Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 17-29 dienomis atlikta apklausa parodė, 12,4 proc. gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,3 proc. – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.
A. Adomavičienės teigimu, tokie tyrimai yra atliekami nuo pandemijos pradžios, o šis tyrimas – ketvirtas.
Praėjusių metų apklausos rodė, kad pinigų maistui trūko 11 proc. gyventojų, o nuomai ar komunaliniams mokesčiams – 14 proc., tad situacija prastėja.
Pastebėta, kad šios problemos dažniausiai patiriamos nepasiturinčių, žemesnio išsilavinimo asmenų.
Anot A.Adomavičienės, kalbant apie 1 procentiniu punktu paaugusį žmonių, neturinčių pinigų maistui, skaičių, galima būtų galvoti, kad jis neišeina iš paklaidos ribų, tačiau pašnekovė įsitikinusi, jog pastaruoju metu tokių žmonių tikrai daugėja.
„Skaičius nėra mažas ir jis nelinkęs mažėti. Tai yra tikrai skaudus dalykas, ypač dabar, kai kyla kainos, žmonėms darosi vis sunkiau subalansuoti biudžetus, ypač tiems, kurių pajamos mažos. 34 proc. tų, kurių pajamos mažesnės negu 300 eurų, sako, kad jiems trūksta pinigų maistui, 46 proc. sako, kad trūksta pinigų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams“, – kalbėjo ji.
Anot NSMOT direktorės, negalima sakyti, kad situacija, nuo pandemijos pradžios vis blogėjo – ji veikiau bangavo.
Pavyzdžiui, pernai kovą lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams trūko 14 proc. respondentų, tuo metu dabartinis skaičius – 19,3 proc., panašus į tą, kuris buvo pandemijos pradžioje, kai žmonių pajamos mažėjo ir buvo daug nežinios.
Prie „Maisto banko“ – eilės
Ar pagalba maistu pasiekia tuos, kuriems jos reikia labiausiai?
A. Adomavičienė sako, jog Lietuvoje dažna problema ta, kad tokios pagalbos žmonės tiesiog nepaima.
„Ir kai dažnai skelbiama, kad mes čia esame išlaikytinių visuomenė, tai duomenys paprastai rodo, kad dalis žmonių nepasinaudoja pagalba“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad žmonėms yra galimybė pasinaudoti ne tik Europos Sąjungos teikiama pagalba ilgai negendančiais maisto produktais, bet ir „Maisto banko“ parama.
„Bet, kiek žinau, ją ne visi gali gauti, nes susidaro eilės ir maistopaprasčiausiai per mažai surenkama ir išdalijama. Turėtų būti investuojama į logistiką, jei mes nenorime švaistyti maisto ir siekiame jį atiduoti nepasiturintiems. Šioje vietoje mes tikrai nesame padarę namų darbų“, – įsitikinusi ji.
A. Adomavičienės teigimu, labdaros valgyklų lankymas tikrai padidėjo – ypač tai pasijuto sostinėje. Pandemijos pradžioje čia apsilankydavo 150 žmonių, dabar – 350 žmonių per dieną.
„Tai tikrai dideli skaičiai. Dalis žmonių pradeda drįsti prašyti pagalbos, bet dalis jos nesikreipia ir nesulaukia – verčiasi taip, kaip jie išmano“, – sakė ji.
Infliacija buvo greitesnė, nei pajamų augimas
A. Adomavičienės teigimu, dalies žmonių pajamos iš tiesų augo, informacijos apie įvairias išmokas buvo daug ir tai kažkiek žmones nuramino.
„Bet, iš kitos pusės tai, kad penktadalis žmonių jau kuris laikas susiduria su sunkumais, mums labai aiškiai signalizuoja apie sistemines problemas ir tam reikia sisteminių sprendimų“, – kalbėjo ji.
NSMOT vadovės teigimu, reikia nuspręsti, kaip padėt mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Energetinį skurdą, jos teigimu, reikia spręsti investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius, spartinant renovacijos tempus.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad ne visų žmonių pajamos augo tiek, kad pavytų infliaciją, yra ir tokių žmonių, kurių pajamos niekaip nekilo.
Kalbėdama apie valdžios ketinimą nuo sausio atgaline data taikyti nulinį PVM šildymui, pašnekovė teigė, kad tai duotų nepakankamą efektą.
„Tai yra dešimt procentų kainos, bet šuolis kai kur buvo aukštesnis“, – sakė ji.
A. Adomavičienės teigimu, ši priemonė nėra taikli, nes taip Lietuva padės savivaldybėms, laiku neatlikusioms namų darbų.
„Tikslingiausia būtų didinti pajamas tų žmonių, kurie sunkiai suduria galą su galu ir plėsti tą grupę žmonių, kurie gali gauti kompensacijas už šildymą“, – siūlė ji.
Vienkartinės išmokos nežavi
Prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mokėti 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms grupėms pašnekovė vertina blogai.
„Tokias išmokas galės gauti ir tie žmonės, kuriems nebūtinai reikalinga ta parama, o tiems kuriems jos reikia, gali neatitikti tų požymių ir paramos negauti“, – pabrėžė ji.
Pašnekovės teigimu, siūlant pagalbą būtina suskaičiuoti, kieno sąskaita tai vyks.
„Jei siūloma, kad reikia didinti Neapmokestinamąjį pajamų dydį, kas savaime yra sveikintinas dalykas, ar plėsti kompensacijas, ar mažinti PVM, duoti 100 eurų, reikia pasakyti, iš kur mes paimsime šiuos pinigus ir kaip kompensuosime praradimus biudžete“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad blogiausia, jei tai būtų daroma viešųjų paslaugų sąskaita, pavyzdžiui, mažinant lėšas Vaikų dienos centrams.
„Biudžetai turi būti subalansuoti taip, kad nenuskriaustume pačių pažeidžiamiausių žmonių ne vien pinigine, bet ir paslaugų mažinimo forma“, – pabrėžė ji.
