Tačiau finansų ir kapitalo rinkose aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance arba ESG) reikalavimai iš darbotvarkių nesitraukia, todėl tvarumu vis labiau domisi visi verslai, siekdami nepraleisti progų dalyvauti pirkimuose, projektuose, auginti vertę bei turėti geresnę prieigą prie kapitalo. Panašu, kad verslams, skiriantiems pakankamą dėmesį ESG, atsiveriančios galimybės gali būti išties nemažos. Apie tai pranešime spaudai plačiau komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė Vitalija Impolevičienė.
ESG – tai ne tik aplinkosauga
Kalbant apie ESG, vis dar kyla klausimų, kas tai yra. Verslo atstovai dažnai pabrėžia energijos taupymą veiklos procesuose, mažesnes anglies dvideginio emisijas ar „žalias“ paslaugas, tačiau tai tik pirmoji iš trijų raidžių. Svarbu nepamiršti ir S raidės – socialinio tvarumo aspektų. Pavyzdžiui, lygių galimybių klausimų, socialinės integracijos ir darbo santykių, tiekimo grandinės valdymo užtikrinant, kad verslo partneriai taip pat laikosi atitinkamų reikalavimų. Galiausiai, ESG elementas yra ir valdysenos veiksniai, tokie kaip patikima įmonės valdymo struktūra, darbuotojų atlygio ir mokestinių prievolių vykdymas, antikorupcijos politika. Gero valdymo elementas – tai ir gebėjimas pademonstruoti, kad verslas yra integravęs tvarumą į savo procesus, įskaitant tinkamą dokumentaciją bei reguliarią jos peržiūrą.
Kol kas teisės aktuose įtvirtinti su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo reikalavimai privalomi tik pakankamai siauram suinteresuotų subjektų ratui. Pavyzdžiui, investicinėms įmonėms, investicijų portfelio valdymo paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms arba draudimo principu pagrįstus investicinius produktus siūlančioms draudimo įmonėms. Jos privalo informuoti savo produktų pirkėjus ir suinteresuotus asmenis apie savo investicinių sprendimų poveikį tvarumui ir finansinių produktų tvarumo ypatybes. Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentas įtvirtina vieningą klasifikaciją, kas laikoma aplinkosaugos atžvilgiu tvaria veikla.
Be to, didelėms viešojo intereso įmonėms taikoma pareiga atskleisti nefinansinę informaciją, kaip antai, informaciją apie aplinkosaugą, socialinius klausimus ir elgesį su darbuotojais, pagarbą žmogaus teisėms, kovos su korupcija bei kyšininkavimu priemones. Europos Komisijos siūlymai dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo praplečia tiek bendrovių, kurioms taikomi nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimai, ratą, tiek atskleidžiamos informacijos apimtį.
Nespėjus į traukinį – kur kas mažiau galimybių
Dar prieš keletą metų daugelis įmonių įvairias tvarumo iniciatyvas suvokė tik kaip rinkodaros, prekės ženklo pozicionavimo ar darbuotojų motyvavimo priemonę. Pavyzdžiui, biure atsisakoma vienkartinių puodelių, visas kolektyvas sodina medelius ar užsiima labdaros iniciatyvomis. Mažai kas įžvelgė galimybes augimui, sąsajas su rizikų valdymu, nedaug buvo tikinčių, kad ESG gali palengvinti kapitalo pritraukimą.
Šiuo metu situacija pasikeitė. ES Žaliasis kursas, kapitalo srautų perorientavimas į tvarias investicijas ir atitinkamos teisėkūros iniciatyvos skatina žalingą poveikį aplinkai bei atliekų susidarymą mažinančius pirkimus, klimatą tausojančių sprendimų įgyvendinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Norint gauti finansavimą šioms iniciatyvoms, verslas turės atitikti tvarumo reikalavimus.
Didelės viešojo intereso ir tarptautinės įmonės, siekdamos įgyvendinti tvarumo tikslus, savo tiekėjams kelia reikalavimus, susijusius su aplinkos apsauga, pagarba žmogaus teisėms, darbuotojų teisių apsauga, verslo etika. Tai minimalūs reikalavimai, kuriuos privaloma atitikti norint tiekti tiek valymo paslaugas ar užkandžius furšetui, tiek konsultacijas ar įrangą.
Vis didesnis dėmesys ESG rizikoms skiriamas įmonių susijungimų ir įsigijimų sandoriuose – potencialūs pirkėjai domisi ne tik tradiciniais klausimais apie ketinamą įsigyti verslą, bet ir, pavyzdžiui, nori būti kiek galima labiau užtikrinti, kad perkamame versle nėra korupcinių praktikų. Turintis ESG sistemą verslas patrauklesnis investuotojams, nes jie lengviau gali įvykdyti savo pareigas, susijusias su tvarumo informacijos atskleidimu. Kredito įstaigos taip pat neslepia, kad ESG rizikų vertinimą integruoja į kredito rizikos vertinimą, taigi, tikėtina, kad turintieji ESG sistemą ateityje skolinsis palankesnėmis sąlygomis.
Taigi, verslas, kuris galvos apie ESG tik tuo aspektu, kad jeigu negresia bauda, tai ir nesirūpinu, gali prarasti palankias galimybes. Nebeužtenka „darau, kas priklauso pagal įstatymą“ požiūrio, o bandymas paskubomis pademonstruoti atitiktį tik tada, kai norima laimėti konkretų konkursą ar dalyvauti projekte, gali būti ir nesėkmingas. Lūkesčiai dėl ESG formuojasi greičiau negu objektyvioji teisė, galime šį procesą prilyginti „minkštosios teisės“ arba tam tikrų, jokiuose privalomuose teisės aktuose neįtvirtintų elgesio gairių susiformavimui. Tad jei teisininkas sako, kad privalomų reikalavimų dėl tvarumo ar ESG jūsų verslui nėra, reikėtų klausti, ar tikrai. Tam tikriems rinkos dalyviams teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai paliečia kaip krioklys visus verslus.
Svarbu gebėti pademonstruoti atitiktį
Dažnam kyla klausimas, kas bus verslui, jei jis nesirūpins ESG, ar sulauks kokių nors baudų? Jų, panašu, neprireiks, nes verslas pats norės įgyti „socialinę licenciją“ – galimybę sėkmingai vykdyti veiklą, nes klientai, investuotojai ir visuomenė pasitiki juo bei jo teisėtais ir atsakingais veiksmais. Laimės tas, kuris suskubs pirmiau už kitus.
Galiausiai prieiname prie klausimo, koks teisininkų vaidmuo, vykdant tvarumo transformaciją įmonėje? ESG iniciatyvos turėtų būti integruotos tiek į įmonės verslo procesus, tiek į organizacijos kultūrą, todėl reikės įvairių specialistų įsitraukimo. Vis tik, iš teisininko perspektyvos pabrėžčiau: svarbu ne tik rūpintis ESG, bet ir pademonstruoti šį rūpestį tokiu būdu, kad būtų galima dokumentais pagrįsti verslo partneriams, investuotojams ir finansuotojams.
Pirmas žingsnis galėtų būti ESG klausimo įtraukimas į įmonės valdybos ir vadovybės posėdžių darbotvarkę ir reguliarus svarstymas. Vertėtų atlikti ESG reikalavimų patikrinimą: su kokiomis rizikomis susiduriate? Ar kažkokie reikalavimai privalomi? Galbūt neprivalomi, bet yra geroji praktika, sektoriaus standartai? Kiek užtruktų ir kainuotų juos įgyvendinti? Susidarius planą, galbūt reikės peržiūrėti ar parengti naujas įmonės vidaus politikas, įtraukti naujus principus į sutartis su tiekėjais ir partneriais. Dokumentus norės matyti dažnas rimtesnis partneris ir kiekvienas investuotojas. ESG transformacija – kelionė. Iššūkis yra prisiderinti prie norų ir galimybės skirti tam resursų, reikia atsižvelgti į verslo dydį ir pobūdį, bet kuo anksčiau šią kelionę bus dokumentuota, tuo greičiau verslas pajus jos naudą, o ESG virs realiomis galimybėmis dalyvaujat pirkimuose, įvairiuose projektuose ar siekiant finansavimo.
