Gamybos kaštai beveik nesikeičia

Aptardamas neapibrėžtos ekonominės situacijos poveikį verslui, „Auga Group“ vadovas K. Juščius pasakoja, kad dėl taikomo uždaro gamybos ciklo, jo vadovaujamos įmonės gamybos savikaina beveik nepasikeitė. Priešingai, kadangi pieno kainos padidėjo, todėl lyginant su praėjusiais metais, kai teko susidurti su klimato kaitos nulemtais stichiniais karščiais ir sausromis, pieno produkciją tiekiantis verslas šiemet tikisi gauti netgi daugiau pajamų.

Pašnekovas taip pat sako, kad energetikos kainos sudaro ženklią gamintojų savikainos dedamąją. Tačiau išeičių „Auga Group“ turi ir spręsdama brangstančių energetikos resursų problemą – jau netrukus patys pradės gaminti iš karvių mėšlo pagamintu biometanu varomus traktorius.

„Po poros metų mūsų gamybos savikainos nebeturėtų veikti jokie išoriniai veiksniai, nes viską pasigaminsime savo ūkyje ir nieko neimportuosime. Taigi, ekologiniai sprendimai gali padėti užtikrinti stabilumą žemės ūkio verslo grandinėje ir energetinę nepriklausomybę nuo išorės tiekėjų.
Tuo tarpu konvenciniai ūkiai trąšų iš kaimynų nebegaus, turės jas vežti iš kažkur kitur. Be to, kylant dujų kainoms, brangsta ir iš jų gaminamos trąšos, todėl natūralu, kad ūkininkai nebegali pagaminti produktų už tą pačią savikainą. Gamintojams, kurie naudoja grūdus ne kaip galutinį produktą, bet kaip pašarą, pagaminti mėsą tampa per brangu“, – „Verslo požiūryje“ sako pašnekovas.

Darius Gudačiauskas, Kęstutis Juščius

Grūdų sektoriui – aukso amžius

„Auga Group“ užsiima ne tik pienininkyste, bet ir augalininkyste. Todėl Delfi TV laidos vedėjai pasiteiravus, kokia situacija šiuo metu yra grūdų sektoriuje, įmonės direktorius K. Juščius sako, kad grūdų supirkimo kainos pabrango daugiau nei dvigubai. Jei anksčiau toną grūdų buvo galima parduoti už 150 eurų, tai dabar – už 420 eurų.

„Grūdai yra vienas iš paukštininkystės ūkiams reikalingų elementų. Paukštienos augintojai pašarui turi pirkti brangius grūdus, bet negali kelti mėsos pardavimo kainos prekybos tinklams. Jie pateko į tam tikras kainų žirkles. (...) Grūdai yra tarpinis produktas ir pašarų sudedamoji dalis. Tad jei pašarų kaina bus tokia pat didelė dar dvejus metus, grūdų pabrangimo įtaką matysime ir pieno, mėsos bei kitų maisto produktų kainose“, – teigia ekologinio ūkio savininkas.

Visgi K. Juščius nemano, kad šiuo metu maisto kainos yra per didelės, todėl jų augimą laiko natūraliu procesu. Pasak jo, nepaisant to, kad mūsų perkamoji galia bėgant laikui stipriai išaugo, produktų kainos beveik nesikeitė.

Kęstutis Juščius

„Vidutinis europietis maistui išleidžia tik 15 proc. savo vartojimo krepšelio. Tačiau nenorėkime, kad brangstant energetikos ištekliams, produktų kainos užšalę stovėtų vietoje, kaip kad buvo pastaruosius 10 metų. (…) Anksčiau tai lėmė pigios trąšos ir energetiniai resursai, globalizacija. (...) Pastaroji privedė prie nestabilumo maisto grandinėse. Tačiau, jei daugiau maisto gamintume savo regionuose, nebūtų tokių kainų šokinėjimų“, – „Verslo požiūryje“ pažymi verslininkas.

Ragina atsigręžti į vietinę produkciją

Svarstydamas apie tai, kas gali padėti mažinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus patiriamus iššūkius, ekologinio ūkio įkūrėjas Delfi TV eteryje ragino pirkėjus atsigręžti į lietuviškus maisto produktus. Jo teigimu, per menką dėmesį vietinei produkcijai lemia ne tik prekybos centrų, bet ir vartotojų požiūris.
„Deja, bet mes kaip vartotojai neteikiame prioriteto lietuviškai produkcijai ir nesuprantame, kad tai kuria šalies ekonomiką. (...) Tuo tarpu rinkdamiesi importinius gaminius savo uždirbtus pinigus išsiunčiame iš šalies.

Prekybos tinklai supranta, kad vartotojams galima parduoti ir ne vietinę produkciją, o žmonės dėl 20–30 centų mažesnės kainos gali rinktis lenkišką produktą. Tačiau problema ne tik prekybos centrų požiūryje. (...) Jei turime galimybę, verčiau įsigyti vietinę produkciją“, – laidoje „Verslo požiūris“ mintimis dalijasi „Auga Group“ vadovas K. Juščius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją