V. Sinkevičius taip pat pabrėžia, kad Lietuvai svarbiausia ir toliau vykdyti atsinaujinančios energetikos projektus, be to, akcentuoja, jog iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, dienos suskaičiuotos, o verslas su su šia šalimi nors ir bus įmanomas, kels labai daug rizikų.
Šis dešimtmetis yra Europos skaitmeninis dešimtmetis, siekiant į žmogų orientuotos ir tvarios skaitmeninės ateities, kurioje verslas ir žmonės turėtų daugiau galių. Europa siekia stiprinti savo skaitmeninį suverenumą ir nusistatyti standartus, o ne vadovautis kitų standartais, pagrindinį dėmesį skirdama duomenims, technologijai ir infrastruktūrai.
„Delfi TV“ laidoje „Europos skaitmeninis dešimtmetis: kaip keisis mūsų išmaniųjų įrenginių gyvavimo ciklas?“ Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius kalba apie tai, kuria kryptimi eina ir toliau eis Europa bei kurioje srityje Lietuvai reikėtų intensyviai vystyti projektus.
Karas Ukrainoje paspartino Žaliojo kurso įgyvendinimą
Atsakydamas į klausimą, ar karas Ukrainoje iš esmės pakoregavo Europos planus siekti Žaliojo kurso ir tapti skaitmenine lydere, jis pabrėžia, kad nepakoregavo, nes tikslai išlieka tie patys, tačiau, anot jo, karas paspartino jų įgyvendinimą.
„Akivaizdu, kad apie tai niekuomet nebuvo garsiai kalbama – bet nuo pat pradžių Žaliasis kursas buvo didžiausia grėsmė Rusijos ekonomikai. Net ir pagal pradinį scenarijų jau 1945 m. Europa būtų visiškai atsisakiusi dujų, naftos poreikis taip pat būtų daug mažesnis ir, aišku, tai kėlė grėsmių Rusijai.
Dabar visa tai yra paspartinta. Jeigu ir girdime diskusijų dėl naftos embargo, šalys narės jau individualiai priima sprendimus, pavyzdžiui, Vokietija dramatiškai sumažino naftos įvežimą iš Rusijos. Tokiu pat keliu seka kitos šalys. Faktas, kad naftos importo iš Rusijos dienos suskaičiuotos. Lygiai tas pats bus ir su dujomis, galbūt tai užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau jau šiemet planuojame dviem trečdaliais sumažinti reikalingus kiekius. Visa tai turi būti kažkuo pakeista. Atsakymas – atsinaujinanti energetika, kurios vaidmuo Europos Sąjungos energetiniame mikse tik didės. Akivaizdu, Žaliojo kurso tikslai bus pasiekti ir galbūt net anksčiau, nei tikėtasi“, – įžvalgomis dalijasi V. Sinkevičius.
Europa užėmusi labai geras pozicijas dėl klimato kaitos
Europa yra pirmūnė, susitvarkiusi tiek aplinkosaugos, tiek skaitmeninio reguliavimo sritis. Todėl, anot V. Sinkevičiaus, ji turi daug svertų veikti viso pasaulio nuotaikas, einant tvarumo kryptimi.
„Paskutinius dvejus metus sekėsi neblogai. Europa buvo ta, kuri pasiūlė ir pradėjo 2050 m. dekarbonizacijos tikslo klubą. Jį įtvirtino tiek įstatymu, tiek konkrečiais planais, teisės aktais, ypač kalbant apie 2030 m. minus 55 proc. tikslą. Tai vėliau buvo perimta ir palaikyta daugelio kitų pasaulio šalių.
Pavyzdžiui, tuose pačiuose COP susitikimuose labai dažnai ES užima ambicingą poziciją, bet kartu ieško būdų, kaip pritraukti kuo platesnį ratą partnerių, rėmėjų, kaip padėti toms valstybėms, kurioms tranzicija yra daug sudėtingesnė“, – pabrėžia Eurokomisaras.
Jis mano, kad Europa užėmusi labai geras pozicijas kalbant apie klimato kaitos sprendimus, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką – čia ji vėlgi yra pasaulio lyderė.
Priklausys nuo skaitmeninių sprendimų
Kalbėdamas apie tai, kaip skaitmenizavimas galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita ir kitomis problemomis, V. Sinkevičius aptaria vieną iš jo paties pateiktų iniciatyvų dėl Amazonės, Pietryčių Azijos miškų išsaugojimo.
„Didelė problema yra jų kirtimas. Mano pasiūlymas – neleisti į Europos Sąjungos rinką importuoti ar netgi joje parduoti produkcijos, kuri yra susijusi su miškų kirtimu ir žemės pakeitimu į žemės ūko paskirtį“, – įvardija jis.
Anot eurokomisaro, tam, kad šis sprendimas būtų veiksmingas, reikės geolokacijos duomenų, taip pat informacijos, kuri greičiausiai bus saugoma, perduodama naudojant „blockchain“ technologiją.
„TIek Amazonės miškų, tiek apskritai pasaulio senųjų miškų ateitis ir išsaugojimas labai stipriai priklausys nuo skaitmeninių sprendimų, nes įstatymas bus geras tiek, kiek jis bus sėkmingai įgyvendintas. O jis sėkmingai įgyvendintas gali būti tik turint patikimą informaciją, nuo kurios priklausys leidimų išdavimas parduoti prekes ES rinkoje“, – paaiškina jis.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad vis dėlto Europos Komisijos ar ES informacinės duombazės, skaitmeniniai duomenys, ateinantys iš satelitų, yra atviri.
„Daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, žinau įmonių, kurios sėkmingai tais atvirais duomenimis jau naudojasi įgyvendindami vienus ar kitus sprendimus. Tikiu, kad duomenys yra šios dienos auksas ir tas, kas moka tą auksą monetizuoti, tikrai pasiūlys labai gerų sprendimų. Šiuo atveju ES siūlo didžiulę apimtį atvirų duomenų, kuriuos galima monetizuoti“, – teigia jis.
Turime pagalvoti ir apie skaitmeninę infrastruktūrą
V. Sinkevičius teigia, kad viešojo sektoriaus skaitmenizacija visuomet atneša daug naudos, todėl kad procesai, informacijos atvėrimas tampa labiau prieinami visuomenei ir nereikia, pavyzdžiui, dėl pažymos keliauti į Vilnių ar rajono centrą, galima ją nesunkiai atsispausdinti namuose ar tiesiog persiųsti kitai reikalingai institucijai.
„Sprendimų yra daug. Aš tikiuosi, kad viešojo sektoriaus skaitmenizavimas tęsis, tačiau labai svarbu suprasti vieną dalyką – skaitmenizacija labai stipriai remiasi į skaitmeninę infrastruktūrą. Ir čia, kad tos infrastruktūros neprikurtume labai daug, kaip, pavyzdžiui, kelių, kurie veda į niekur ir vėliau nusidėvi, turime turėti labai aiškią strategiją, kokių tikslų norime pasiekti, kokias paslaugas norime teikti – ar verslui, ar tiesiog žmonėms, užtikrinant jų individualius poreikius. Taip pat tą infrastruktūrą išnaudoti efektyviai ir užtikrinti jos priežiūrą, kad ji netaptų našta valstybei“, – įžvalgomis dalijasi eurokomisaras.
Lietuvai svarbiausia plėsti atsinaujinančios energetikos projektus
V. Sinkevičius akcentuoja, kad Žaliasis kursas ir skaitmeninimas yra tarsi du atskiri Europos Komisijos prioritetai, tačiau jie yra susiję – skaitmenizavimas padeda siekti tų pačių tikslų žaliojoje energetikoje.
„Žaliojo kurso be skaitmenizacijos neįmanoma pasiekti. Tai labai dažnai pabrėžiame mūsų komunikatuose, pristatomose iniciatyvose. Pavyzdžiui, vien tiktai žiūrint į energetikos sektorių, kiek skaitmeninių sprendimų reikės, kalbant apie energetinio efektyvumo pasiekimo tikslus, tai skaitmena turės atlikti labai svarbų vaidmenį. Apskritai, Žaliasis kursas be skaitmenizacijos yra neįmanomas, – teigia jis.
V. Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva, norėdama įgyvendinti ES tikslus, pirmiausia turi tęsti jau pradėtus darbus atsinaujinančios energetikos srityje.
„Šiandien, ES vidurkis – 22 proc. elektros iš atsinaujinančios energetikos. Lietuva yra pasiekusi 27 proc. Tačiau 2030 m. tikslas – vos už kiek daugiau nei septynerių metų – 45 proc. Tai dvigubai daugiau nei Lietuva dabar yra pasiekusi. Be jokios abejonės, Lietuvai ir toliau reikia plėsti atsinaujinančios energetikos projektus“ , – įsitikinęs jis.
Anot eurokomisaro, tai padės ne tik nepirkti elektros, dujų ar naftos iš Rusijos, bet ir užtikrins sistemos stabilumą, geresnes kainas vartotojams ir, galiausiai, Žaliojo kurso tikslų pasiekimus.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad energetikos srityje Lietuva atrodo gerai, tačiau siekiant kitų tikslų ir kalbant apie emisijų mažinimą, reikia padaryti dar daug darbų.
Žaliasis kursas palies visus regionus
Lietuvoje plėtojamos įvairios ateities technologijos, pavyzdžiui, modernus skaitmeninis tinklas, žaliasis vandenilis ir kt. Tai, anot eurokomisaro, yra ne tik Lietuvos ar Europos, bet ir viso pasaulio kryptis.
„Be abejonės, labai svarbūs yra inovatoriai, tačiau ne tik įmonės, bet ir viešosios institucijos, ypač teikiančios pagalbą, prieigą prie finansų, nes Žaliasis kursas ar, kitaip tariant, Žalioji pertvarka, neišvengiamai palies visus regionus pasaulyje. Matome investicijas į mobilumo ar atsinaujinančios energetikos projektus visuose pasaulio kraštuose. Tai yra labai sėkmingi ir greitai augantys startuoliai.
Klausimas – kas tas technologijas parduos, o kas jas pirks. Aišku, tie, kurie pirmieji pasiūlys sprendimus, bus tie, kurie gebės jas parduoti. Ir Europa čia nori užsiimti lyderiaujančias pozicijas. Lietuvai, manau, nišos yra pakankamai. Tiesiog, be jokios abejonės, tai turi tapti politinės darbotvarkės prioritetu“, – teigia V. Sinkevičius.
Eurokomisaras sako, kad apskritai kalbant apie tvarumą, daugelis didžiųjų įmonių, prekių ženklų jį priima labai natūraliai ir ieško tvarių sprendimų. Tad tai Lietuvai gali būti labai geras kelias rasti priėjimą prie verčių grandinių, prie didžiųjų įmonių, pasiūlant tam tikrus tvarumo sprendimus.
Karo poveikis aplinkai – vis didėja
V. Sinkevičius „Delfi TV“ laidoje taip pat akcentuoja, kad karas Ukrainoje yra itin didelio masto problema kalbant ne tik apie humanitarinę katastrofą, bet ir apie poveikį aplinkai.
Jis pabrėžia, kad natūralu ir teisinga, kad mūsų dėmesys pirmiausia prikaustytas prie tragiškų nekaltų vaikų, moterų ir vyrų mirčių, taip pat miestų naikinimo. Tačiau žala aplinkai yra labai didelė ir kasdien auga. Nuolat gaunami pranešimai apie neraminančius padarinius aplinkai.
„Didžiausia Europoje Zaporožės atominė jėgainė vis dar okupuota Rusijos. Matėme neramių signalų dėl Černobylio. Naftos perdirbimo gamyklos, cheminių atliekų ar netgi chemikalų sandėliai yra bombarduojami, visa tai patenka į aplinką.
Daugelyje miestų, kur vyksta intensyvus Rusijos kariuomenės bombardavimas, naikinama viskas, kartu ir valymo įrenginiai. Tai reiškia, kad visos atliekos, nuotekos patenka tiesiai į upes, jūras ir tarša didėja. Didžiuliai miškų, pievų plotai yra išdegę. Galiausiai, reikės ieškoti būdų, kaip tą techniką, kurią rusai sutempė į Ukrainą – dabar jau dešimtis tūkstančių tonų metalo laužo – sutvarkyti.
Matome ir labai neramių pranešimų dėl Azovo jūros, kur Rusijos veiksmai sunaikino beveik visą ekosistemą. Iš tiesų, tos žalos padaryta labai daug. Labai artimai dirbame su aplinkos ministerija, aplinkos ministru, padėdami jiems visa tai dokumentuoti, fiksuoti. Visa tai prisidės prie prieš Ukrainą padarytų karo nusikaltimų ir turės būti atlyginta Rusijos“, – akcentuoja eurokomisaras.
Niekas nebesigręžios ir atgal nebegrįš
V. Sinkevičius, kalbėdamas apie tai, ar esame užtektinai įsibėgėję, kad galėtume atitrūkti nuo Rusijos gniaužtų, sako, kad akivaizdu, jog viskas vyks ne taip greitai, kaip galbūt yra norima arba kokia turėtų būti ambicija.
Tačiau jis akcentuoja, kad šiandien jau esame pasiekę tą tašką, kai niekas nesigręžios ir atgal nebegrįš. O verslas su Rusija greičiausiai bus įmanomas, tačiau jis bus labai sudėtingas ir keliantis daug rizikų, tarp jų ir reputacinių. Dėl to Europos verslui reikės pagalvoti keliskart.
„Kalbant apie iškastinį kurą, ypač iš Rusijos, manau, kad jo dienos yra suskaičiuotos ir tam nereikės sankcijų, tai įvyks labai natūraliai. Šalys tiesiog neturi prabangos rizikuoti pirmiausia savo energijos rinkos stabilumu ateityje.
Manau, kad esame teisingame kelyje, o paskutinės iliuzijos buvo išsklaidytos po to pigaus šantažo dėl Bulgarijos ir Lenkijos. Visuomet pabrėžiau klausimus: kas įvyktų, jeigu Rusija pirma nuspręstų atjungti dujų ar naftos tiekimą? Kaip kovotume su tokiais iššūkiais? Tad toks veiksmas, kalbant apie Lenkiją ir Bulgariją, nors ir nesukėlė didelio šoko pačioje rinkoje, buvo dar vienas įrodymas, kad bet koks verslas su Rusija yra per didelė rizika ir mes negalime jos prisiimti. Privalome užtikrinti savo nepriklausomybę. Ypač energetinė nepriklausomybė remsis į atsinaujinančios energetikos sprendimus“, – teigia V. Sinkevičius.
