Ekonomikos žalinimas ir skaitmenizacija – ne tik tvarumo, bet ir kovos su Rusijos energetiniu šantažu priemonės

Vyriausybės patvirtintas ekonomikos skatinimo ir investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“ – visai Europos sąjungai (ES) svarbi kovos su Rusijos energetiniu šantažu priemonė. Taip teigia Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri plano vienerių metų sukakties proga apie šį dokumentą kalbėjo Birštone įvykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“.

Kaip praneša ELTA, „Naujos kartos Lietuva“ planui skirtoje diskusijoje G. Skaistė sakė, kad jis yra glaudžiai susijęs su ES prioritetais, kuriems numatyta gerokai daugiau lėšų, nei nustatyti baziniai reikalavimai: 43 proc. investicijų planuojama skirti žaliosios ekonomikos auginimui, o 31,5 proc. – skaitmenizacijai.

„Pirminis žaliųjų reformų ir investicijų tikslas – užtikrinti, kad į aplinką bus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau Lietuvos planas prisideda ne tik prie aplinkosauginių tikslų, bet daug investicijų nukreipia ir į energetinį saugumą. Niekas negalėjo pagalvoti, kad planas taps toks aktualus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Vykdyti energetinį šantažą Rusija pradėjo dar prieš karą. Europiečiai naiviai tikėjosi, kad invazijos nebus, o jai įvykus suprato, kad turi atsisakyti pirkti naftą, dujas ir elektrą iš Rusijos. Tai padaryti sunku, kai neturi alternatyvos.

Tuo tarpu Lietuva visada buvo rodoma kaip geras pavyzdys, į ateitį žvelgianti valstybė, kuri žinojo kas laukia ir energetinius sprendimus priėmė, kai to reikėjo. Dabar Rusijai galime pasakyti, kad jų produkcijos nepirksime ir neremsime kruvino karo“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad dėl tarptautinėje rinkoje išaugusių energetikos kainų karas skausmingas visiems.

G. Skaistė taip pat pasakojo, kad šiuo metu Lietuva daug investuoja į atsinaujinančios energetikos šaltinius, o ypač į saulės ir vėjo jėgaines. Planuojama, kad iki 2030 m. 90 proc. elektros energijos mūsų šalyje bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Diskusijoje ministrė sulaukė ir klausimų dėl to, ar planas tikrai bus sklandžiai įgyvendinamas – pavyzdžiui, švietimo politikos srityje. Tokius nuogąstavimus ministrei reiškė Liberalaus jaunimo valdybos narys Umberto Masi.

„Viena iš švietimo reformoms skirtų plano dalių yra mokyklų transformacija – „Tūkstantmečio mokyklų“ steigimas. Visi suprantame, kad mokykla yra vieta, kur gali būti išlyginta nelygybė gimstant skirtingoje geografinėje ar socialinėje erdvėje. Mokykloje jaunuolis gali sukurti gyvenimą tokį, kokio nori. Tačiau kyla klausimas, kaip tai bus užtikrinama?

Kitas dalykas yra aukštųjų mokyklų reforma. Dažnai kalbame, kad norime stiprinti aukštąjį mokslą, bet matome, kad dar daug žmonių patenka į universitetus ir rezultatai nėra tokie puikūs. 50 proc. lietuvių turi aukštąjį išsilavinimą – klausimas, ar tai ir yra mūsų kelias? Paskutinis aspektas yra profesinis ugdymas. Mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad būtina eiti į universitetą, nes jei nestosi – nepavyks pasiekti to, ką gali įstojusieji“, – teigė U. Masi.

Diskusijoje dalyvavusi premjerės Ingridos Šimonytės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė į tai atsakė, kad jau 53 iš 60 savivaldybių dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

„Svarbu, kad ši programa savivaldybėms nėra „užmesta iš viršaus“. Jos pačios analizuoja tai, ką turi, panaudoja ankstesnių projektų patirtis. Savivaldybės savo planą gali padaryti unikalų, išnaudodamos aplinką ir infrastruktūrą. Kai planą kuria pati savivaldybė, ji patiki, kad tai jų planas“, – dėstė S. Kairienė.

Įžvalgomis dalijosi ir ministrės pirmininkės patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius. Jis pažymėjo, kad Lietuva jau 20 m. vykdo skaitmenizacijos procesus ir kasmet informacinėms technologijoms išleidžia apie 200 mln. eurų. Jo teigimu, šiandien svarbiausias šalies prioritetas – atverti ir suprantamai pateikti kuo daugiau duomenų.

„Iki šiol gyvenome ne duomenų, o dokumentų pasaulyje. Su valstybės duomenų agentūra pereiname prie to, kad valstybės duomenys bus prieinami viešai analizei. Viešasis sektorius ir visuomenė galės analizuoti svarbius reiškinius. Anksčiau duomenys buvo išsiskirstę po krūvą archyvų, o dabar bus prieinami vienoje vietoje. Šis planas yra ir kitokio darbo planas. Turime padaryti, kad viešasis sektorius dirbtų kitaip nei iki šiol“, – teigė R. Žylius.

Tuo tarpu G. Skaistė tikino, kad „Naujos kartos Lietuvos“ planas – įkvėptas Vyriausybės programos, todėl gali būti sėkmingai įgyvendinamas.

„Vienas iš plano sėkmės faktorių yra tai, kad jis rengtas kartu su Vyriausybės programa. Akivaizdu, kad visi esame suinteresuoti tiek Vyriausybės programos, tiek šio plano įgyvendinimu. Iš ministerijų jaučiame, kad jos irgi nori planą įgyvendinti.

Kitas sėkmės kriterijus – kitaip nei struktūrinių fondų atveju, šio plano finansavimas pririštas prie vykdomų reformų. ES pasimokė iš ankstesnių lėšų įsisavinimo pamokų. Dabar pinigai ateina už tai, kad reforma buvo įgyvendinta“, – mintimis dalijosi G. Skaistė.

Pasak ministrės, planuojama reformuoti ir viešojo administravimo sektorių. Numatoma imtis reformos, kuri keis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mokėjimo tvarką ir suteiks daugiau laisvės įstaigų vadovams.

Prieš metus patvirtinto nacionalinio plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslas – skatinti reformas, kurios padės spręsti įsisenėjusias socialines, sveikatos, aplinkosaugos ir švietimo problemas. Tikimasi, kad planui įgyvendinti skirtos 2 mlrd. eurų siekiančios ES investicijos didins Lietuvos konkurencingumą bei atsparumą ateities sukrėtimams.