika yra blogis. Pašnekovas primena, kad Vokietija net du kartus apsisprendė atsisakyti atominės energetikos, o šiemet baigia visas šios rūšies elektrines uždaryti.
Kategoriškai prieš atominę energetiką pasisako ir Austrija bei Danija – šios valstybės ypač nerimauja dėl atliekų. Štai Austrijos kancleris į ES taksonomijos nešamus pokyčius reagavo sakydamas „branduolinė energetika nėra nei ekologiška, nei tvari“.
Atrodo, kad branduolinė energetika tikrai turi ateitį
Delfi laidoje „Iš esmės“„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas pabrėžė, kad tvarumo apibrėžtis – atsisakymas vogti iš ateities: „Kai atsisakai dabar šiltai ir patogiai gyventi ateities kartų sąskaita“.
Tuo tarpu bet koks iškastinio kuro deginimas reiškia planetos kaitinimą ir jos žūties artinimą, sako D. Maikštėnas. Jo nuomone, senosios kartos branduolinė energetika didžiulius kaštus palieka būtent ateities kartoms: „Bet kokie didieji reaktoriai kainuos ir ateityje“.
Visgi kitoje stovyklos pusėje rikiuojasi šalys, įnirtingai propaguojančios atominę energetiką. Turbūt didžiausia šalininkė, V. Jankausko teigimu, yra Prancūzija. Jai vadovaujant, ne viena valstybė planuoja plėsti ar statyti naujas atomines elektrines. Tarp jų – Slovakija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, pažymi pašnekovas. Iš ne Europos Sąjungos šalių atominę energetiką planuoja plėtoti ir Jungtinė Karalystė.
„Ir nauja šalis, kuri labai reklamuojasi – Lenkija. Jie dideli lobistai, bent jau stengiasi visuomenei teigti naratyvą, kad atominė energetika yra vienas iš geriausių šių laikų sprendimų, gal netgi geresnis už atsinaujinančią energetiką. Lenkai sako, kad ji labai švari ir saugi“, – kaimyninę šalį išskiria V. Jankauskas.
Anksčiau buvo girdėti pasisakymų apie atominės energetikos atsisakymą, o dabar yra atvirkščiai, pastebi ekspertas – atrodo, kad branduolinė energetika tikrai turi ateitį.
Kalbant apie įprastą taršą (sieros, azoto oksido ir CO2), atominė energija yra visų švariausia, sutinka V. Jankauskas: „Ji neišmeta jokių taršalų, todėl šiuo požiūriu yra labai švari ir čia negalėtume protestuoti“.
Minčiai linkęs pritarti ir VU TSPMI lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas. Jis visų pirma pabrėžia, kad viena didžiausių pasaulio problemų šiuo metu yra visuotinis klimato atšilimas.
„Šią problemą sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai. Prie to labai reikšmingai – 80 proc. – prisideda ir energetika. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kontekste, atominė energetika yra mažaanglė. Ji nėra „žalia“, atsinaujinanti, bet yra mažaanglė (angl. low carbon). Tai energetika, kuri, gamindama elektrą, neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to ji kuo puikiausiai atitinka Paryžiaus susitarimo ir kovos su klimato kaita tikslus bei priemones“, – tvirtina R. Švedas.
Prancūzija, turinti daugiausiai branduolinės energetikos visoje ES, pajėgumus dar plės, statys naujus reaktorius, neslepia R. Švedas. Tai, pasak jo, yra tinkama energijos rūšis, sumažinsianti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų bei neprisidėsianti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Nauja mada – mažieji reaktoriai
Savo ruožtu V. Jankauskas pažymi, kad pastaruoju metu vėl madingais tampa mažieji moduliniai reaktoriai. Vienu metu atrodė, kad jie labai brangūs ir neprieinami, bet dabar pasaulyje daugėja būtent modulinių atominių reaktorių projektų, sako ekspertas. Anot jo, šie reaktoriai – ypač saugūs, nekeliantys problemų su atliekomis. Mažųjų reaktorių atominę energetiką planuoja plėtoti ir Prancūzija.
„Aiškinama, kad jie (maži reaktoriai – aut. past.) yra labai saugūs, nes tai yra didžiulė dėžė, į kurios vidų nereikia lysti. Tiesiog reikia ją pasistatyti, kad veiktų kažkiek metų, o paskui būtų grąžinta į gamyklą. Ta prasme nekiltų problemų su atliekomis, – pasakoja V. Jankauskas. – Dabar energetika juda decentralizacijos link – nebestatome vieno didelio objekto. Vėjo, saulės jėgainės yra nedidelės, lygiai taip pat ir šitie moduliniai reaktoriai. Jie nedideli ir galės būti sukoncentruoti ne vienoje vietoje. Taip geriau sistemai ir saugiau potencialios karo grėsmės akivaizdoje.“
Visgi ekspertas pastebi, kad pasaulyje iki šiol juntama baimė dėl bet kokios rūšies atominės energetikos plėtojimo: „Kyla kalbos, kad šalys, turinčios atominę energetiką, gali sugalvoti pasigaminti ir atominę bombą. Yra tokių perspėjimų, tačiau dauguma kalba, kad jei apsimokės ekonomiškai, tai atominė energetika bus plėtojama“.
Liūdna realybė: gali tekti grįžti prie anglies
Be kita ko, pastaruoju metu Europoje pasigirsta ir kalbų apie grįžimą apie anglies deginimo, laikinai pamirštant žaliuosius tikslus. Euronews.com rašo, kad Vokietija ir Italija nebeatmeta galimybės, jog gali tekti naujam gyvenimui prikelti senąsias anglių jėgaines.
„Kuo greičiau Europos Sąjungos politikos formuotojai bandys atsisakyti rusiškų dujų, tuo didesnė tokių sprendimų kaina bus ekonomikai ir emisijų mažinimo tikslams“, – pripažįstama naujausioje Tarptautinės energijos agentūros ataskaitoje.
Liūdnas tendencijas pastebi ir energetikos ekspertas V. Jankauskas. Anot jo, „žaliųjų“ manifestuota ateitis atrodė ranka pasiekiama, tačiau tenka susitaikyti su kitokia realybe. Dabar reikia kažkuo keisti dujas, o paprasčiausia alternatyva tam būtų itin taršios anglies jėgainės, sako pašnekovas.
„Prieš septynetą metų į Europą anglių buvo importuojama praktiškai iš trijų šalių (Rusijos, Kolumbijos, Australijos) po vienodai. Buvo pakankamai diversifikuota. Tačiau kadangi rusiškos anglys buvo pigesnės, palaipsniui labai sumažėjo importas iš kitų šalių, liko tik iš Rusijos“, – aiškina V. Jankauskas. Tačiau atsisakyti rusiškų anglių, anot jo, dabar nebus sunku, nes galima importuoti ir iš Kolumbijos, Pietų Afrikos, Australijos.
Tuo tarpu Vokietija anksčiau skaičiavo, kad iki 2038 m. būtų galima visiškai atsisakyti anglių kūrenimo, prisimena V. Jankauskas. Tačiau susiformavus dabartinei koalicijai, „žaliųjų“ pageidavimu, buvo bandoma tai padaryti greičiau.
„Vokietijos vyriausybės programoje dabar įrašyta, kad anglimi kūrenamos elektrinės bus visiškai uždarytos iki 2030 m. Tačiau kuo tai pakeisti? Dujomis ir, aišku, atsinaujinančia energetika. Bet, problema, kad dujų dabar bus mažiau ir reikės kažkaip išsisukti. Galbūt kūrenant daugiau anglių?“ – svarsto energetikos ekspertas.
Liūdniausia, kad, norint atsisakyti dujų iš Rusijos, lengviausia būtų jas keisti dar ne visai uždarytomis anglį kūrenančiomis jėgainėmis, teigia V. Jankauskas: „Taip taršą tik dar labiau didinsime. Tai yra liūdnos karo pasekmės ir pasekmės per didelio ES pasitikėjimo, kad tiekimas iš Rusijos visada bus garantuotas.“
Savo ruožtu R. Švedas primena, kad anglis – taršus kuras, kurį būtina pakeisti.
„Nebūtų protinga investuoti į anglį. Aišku, tai spręstų kiekviena valstybė, bet geriau jau iš karto investuoti į atsinaujinančią energetiką nei į anglį ar kokius valymo įrenginius (angl. carbon capture and storage), – mąsto R. Švedas. – Bet vėlgi, neatmestina, kad gali būti pasirinkta ir anglis. Čia kyla klausimas, kas šiuo atveju svarbiau – ar tik energetika, ar kažkas daugiau.“
