Po Naujųjų didėjant paslaugų ir prekių kainoms, ne vienam tenka perskaičiuoti savo pajamas ir gerai apgalvoti, kam teks atidėti daugiau pinigų, o ko gal net atsisakyti. SEB bankas prieš šventes atliko apklausą ir pasidomėjo, ko žmonės tikisi 2022-aisiais metais.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė Eglė Dovbyšienė pasakoja, kad apklaustųjų atsakymai pasidalijo į tris lygias grupes – trečdalis sako, kad pajamos nekis, dar trečdalis respondentų apskaičiavo, kad jų pajamos mažės,o likęs trečdalis – kad pajamos augs.

„Įdomu tai, kad iš tų, kurie sakė, kad pajamos augs, apie 23 procentus teigė, jog jų pajamos visgi neaugs taip greitai, kaip auga infliacija, kuri pastaruoju metu neįprasta ir jau peržengė dviženklį skaičių“, – kalba SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė.

Anot pašnekovės, prieš pat šventes apklaustieji gyveno ne itin džiugiomis prognozėmis, kad turės mažiau galimybių taupyti, mat didėja šildymo sąskaitos, kinta išlaidos dėl kitų paslaugų. Tiesa, viena išlaidų dalis susijusi su vėl atsivėrusiu pasauliu.

„Dalis lūkesčių susiję su tuo, kad vėl galės keliauti, lūkesčiai susiję su kovido pabaiga, gal tai ir netoli. Geriausias laikas pradėti galvoti apie savo išlaidas yra šiandien. Reikia pasidaryti rimtą analizę, kokios kiekvieno pajamos, kiek esate atsidėję nenumatytiems įvykiams ar situacijoms“, – primena E. Dovbyšienė.

Atsiskaitymas kortele
© Organizatorių nuotr.

Apklausos parodė, kad tik nedidelė dalis žmonių yra įvertinę ir tai, jog gali netekti darbo, tačiau santaupos nėra itin didelės, – respondentai teigia, kad praradę pajamas galėtų išgyventi 1–3 mėnesius.

„Nemaža dalis, apie penktadalis, teigia, kad neturi jokių santaupų. Reikėtų pagalvoti, kelti sau finansinius tikslus, kaip sukaupti ir pradėti taupyti, kad būtų galima įveikti įvairius iššūkius, įskaitant ir tą pačią infliaciją“, – dalijasi pašnekovė.

E. Dovbyšienė sako, kad sunkiausia užduotis – keisti jau susiformavusius įpročius. Turima omenyje ir taupymo sritis, mat neretai žmonės tiesiog gyvena taip, kaip gyvena. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė įsitikinusi, kad, norint pasiekti rezultatą, teks atlikti savotiškus namų darbus.

„Pirmiausia reikia peržiūrėti savo išlaidas: tam tikros išlaidos yra pasikartojančios, jas galima pavadinti būtinosiomis – šildymo sąskaitos, elektra, komunaliniai mokesčiai, čia sutaupyti sudėtinga. Taip pat yra išlaidų už maistą, transportą. Kai žinosite, kokios Jūsų mėnesio būtinosios išlaidos, tada galima galvoti ir apie kitas, tai mūsų pomėgiai, laisvalaikis ar tiesiog tos išlaidos, kurias galbūt galėtume šiek tiek sumažinti. Reikia įvertinti ir metų laikotarpį. Mes rekomenduojame pabandyti susidėlioti savo finansinį planą taip, kad pusę pajamų galėtumėte skirti būtinosioms išlaidoms. Apie trečdalį procentų – pramogoms, laisvalaikiui, galbūt kelionėms. Ir labai labai svarbu – atsidėti. Rekomenduojame apie 20 procentų skirti įvairiems taupymo, kaupimo instrumentams“, – sako E. Dovbyšienė.

Pasak pašnekovės, rekomenduojama susikurti nuo mėnesio iki pusės metų pajamų rezervą, kad atėjus kritinei situacijai būtų mažiau streso. Visgi pradėti kaupti, kad ir po nedidelę dalį, būtina neatidėliojant, o kiek atidėti, padės ir praėjusių metų išlaidų įvertinimas.

„Galite iš el.bankininkystės išsitraukti išrašą, sąžiningai peržiūrėti ir, svarbiausia, sugrupuoti tas išlaidas. Jei tik matote, kad galbūt Jums nereikėjo ko nors pirkti, galbūt pasidavėte spontaniškumui, tą sumą jau galite įrašyti į eilutę, kuri skirta kaupti. Sukaupus „finansinę pagalvę“ labai svarbu pagalvoti ir apie kitus dalykus – pradėti investuoti. Šiandien yra nemažai įvairiausių patogių ir paprastų sprendimų, ypač programėlėse, – robotai tikrai padeda mūsų klientams, kurie neturi didelių įgūdžių, pradėti investuoti mažomis sumomis“, – pasakoja SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė E. Dovbyšienė.

Visgi ne kiekvieno pajamos leidžia skirti tik trečdalį atlyginimo mokesčiams. Iš kur paimti pinigų?

Eglė Dovbyšienė

Pašnekovė sako, kad tik atlikus pirmąjį veiksmą – suskaičiavus, kiek turime įsipareigojimų, galima ką nors planuoti. Kartais teatrai, kavinės, kelionės, kitokios pramogos sudaro išties nemažą išlaidų dalį, kurią peržiūrėjus atsirastų galimybė perskirstyti išlaidų planus. Jei jau kaupti, net ir labai mažomis dalimis, vis dar sunku, SEB atstovė atskleidžia, kad galima šiek tiek pagudrauti.

„Kaupti galima ir labai mažomis sumomis. Tarkim, gavus atlyginimą pasidaryti periodinius pavedimus, ir Jums į atskiras elektronines taupykles bus pervedamos sumos. Tai atrodo paprasta, bet praktikoje reiktų su tuo pagyventi ir labai gerai pagalvoti, kiek Jūs galite sukaupti „nematydami“ ir kaip tie pinigai vėliau praverčia“, – pataria pašnekovė.

Dalis žmonių išlaidų turi daugiau nei pajamų. Tokiu atveju SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė pataria prisiimti kuo mažiau įsipareigojimų.

„Tai nėra lengva, suprantama. Kalbant apie metų planus ir turint noro keliauti, atostogauti, kyla klausimas, ar tuos pinigus sukaupsite, ar skolinsitės. Atlikę tyrimą matome, kad visgi žmonės labiau linkę leisti savo sukauptus pinigus. Vadinasi, tai komfortiškiau, nei prisiimti įsipareigojimų. Visgi jei planuojate skolintis, mes rekomenduojame pabandyti tą sumą, kurios reikės grąžinti kreditui ir palūkanoms, atsidėti ir taip pagyventi bent mėnesį ar du, o geriau – ir tris, tiesiog atsidėkite tą sumą, kad suvoktumėte, ar Jūsų gyvenimo kokybė nenukentės prisiėmus naujų įsipareigojimų“, – rekomenduoja E. Dovbyšienė.

Tie, kuriems itin sunku atsisakyti spontaniškų išlaidų, bene sunkiausiai ryžtasi ir kaupti. E. Dovbyšienė sako, kad tam reikia nemažai valios, tačiau kontroliuojant limitą įmanomas ir tas spontaniškas pirkimas. Tik jis turi būti sąmoningas.

„Sąmoningas spontaniškumas – kai esate kažkiek sukaupę, iš to rezervo dalies galite tą daryti ir žinosite, kad Jūsų balansas dar sveikas. Kasdienės išlaidos yra kiekvieno asmeninė situacija, priklauso nuo asmeninio temperamento – kiek galite tam skirti laiko. Yra žmonių, kurie labai planuoja ir kiekvieną dieną seka savo situaciją. Tam yra banko programėlių, kur viską galite matyti, nusistatyti limitus, susidėlioti atskirus kaupimo tikslus. Kai kuriems žmonėms tai labai sudėtinga, tad rekomenduoju bent kas mėnesį pasidaryti labai rimtą analizę ir pagalvoti, ar esate atsakingi už šeimą ir įvertinti šeimos pajamas“, – sako E. Dovbyšienė.

Pašnekovė pataria užsibrėžti metų tikslus, padalyti reikiamą sumą iš tiek mėnesių, kiek liko iki norimo tikslo, ir pasirinkti sau tinkamą būdą, kaip sukaupti reikiamus pinigus.

www.DELFI.lt