Nors Europos Sąjunga iki šiol atsisakė uždrausti Rusijos naftą ir dujas dėl karo Ukrainoje, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti dujų importą iš šios šalies. Atskiros šalys narės taip pat atskleidė planus mažinti rusiško iškastinio kuro naudojimą.
Danijos vyriausybės parengtame plane numatyta iki 2028 metų pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie dabar šildosi dujomis, prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų arba sumontuoti juose elektrinius šilumos siurblius.
Kitiems namų ūkiams ir įmonėms vyriausybė siekia vystyti biodujų iš atsinaujinančių šaltinių tiekimą ir „tai užtikrins, kad mums nereikės Putino“, – spaudos konferencijoje sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.
Vyriausybė taip pat paspartino savo atsinaujinančiosios energijos plėtros programą, teigdama, kad dabar planuoja iki 2030 metų keturis kartus padidinti saulės elektrinių ir sausumos vėjo jėgainių skaičių.
Pusė Danijos elektros energijos jau dabar gaunama iš vėjo energijos.
„Norime plėtoti atsinaujinančiąją energetiką tiek, kiek tai įmanoma daryti racionaliai“, – sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. Tris ketvirtadalius dujų 2019 metais suvartojo šalies pramonė, o Rusija yra viena iš pagrindinių tiekėjų, teigia Danijos energetikos agentūra.
Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad 2021 metais ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro 45 proc. viso dujų importo.
