Didžiausioje Baltijos šalyse technologijų, inovacijų ir progreso konferencijoje LOGIN pranešime „Tvarumas versle – prievolė ar pranašumas“ D. Misiūnas pabrėžia, kad įmonių tvarumo ataskaitos bus lygiai tokios pat svarbios, kokios šiandien yra finansinės ataskaitos, o tvarumas gali tapti įmonės strategijos dalimi.
Už tvarumą atsakingi marketingo skyriai
D. Misiūnas pateikia apklausų duomenis, kad 66 proc. žmonių (iš „milenialsų“ kartos – 75 proc.), pirkdami bet ką, galvoja apie tvarumą, tačiau tuo pačiu metu didžioji dalis jų realiai nežino, kas tai yra ir kaip pasitikrinti ar ta prekė, kuri pateikiama kaip tvari, iš tiesų yra tvari.
Jis pabrėžė, kad lengva pasiklysti sąvokose, nes jų yra labai daug, tačiau yra aišku tai, jog žmonės nori būti tvaresni. Tad verslas, natūralu, tai jaučia ir stengiasi šį poreikį patenkinti.
„Ir kaip jis tai daro? Verslas sako: „mano daiktai yra tvarūs“, „pirkite šią prekę, nes tai yra tvaru“, „mylėkite mane, nes aš gyvenu tvariai, pats viską darau tvariai, todėl jums, 75 proc. žmonių, aš esu geras draugas“. Ar gerai elgiasi verslas taip darydamas? Lyg ir gerai. Juk visi nori tvarumo, tad verslas turi atliepti tai, ko nori klientas. Klausimas, ar verslas kaip ir klientas žino, kas iš tiesų yra tvarumas ir ką reikia daryti, norint būti tvariais“, – klausia D. Misiūnas.
Jis sako, kad dažniausiai už tvarumą organizacijose būna atsakingi komunikacijos ar marketingo skyriai.
„Marketingas sakė, kad mums reikia būti tvaresniais, tad pakeiskim logotipą į žalią. Ką dar reikia padaryti? Parašyti ataskaitą, nes girdėjome, kad yra tų, kurie rašo ataskaitas apie tvarumą. Ir ataskaitos dažniausiai rašomos apie ESG. O ESG yra aplinka (angl. environment), visuomenė (angl. social) ir valdymas (angl. governance). Tai yra sistema, kaip tu apskaitai savo indėlį arba poveikį spręsdamas aplinkosaugos, socialines ir valdymo problemas“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Užsiima „žaliuoju smegenų plovimu“
D. Misiūnas sako, kad daug įmonių reklamuojasi, rašo ataskaitas, bet dalis jų šiek tiek persistengia ir perspaudę ribą, pradeda užsiimti „žaliuoju smegenų plovimu“.
Anot jo, su „žaliuoju smegenų plovimu“ problemų turėjo tokios įmonės kaip „H&M“, „Volkswagen“, „IKEA“, „Google“, „Starbucks“, „Nestlé“, „GSK“ ir kitos.
„Ar būtų galima pagalvoti, kad „IKEA“ turi problemų su „žaliuoju smegenų plovimu“? Labai sunku, juk „IKEA“ tokia žalia. Nors visai neseniai „IKEA“ buvo pagauta už rankos pirkdama nesertifikuotą medieną iš Ukrainos.
„Volkswagen“ – garsiausias „žaliojo smegenų plovimo“ herojus. Turbūt visi vis dar atsimenate „dyzelgeitą“. Beje, po to dar buvo keletas kitų, kurie buvo lygiai ant to paties kabliuko užlipę ir ne tik dėl aplinkosaugos dalykų. BBC turėjo skandalą dėl skirtingų atlygio vyrams ir moterims“, – pavyzdžių pateikia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Reguliavimas atsilieka – svarbus aktyvistų vaidmuo
Kaip teigia D. Misiūnas, reguliavimas – tai valdžios įsikišimas į rinkas ir jis atsilieka, taip paliekant erdvę pasireikšti verslui. Tad verslas kaip moka, taip ir daro.
„Reguliavimas atsilieka, bet jau vejasi. Štai šią savaitę turime didelį skandalą Vokietijoje, kur Deutsche Bank turto valdymo bendrovė papuolė į ESG „žaliojo smegenų plovimo“ skandalą, atliktos kratos, vadovas atsistatydino po dviejų valandų. Tuo tarpu Amerikoje skirta pirmoji istorijoje bauda, siekusi pusantro milijono dolerių, iš reguliatoriaus už „žaliąjį smegenų plovimą“. Taigi, reguliavimas pamažu vejasi“, – įvardija jis.
Specialistas pabrėžia, kad už tai, jog „žaliojo smegenų plovimo“ būtų kiek įmanoma mažiau atsakingi ne tik mes, kurie perkame, dirbame arba nedirbame vienoje ar kitoje įmonėje, bet ir aktyvistai.
„Visi žinome, kaip antrankiais prie laivo prisirakina GreenPeace aktyvistai. Beje, jie jau tapo daug labiau sofistikuoti – jie jau turi laivų, kurie yra greitesni ir galingesni, jie turi advokatų. Štai vienas advokatas sugalvojo paduoti į teismą „Shell“ už tai, kad organizacija savo įmonės strategijoje nepakankamai ambicingai užsibrėžė tikslą sumažinti CO2 išmetimus, tai yra mažiau negu sako Paryžiaus klimato kaitos susitarimas.
Ir ką jūs galvojat, jie laimėjo teismą. Aišku, dabar jis apskųstas, toliau vyksta procesas, bet jie čia nesustoja, jie padavė į teismą visus „Shell“ valdybos narius asmeniškai už tai, kad jie priėmė tokį sprendimą, suprasdami, kad yra Paryžiaus susitarimas ir kad įmonės strategijoje tikslas yra ne mažesnis. Galų gale, „Shell“ bus priverstas pakeisti savo strategiją“, – pavyzdį paaiškina D. Misiūnas.
Aktyvistai, anot specialisto, keičia valdybos narius, vadovus. Pavyzdžiui, kai aktyvistų atstovas atėjo į „Hugo Boss“, pašoko akcijų kainos, nes žmonės suprato, kad dabar prasidės judėjimas, sako pranešėjas.
„Ką daro aktyvistai? Jie nusiperka akcijų, dažniausiai ne tiek ir daug, ir siūlo sprendimus, tikėdamiesi, kad kiti akcininkai pritars. O kas yra kiti akcininkai? Dažniausiai didžiuliai pensijų fondai. Ką aktyvistai naudoja kaip įrankį – viešą spaudimą. Šiemet yra 500 atvejų pasaulyje, kai aktyvistai inicijuoja vienokius ar kitokius sprendimus įmonėse. Pavyzdžiui, rasinio nediskriminavimo auditas „Google“. Turėdami 1 proc. akcijų, visam „Google“ jie iškelia klausimą, kodėl mums nepadarius rasinės lygybės audito, nes mes jaučiame, kad gali būti problemų. Ir kiti akcininkai, pensijų fondai nubalsuoja už. Tai gali keisti dalykus.
Ką galvoja patys investuotojai? Patys investuotojai labai daug investuoja į žaliuosius dalykus. Bet kai jų paklausia, ar jūs sutiktumėte su mažesne grąža (nesvarbu, kad didžioji dalis sako, kad man svarbiau yra tvarumas nei trumpalaikis pelnas), 80 proc. iš jų sako, kad nesutikčiau. O jeigu ir sutikčiau, nebent iki vieno procento mažesne grąža“, – įžvalgomis dalijasi D. Misiūnas.
Reguliavimas vis tiek įvyks
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius sako, kad daug kas priklauso nuo pačių kompanijų, jos sprendžia, kaip pateikti ataskaitą, ką joje rašyti. Tačiau, anot jo, reguliavimas vis tiek įvyks.
„ESG ataskaitos bus lygiai tas pats, kad šiandien yra finansinės ataskaitos. Klausimas, ko reikia, kad tai taptų natūralu? Ne tik spaudimo iš mūsų, ne tik reguliavimo, bet ir strategijos. Ar tvarumas gali būti strategija? Mokslininkai iš Harvardo ir Londono verslo mokyklos patyrinėjo ir pasakė, kad taip, gali. Jie paėmė 3800 kompanijų ir pamatė du dalykus. Pirmas dalykas, kad atsiranda geriausi ir kiti prie jų prisitaiko, antras dalykas, kad kai kurie sugeba iššauti aukščiau negu bet kas ir tvarumą pastatyti kaip unikalų strateginį išskirtinumą. Tie turi didesnę grąžą ir aukštesnius vertinimus“, – sako jis.
Specialistas pabrėžia, kad norint, jog strategijoje atsidurtų tvarumas, reikia grįžti vienu žingsniu atgal ir pasižiūrėti į savo verslo paskirtį.
„Čia labai tinka „British Academy“ apibrėžimas, kad bendrai visų verslų paskirtis yra pelningai spręsti žmonių ir planetos problemas neišnaudojant žmonių ir planetos savo pelno naudai. Tai jeigu jūs savo versle randate paskirtį, kuri atitinka šį kriterijų, greičiausiai tvarumas taps jūsų verslo pranašumu. Yra įmonių, kurios tai surado ir dar gi ne taip toli – toje pačioje Lietuvoje“, – teigia D. Misiūnas.
Jis sako, kad svarbu kiekvienam pradėti nuo savęs, o vienas iš esminių argumentų yra noras suprasti.
„Ir kad suprastumėte pradžioje geriau yra žiūrėti į kitą. Kai tu žiūrėdamas į kitą iš pradžių suprasi, apie ką tai yra, ką jis gerai ar blogai daro, neliks vietos to nedaryti pačiam. Aš manau, kad pavyzdys tiek geras, tiek blogas yra argumentas ir tam reikia kritiškai mąstyti bei suprasti, tai yra mokymosi kelias“, – įžvalgomis dalijasi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
