Džiaugiasi saulės elektrine namuose
Kaip pasakoja Nerijus, 3 kW galios saulės elektrinę prieš maždaug ketverius metus jis įsirengė buitiniam vartojimui. Dabar alytiškis jau ruošiasi didinti elektrinės galią ir saulės energija šildyti namus.
„Elektrinę įsirengiau pirmiausia dėl to, kad galėčiau efektyviai taupyti pinigus. Man buvo svarbu įsirengti namą taip, kad ne žmogus tarnautų jam, o namas tarnautų žmogui. Kita labai svarbi priežastis – vaikų ateitis. Noriu, kad vaikai ir anūkai turėtų kuo kvėpuoti“, – pasakoja N. Paklonskas.
Pasak saulės elektrinių ekspertės įmonės „Nogrid“ direktorės Lolitos Šileikienės, saulės elektrinės yra vienas iš gamtai pačių draugiškiausių būdų gaminti elektrą, o jų poveikis aplinkai – minimalus: jos neišmeta kenksmingų teršalų, tarp jų ir CO2 dujų, nekelia triukšmo. Be to, kitaip nei šiluminių ar autonominių elektrinių atveju, saulės elektrinės reikšmingai prisideda prie vandens tausojimo, pabrėžia rinkos specialistė.
„10 kW saulės elektrinė per savo gyvavimo laikotarpį padeda sumažinti iki 100 tonų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijų“, – pasakoja pašnekovė.
Saulės elektrinę gali įsirengti kiekvienas: privačiuose namuose ją galima pastatyti ant stogo arba ant laisvo žemės ploto. Tačiau, kaip pabrėžia „Ignitis“ saulės elektrinių produkto vadovas Karolis Dargis, prieš įsirengiant elektrinę reikėtų įsivertinti, ar bus galimybė prisijungti prie bendro ESO elektros tinklo. Tai padaryti galima užsisakant technines elektrinės prijungimo sąlygas ESO savitarnoje.
„Visgi, jeigu nėra galimybių įsirengti elektrinės savo namuose – galima įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės iš saulės parko, taip suteikiama galimybė visiems pasinaudoti saulės energijos teikiamais privalumais“, – aiškina K. Dargis.
Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę?
Jei vartotojas nusprendžia saulės elektrinę įsirengti savo namuose, specialistai pataria aiškiai žinoti, kokios galios elektrinės jam prireiks. Tai padaryti galima atsižvelgiant į asmeninį elektros suvartojimą per mėnesį.
„Pavyzdžiui, 10 kW saulės elektrinė galėtų padengti 800 kWh mėnesinį energijos poreikį. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad elektros energijos poreikiai auga, nes namuose atsiranda vis daugiau prietaisų, naudojančių elektrą. Namuose vis dažniau įrenginėjamos elektromobilių krovimo stotelės yra vienas iš tokių pavyzdžių. Didėjant poreikiui, didėja ir vidutinė elektrinės galia, kurią renkasi Lietuvos gyventojai.
Pastebime, kad vis dažniau klientai kreipiasi norėdami padidinti savo anksčiau pastatytos elektrinės galią, pamatę, kad jų elektros energijos suvartojimas išaugo. Todėl renkantis sau tinkamą saulės elektrinės galią pravartu atsižvelgti ir į ateitį bei galimą namų ūkio energijos suvartojimo padidėjimą“, – aiškina L. Šileikienė.
Pasak rinkos specialistės, saulės elektrinę sudaro trys pagrindiniai komponentai: saulės moduliai, įtampos keitiklis (inverteris) ir montavimo konstrukcijos. Pašnekovė pasakoja, kad išmaniosios elektrinės atveju, taip pat prisideda ir ketvirtas komponentas – optimizatoriai.
„Todėl norint apskaičiuoti įrengimo kainą, reikėtų atsižvelgti į sudedamųjų įrangos dalių kainą, pridedant išlaidas montavimo darbams ir kitoms papildomos medžiagoms. Vidutiniškai standartinės saulės elektrinės įrengimo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 800 Eur/kW iki 1200 Eur/kW, priklausomai nuo įrangos kokybės, suteikiamų garantijų ir panašiai. Renkantis optimizuotą, išmanią, elektrinės sistemą, kaina gali būti ir dar aukštesnė.
Vis dėlto, verta atsižvelgti ir į tai, kad saulės elektrinė tarnaus bent 25 metus. Nors ir brangesnė, optimizuota sistema yra iki 25 proc. efektyvesnė, o tai ilgainiui sutrumpina ir elektrinės atsipirkimo laikotarpį. Taigi, renkantis įrangą, labai svarbu atsižvelgti ne tik į įsirengimo kainą, bet ir į įrangos specifiką ir jos privalumus ilgesnėje perspektyvoje“, – pasakoja L. Šileikienė.
Siūlo kompensacinę pagalbą
Gyventojams į pagalbą įsirenginėjant saulės elektrines atskuba Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri siūlo kompensaciją. Suteikiama parama siekia iki 323 Eur/kW. Tiesa, neturintiems galimybės saulės elektrinės įsirengti nuosavuose namuose, perkantys energiją iš saulės elektrinių parkų, taip pat gali gauti tokio paties dydžio – 323 Eur/kW – kompensaciją.
„Per praėjusius metus saulės elektrines įsirengė beveik 5,5 tūkst. gyventojų. Dar apie pusantro tūkstančio įsigijo jas iš saulės elektrinių parkų“, – teigia APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
L. Šileikienės teigimu, saulės elektrinių atsiperkamumo laikas, įsirengus jas su APVA parama, pastaruoju metu sumažėjo nuo 5–7 metų iki 3–4 metų. Tam didžiulę įtaką turėjo kylančios elektros energijos kainos.
„Stebint ilgalaikes tendencijas, galima numatyti ir tolimesnį elektros energijos kainų kilimą, o tuo pačiu dar greitesnį saulės elektrinių atsipirkimą. Viena to priežasčių – Europos Sąjungos numatyti tikslai iki 2050 metų pereiti vien tik prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, numatomi papildomi mokesčiai, susiję su CO2 išmetimų kiekiu bei iškastinio kuro deginimu. Įsirengus saulės elektrinę, galima sutaupyti net iki 70 proc. savo elektros išlaidų“, – skaičiuoja ji.
Saulės elektrinėms – „aukso amžius“
Pasak „Ignitis“ saulės elektrinių produkto vadovo K. Dargio, saulės elektrinių rinka išgyvena aukso amžių. Jo teigimu, šiuo metu įrengta virš 14 tūkst. saulės elektrinių bei prijungta virš 4,5 tūkst. nutolusių elektrinių vartotojų.
K. Dargis atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinių populiarumą lemia du svarbūs veiksniai: teikiama parama jų įsirengimui ir galimybei įsigyti elektrą iš saulės elektrinių parkų bei didėjančios elektros kainos.
„Tačiau pastebime, kad susidomėjimas dažnai viršija teikiamos paramos biudžetą. Pavyzdžiui, šiuo metu įsirengiantiems saulės elektrines skirta apie 4,17 mln. eurų paramos biudžetas, o šiai paramai pateikta paraiškų už 23,3 mln. eurų.
Įsigyjantiems elektrines iš saulės parkų paramos biudžeto dydis yra apie 1,26 mln. eurų, o jau pateikta paraiškų už 4,6 mln. eurų. Tai yra labai didelis signalas, kad Lietuvos gyventojai nori investuoti į saulės energetiką ir prisidėti prie valstybės žalumo ir energetinės nepriklausomybės“, – aiškina „Ignitis“ specialistas.
Įsirengus saulės elektrinę, atsirado noras tapti tvaresniam
„Kai pamačiau, kad saulės elektrinė man generuoja energiją labai patogiai, kad taupau šeimos lėšas ir galiu skirti pinigų savo poreikiams, atostogoms ir kitiems dalykams, nusprendžiau pakeisti ir šildymo sistemą, jog dar daugiau taupyčiau ir būčiau dar žalesnis“, – pasakoja N. Paklonskas.
Nerijaus teigimu, šilumos siurblys ne tik taupo pinigus, bet ir padeda užmiršti daugelį vargų. Šildymas aktualus kiekvienam šalies gyventojui, o jo ypač prireikia žiemą. Nuosavuose namuose gyvenantiems žmonėms puikiai pažįstamos ir šildymo sezono bėdos, kurių alytiškis Nerijus šiandien neprisimena. Kaip teigia jis, dabar jam nereikia ruošti malkų žiemai, jomis rūpintis. Nebeliko būtinybės kurti katilo, neliko ir jo priežiūros bei valymo darbų.
Už šildymą šiandien moku praktiškai tiek pat, kiek anksčiau mokėdavau už malkas. Gruodžio mėnesį už 120 kvadratinių metrų namo šildymą sumokėjau 93 eurus. Karšto vandens paruošimas šiltuoju laikotarpiu tapo pigesnis 4,8 karto ir sutaupo 3900 kWh, lyginant su elektriniu boileriu, kurį tekdavo įjungti pasibaigus šildymo sezonui. Su tuo dabar efektyviai tvarkosi šilumos siurblys“, – sako jis.
Šilumos siurblio pranašumas
Įprasti, daugelį metų naudojami katilai taršūs, todėl vis daugiau žmonių svarsto apie ekologiškas alternatyvas. Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos direktoriaus Dariaus Jokubausko teigimu, maždaug tris ketvirtadalius energijos šilumos siurbliai gauna iš išorinių šaltinių, o likusią dalį sudaro elektros energija siurblio ir kompresoriaus darbui, todėl šiluminės energijos kaina – palyginti žema. Norint gauti 100 proc. šilumos, tereikia 25 proc. elektros energijos, o tuo tarpu šildantis, pavyzdžiui, elektra, reikėtų 100 proc. elektros energijos.
„Šilumos siurbliu vadiname tokį įrenginį, kuris perduoda šilumos energiją šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemoms, vartodamas elektros energiją kompresoriuje ir žemės grunto, vandens, arba oro sukauptą šilumą. Šilumos siurblys gali veikti atvirkštiniu ciklu ir ruošti vėsą, atiduodamas šilumą gruntui ar orui.
Vartotojams, norintiems turėti efektyvų nuosavą šilumos šaltinį, kurį galėtų panaudoti gyvenamiesiems, visuomeniniams ir pramoniniams pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti bei karštam vandeniui paruošti, kaip pagrindinis ar papildomas šaltinis puikiai tinka šilumos siurblys“, – pasakoja specialistas.
Pasak pašnekovo, šilumos siurblio įrengimas mažai kuo skiriasi nuo įprasto dujinio katilo. Tereikia namuose turėti katilinės patalpą bei kreiptis į patikimus gamintojus ir montuotojus.
„Šilumos siurblių atstovai siurblio galingumą parenka atsižvelgiant į patalpų kvadratūrą bei namo klasę. Šiuolaikiniams A+ ar A++ klasės gyvenamiesiems namas šilumos poreikis yra minimalus, tad ir parenkama šilumos siurblių galia mažėja. Šilumos siurblio kaina svyruoja priklausomai nuo pasirinkto gamintojo, galios“, – aiškina specialistas.
D. Jokubauskas pasakoja, kad per pastaruosius 3 metus Lietuvos šilumos siurblių rinka paaugo net 40 procentų. 2020 m. mūsų šalyje buvo parduota virš 20 tūkst. šilumos siurblių, iš kurių daugiau kaip pusė sudarė „oras-oras“ šilumos siurbliai. Šiuo metu Europoje pagal parduotų šilumos siurblių, tenkančių vienam šalies gyventojui, skaičių, Lietuva patenka į pirmąjį penketuką.
Taip pat siūlo kompensaciją
Kaip ir įsirengiant saulės elektrinę, taip ir svarstant pakeisti seną katilą į mažiau taršų ir gerokai efektyvesnį, APVA siūlo kompensacinę išmoką. Nerijus pasakoja, kad įsirengiant šilumos siurblį jis taip pat pasinaudojo galimybe susigrąžinti dalį išlaidų.
„Kadangi dalyvavau APVA kompensaciniame mechanizme, tai man buvo padengta pusė sumos. Aš apie atsipirkimą net negalvojau. Čia svarbiausia dalis buvo patogumas. Galima ir toliau vargti su malkomis ir turėti tas pačias išlaidas, bet įsivaizduokite, kaip įvertinti skaičiais laiką, kurį aš skiriu papildomai savo šeimai? Pavyzdžiui, savo vaikui? Kaip įvertinti? Čia neįvertinami dalykai“, – sako alytiškis.
APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktoriaus J. Balkevičiaus teigimu, egzistuoja kelios priemonės, kurios skatina žmones pasikeisti seną, taršų katilą ir už tai gauti kompensacinę išmoką.
„Viena priemonė skirta gyventojams, kurie iki šiol kūrena biokuru: malkomis, granulėmis. Jie neefektyvūs ir labiau taršūs, tad galima juos pasikeisti arba į efektyvesnį tos klasės reikalavimus atitinkantį biokuro katilą arba šilumos siurblius. Kita priemonė skirta gyventojams, kurie naudoja iškastinį kurą: dujas, dyzelinį kurą, durpes, anglį. Jie taip pat gali pasikeisti šildymo sistemą į efektyvesnę.
Be to, praėjusių metų pabaigoje pristatyta katilų keitimo priemonė nepasiturintiems gyventojams: kūrenantys iškastinį kurą gali įsidiegti efektyvesnius sprendimus. Kadangi ši priemonė skirta nepasiturintiems gyventojams, jiems taikomas didesnis intensyvumas ir kompensacinė išmoka yra didesnė“, – aiškina jis.
Kompensacinės išmokos skaičiuojamos pagal fiksuotus įkainius. Šie sudaromi remiantis įrenginio galingumu, nepriklausomai nuo įrenginio kainos, kurią kiekvienas vartotojas sumoka. Kitaip tariant, įsigyjant vidutinio galingumo įrangą, asmuo gali gauti 50 proc. įrenginio vertės kompensaciją. Pernai daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių pasinaudojo siūloma kompensacija.
