Sukėlė revoliuciją
Plastikas yra žmogaus sukurta sintetinė medžiaga, kuri pirmą kartą buvo atrasta daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau išplito tik XX a. šeštajame dešimtmetyje. Nors šiuo metu plastikas yra pagrindinis vandenynų taršos kaltininkas, jis nėra savaime kenksmingas žmonėms ar aplinkai. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje apie kovą su neigiamu plastiko poveikiu JT Aplinkos programos vadovas Erikas Solheimas pabrėžė, kad plastikas iš tiesų yra „stebuklinga medžiaga“, rašo National Geographic.
„Dėl plastiko išgelbėta nesuskaičiuojama daugybė gyvybių sveikatos apsaugos srityje, itin palengvintas švarios energijos, gaunamos iš vėjo turbinų ir saulės kolektorių, augimas, padaryta revoliucija saugaus maisto laikymo srityje“, – teigė E. Solheimas, tačiau pabrėžė, – vis dėlto plastikiniai buteliai yra vienos iš labiausiai išplitusių atliekų, o ši perspektyvi medžiaga tapo aplinkos išniekinimo simboliu.“
Tarša plastiku
Nuo 1952 m. metinė plastiko gamyba išaugo beveik 200 kartų. Dėl beatodairiškos šios medžiagos naudojimo pasaulyje kasmet susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų. 60 proc. jų patenka į sąvartynus ir į gamtą, rašo Earth.org.
Apskaičiuota, kad maždaug 40 proc. vandenyno paviršiaus šiuo metu yra padengta plastiko šiukšlėmis, o jei ir toliau nesikeis plastiko vartojimo ir šalinimo įpročiai, mokslininkai įspėja, kad jau 2030 m. vandenyne šios medžiagos bus daugiau nei žuvies.
Kasmet į jūras patenka daugiau nei 8 mln. tonų plastiko. Jis atkeliauja upėmis, yra išmetamas pakrantėse, paliekamas žvejybos laivų.
Teigiama, kad plastikas užteršia net vandenynų orą. Mat, jo dalelės pakyla nuo purslų ir vėjas jas išnešioja po visą planetą. Daugelyje Žemės vietų tiesiog lyja ir sninga plastiku, rašo The Guardian.
Kita problema – nematomas mikroplastiko srautas – trilijonai mažyčių plastiko skaidulų, karoliukų ir gabalėlių. Mikroplastiko dalelės yra tokios mažos, kad gali būti, jog niekada nepavyks jų visiškai išvalyti.
Be kita ko, plastikas yra taip gerai įsiterpęs į Žemės vandens sistemą, kad kiekvieną savaitę žmogus vidutiniškai jo suvartoja tokį kiekį, kurio reikia kreditinei kortelei pagaminti.
Remiantis 2019 m. „Reuters“ duomenimis, kiekvieną savaitę žmogus vidutiniškai suvalgo apie penkis gramus plastiko – šaukštą, kuris sveria maždaug tiek pat, kiek butelio dangtelis. Sudėjus per metus suvalgomo plastiko kiekį, jis prilygsta pilnai pietų lėkštei. Pagal tokius skaičiavimus, per 10 metų suvalgytume penkis kilogramus, o per visą gyvenimą – 44 kilogramus plastiko.
Minta plastiku
Plastikas užteršė ne tik vandenynus ar jūras, bet ir upes, ežerus bei kitus vandens telkinius.
Dėl plastiko taršos į ežerus patenka nenatūralių cheminių medžiagų, kurios niokoja vietos ekosistemas, rašo Euronews.com.
Tačiau Didžiosios Britanijos ir Vokietijos mokslininkai atlikę 29 Europos ežerų tyrimą turi gerų žinių. Jie atrado, kad kai kurios natūralios ežerų bakterijos geriau auga ant plastiko liekanų nei ant natūralių medžiagų, pavyzdžiui, lapų ir šakelių.
Vadinasi, vandens praturtinimas tam tikromis bakterijų rūšimis galėtų padėti išnaikinti taršą plastiku.
„Tai beveik panašu į tai, kad plastiko tarša sukelia bakterijų apetitą, – sakė Kembridžo universiteto Augalų mokslų katedros daktaras ir vyriausiasis straipsnio autorius Endrius Tanentzapas. – Bakterijos pirmiausia naudoja plastiką kaip maistą, nes jį lengva suskaidyti, tada jos gali lengviau suskaidyti sunkesnį maistą – natūralias ežero organines medžiagas.“
Tyrimo duomenimis, bakterijų augimo greitis išaugo daugiau nei dvigubai, kai dėl plastiko taršos bendras anglies dioksido kiekis ežero vandenyje padidėjo vos 4 proc.
Šios turboaktyvios bakterijos vėliau stimuliuoja visą ežero ekosistemą.
„Rezultatai rodo, kad tarša skatina visą ežerų mitybos grandinę, nes daugiau bakterijų reiškia daugiau maisto didesniems organizmams, pavyzdžiui, paukščiams ir žuvims“, – sakė A. Tanentzapas.
Tyrime dalyvavęs Kembridžo universiteto zoologas profesorius Deividas Aldridžas pabrėžė, kad bakterijų proveržis galėtų padėti sumažinti taršos pasekmes.
„Deja, plastikas dešimtmečius teršia aplinką“, – sakė jis, – tačiau teigiamas dalykas yra tas, kad šis tyrimas padeda nustatyti mikrobus, kurie galėtų būti panaudoti siekiant padėti skaidyti plastiko atliekas ir veiksmingiau spręsti aplinkos taršos problemą.“
Vis dėlto tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad bakterijos nėra panacėja – plastiko tarša vis dar daro pražūtingą poveikį natūraliems vandens telkiniams.
Kitos bakterijos taip pat minta plastiku
Ežero bakterijos nėra vienintelės, kurios maitinasi plastiku.
2020 m. Vokietijos mokslininkai atrado bakterijų padermę, galinčią skaidyti kai kurias plastiko formas, rašo Euronews.com.
Poliuretanas (PU) yra plastiko rūšis, naudojama tokiems daiktams kaip sportiniai bateliai, mechaninės dalys ir sintetiniai pluoštai, pavyzdžiui, spandeksas. Jį sunku perdirbti, nes ši medžiaga yra termoreaktyvi – įkaitusi ji neištirpsta.
Kai kitos plastiko rūšys gali būti perdirbamos ir paverčiamos naujais gaminiais, daug PU atliekų atsiduria sąvartynuose. Ten patekusios jos išskiria toksiškas chemines medžiagas, įskaitant kancerogenus – medžiagas, galinčias sukelti vėžį.
Mokslininkų komanda rado bakteriją, kuri pažeidžia chemines jungtis, laikančias medžiagą kartu. Helmholco aplinkos tyrimų centro vyriausiasis mokslininkas dr. Hermanas J. Heipieperis, paaiškina, kaip visa tai veikia: „Bakterijos paima PU statybinius blokus ir naudoja juos kaip energijos šaltinį. Pirmą kartą nustatyta, kad plastiku mintantis mikroorganizmas išsivystė atliekų aikštelėje, kurioje buvo išmetamas PU.
2018 m. kita mokslininkų grupė atrado fermentą, galintį skaidyti PET – medžiagą, iš kurios gaminami plastikiniai buteliai. Šis atsitiktinis proveržis buvo padarytas tiriant organizmus, išsivysčiusius atliekų sąvartyne Japonijoje.
Ar tai galI išspręsti plastiko taršos problemą?
Nepaisant šių laimėjimų, svarbu užtikrinti, kad tokia pažanga neskatintų dar didesnio plastiko naudojimo, nes daugumą jo formų vis dar sunku sunaikinti.
Europoje kasmet pagaminama 60 mln. tonų plastiko, tačiau nerimą kelia tai, kad tik apie 30 proc. jo galiausiai perdirbama.
Dr. H. J. Heipieperis įspėjo, kad nors tokie pasiekimai gali padėti kurti tvaresnę ateitį, jie nėra panacėja taršos plastiku problemai spręsti.
„Milijardų tonų plastiko atliekų, kurios jau yra sąvartynuose ar net vandenyne, problemos tikrai neišspręsime bioremediacija. Todėl dabar svarbu įvertinti, kurie plastiko junginiai yra biologiškai skaidūs“, – sakė jis. – Galima įsivaizduoti, kad ateityje pramonė, atsižvelgdama į mokslines žinias apie mikroorganizmų skaidomumą, plastiko gamyboje naudos daugiau skaidomų medžiagų. Tačiau ateityje iš esmės pereiti prie naujų plastiko junginių bus galima tik pakeitus valdymą ir teisės aktus.“
