Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) šią vasarą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus bus vykdomi precedento neturintys ir brangūs gamtotvarkos darbai: panaudojant glifosatą naikinami baltažiedžių robinijų (žmonės šiuos medžius įpratę klaidingai vadinti akacijomis) ir uosialapių klevų sąžalynai. Darbai vyks dvejus metus iš eilės.

Ši žinia jau sukėlė nerimo bangą Neringos savivaldybės administracijoje, nes būgštaujama, kad chemijos panaudojimas itin jautriame pusiasalyje gali būti žalingas aplinkai ir žmonėms, nuodai esą iš dirvožemio pasieks grybieną, kitus augalus, uogas.

Tačiau kad ir kaip baugiai skambėtų toks invaziniais laikomų augalų naikinimo būdas, jo metodiką rengę mokslininkai ramina: esą atlikus darbus aplinka nebus užteršta, o chemijos pripumpuota mediena - sunaikinta.

Išstumia vietinius

Valstybės griežtai saugomoje ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje, kaip ir visoje mūsų šalyje, galima aptikti įvairių svetimžemių, arba invaziniais vadinamų augalų.

Jų rūšys, patekusios į naują aplinką, itin greitai joje prisitaiko ir nukonkuruoja vietines rūšis. Į Lietuvos invazinių organizmų sąrašą yra įtraukta 18 augalų ir 17 gyvūnų rūšių, kurios kelia rimtas ekologines grėsmes Lietuvos gamtinėse buveinėse.

Su svetimžemiais augalais jau ne pirmi metai yra kovojama ir Kuršių nerijoje. Pavyzdžiui, raukšlėtalapiai erškėčiai, plisdami pajūrio kopose, gana sparčiai suformuoja tankius, brūzgius sąžalynus, užimdami vietinių augalų augavietes.

Baltažiedė robinija
Baltažiedė robinija
© Wikimedia Commons

Vietinės augalų rūšys nyksta, o kartu ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys, nelieka smėlio kopų buveinių ir taip naikinama biologinė įvairovė.

Žmonės yra raginami skinti kažkada saugotas, o dabar itin nerijoje išplitusias ir invazinėmis pripažintas muilines gubojas, organizuojamos talkos šluotiniams sausakrūmiams (zuikiakrūmiams) šalinti, mechaninėmis priemonėmis išpjauti ištisi minėtų erškėčių sąžalynai.

Dabar eilė atėjo vasarą gražiomis, baltų žiedų kekėmis pasipuošusioms robinijoms ir mažiau pastebimiems uosialapiams klevams. Robinijas žmonės dažniausiai klaidingai vadina akacijomis.

Šie medžiai į Kuršių neriją atkeliavo dar prieškariu pirmiausiai į Juodkrantę, kurioje gražiai žydinčiais augalais norėta papuošti, paįvairinti miško parką. Vėliau jos sodintos pakelėse, gyvenvietėse. Dabar robinijų pilna visoje nerijos teritorijoje: keliautojai dažniausiai jas mato važiuodami iš Smiltynės į Alksnynę, kur plento pakelės gausiai apaugusios baltažiedžiais augalais.

Vis dėlto, anot KNNP direktorės Aušros Feser, per dešimtmečius baltažiedės robinijos taip smarkiai išplito pusiasalio teritorijoje, kad ėmė keisti natūralią vietinių augalų aplinką juos išstumdamos.

Aušra Feser
Aušra Feser
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Mat robinijos priklauso pupinių augalų šeimai, kurios atstovams būdinga simbiozė su dirvožemyje azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Kuo labiau plinta robinijos, tuo labiau kinta dirvožemio sudėtis ir nyksta vietiniai smėlynų augalai, ima vešėti azotamėgiai.

„Kuršių nerijoje baltažiedės robinijos buvo sodintos greta natūralių buveinių miškų pakraščiuose ir dabartiniu metu yra ypač gausiai ir plačiai išplitusios gaisrų paveiktuose miškų plotuose.

Kitur šalyje tokių tankių sąžalynų nesudaro. Didžiausią pavojų aplinkai baltažiedės robinijos kelia tada, kai auga pamiškėse, retuose miškuose ir pajūrio kopose. Jos sparčiai dauginasi šakninėmis atžalomis, per metus gali išplisti iki 20 metrų atstumu.

Toks dauginimasis ypač suaktyvėja, jei suaugę medžiai yra pažeidžiami gaisrų, nukertami, nugraužiami gyvūnų. Naikinimas iškertant medžius - netinkamas, nes iš šaknų išauga daug atžalų ir susidaro ypač tankūs sąžalynai“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo ji.

Išgąsčio akys

Aplinkos ministerija yra patvirtinusi invazinių augalų Kuršių nerijoje gausos reguliavimo veiksmų planą, kuris turi būti integruotas į KNNP vidinės miškotvarkos planą, tad šis dabar yra koreguojamas. Priežastis - baltažiedė robinija ir uosialapis klevas. Minėtame veiksmų plane įrašyta, kad abi šių augalų rūšys turi būti naikinamos Kuršių nerijoje (pirmiausia - Naglių gamtiniame rezervate) panaudojant cheminę medžiagą glifosatą.

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
© VSTT

Tai - nuodingas fosforo organinis junginys, 1974 m. susintetintas JAV. Šią cheminę priemonę kaip herbicidą (naikina piktžoles) visoje Europoje itin plačiai naudoja ūkininkai. Dėl kontroversiškai vertinamo jo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai ši priemonė tebekelia nemažai ginčų. Europos Sąjungoje glisofatą leidžiama naudoti iki 2022 m. gruodžio 15 d. Ar pratęsti jo naudojimą, sprendimą priims Europos Komisija.

Pirmojo šį mėnesį įvykusio viešojo minėto miškotvarkos plano pakeitimo svarstymo metu tiek iš Neringos miesto savivaldybės atstovų, tiek iš gyventojų rato buvo pažerta daugybė klausimų baiminantis neigiamo poveikio jautriai pusiasalio aplinkai, jei bus naudojama cheminė medžiaga.

Pagal parengtą metodiką glifosato skystis būtų suleidžiamas tiesiai į medžių kamienus juose išgręžiojant skylutes. Po tokios procedūros augalai nudžiūva ir nebeatželia.

Kitas dalykas, bent jau viešojo svarstymo metu man taip ir nebuvo atsakyta - ar nudžiovinus medžių kamienus nepradės leisti naujų atžalų augalai iš šaknų ir darbas nebus nuėjęs perniek?

Darius Jasaitis
Darius Jasaitis
© Neringos sav.

O jei glifosatas pateks ir į šaknis, ar nebus užterštas dirvožemis, kuriame auga grybai, o vietiniai eina į rezervatą grybauti? Kaip ir uogauti. Ar yra atlikti kokie nors tyrimai, ar nerija bus paversta eksperimento vieta?“ - „Vakarų ekspresui“ komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis priminė, kad KNNP direkcija Naglių rezervate neleido naudoti biologinės priemonės prieš pušų kenkėjus, o dabar bus naudojama chemija.

Šiuos metus parko direkcija apskritai skelbia kovos su invaziniais augalais Kuršių nerijoje metais. Svarbiausia yra neleisti nevaldomai plisti svetimžemėms rūšims, nes jos išstumia vietines, kurios yra prioritetinės“, - teigė A. Feser.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (jai pavaldi KNNP direkcija) specialistė Agnė Karlonė „Vakarų ekspresą“ informavo, kad darbų rangos konkursas bus skelbiamas netrukus, o nuo birželio vyks ir pats robinijų bei uosialapių klevų naikinimo procesas Naglių rezervate. Kokia bus šių ir kitų metų darbų sąmata, ji negalėjo atskleisti, kol nėra įvykusios paslaugos pirkimo procedūros.

Botanikas ramina

Gąsdinanti chemijos panaudojimo galimybė - ne eksperimentas, o kruopščiai sukurtos metodikos pritaikymas. Tokią žinią „Vakarų ekspresui“ perdavė Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Zigmantas Gudžinskas. Jis ir buvo minėtų medžių naikinimo glifosato injekcijomis metodikos parengimo autorius.

„2013-2014 m. Metelių regioniame parke buvo vykdomas eksperimentas. Europoje daug kur taikoma praktika juostomis nulupti robinijų bei klevų lapus ir glifosatu ištepti bežieves kamieno vietas. Tačiau mes tokio būdo nesiūlome naudoti, nes chemija nuo kamienų nuteka ar lietaus nuplaunama į dirvožemį.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas
© Rolando Lančicko nuotr.

Bus taikomas kitoks metodas: priklausomai nuo medžio kamieno diametro tam tikrais atstumais išgręžiamos skylutės, į kurias sušvirkščiamos glifosato dozės. Nedidelės, po 2-3 ml, kas 10 cm palei perimetrą apie 40 cm aukštyje. Svarbiausia parinkti tinkamą metą ir labai griežtai vadovautis mūsų parengta metodika“, - „Vakarų ekspresui“ teigė jis.

Robinijos žydėti pradeda birželio pradžioje ir per 2-3 savaites išleidžia daugybę ūglių, tuo metu organinės bei neorganinės medžiagos medžių rėtiniais ir vandens indais srūva intensyviausiai.

„Būtent tuo metu ir reikia gręžti bei švirkšti glifosatą. Jis nukeliauja ir į šaknis. Medis bei motininė šaknis nudžiūva per 2-3 savaites. Per tiek laiko glifosatas suskyla, skaidosi į mažiau pavojingas aminorūgštis. Kirsti ir išvežti galima tik visiškai nudžiūvusius medžius. Tai labai svarbu.

Iš šaknų glifosatas į dirvožemį nepatenka, nes, atvirkščiai, šaknys iš jo siurbia vandenį, o ne leidžia skysčius į jį. Deja, kitokių priemonių naikinti robinijas nėra, nes šios rūšies medžiai yra neįtikėtinai gajūs. Gaisravietėje Kuršių nerijoje radome individą su net 30-40 metrų ilgio šaknimi, tad robinijų gojelis gali būti suformuotas vieno motininio augalo. Todėl itin svarbu bus sąžiningai ir pagal metodiką išnaikinti visus medžius“, - niuansus dėstė mokslininkas.

Nida, kopos
Nida, kopos
© Shutterstock

Anot Z. Gudžinsko, nukirsti medį ir išrauti šaknį būtų klaidinga.

„Reikėtų iškasinėti Kuršių nerijos kopas su ekskavatoriumi, sudarkyti visą paklotę. Tada jau tikrai žmonės nesuprastų tų gamtininkų, nes kastis reikėtų į 1,5 metro gylį ir 30 metrų perimetru. Vienintelis patikrintas būdas išnaikinti minėtus invazinius augalus - naudoti chemiją. Darbas - brangus ir pareikalausiantis didelių pastangų, nes švirkšti reikės metodiškai.

Vienas žmogus prie kamieno gali praleisti apie pusvalandį. Daug fizinio, rankinio darbo. Nupurkšti medžių lapus glifosatu taip pat negalima, nes ir į dirvą chemija su lietumi pateks, ir efektas bus priešingas: pajutę grėsmę medžiai itin sparčiai ima leisti naujas atžalas“, - pasakojo botanikas.

Pagal suformuluotas užduotis rangovai nupjautos medienos (robinijų medieną labai vertina medžio apdirbėjai, medinius indus gaminantys amatininkai) negalės parduoti, bet turės utilizuoti paversdami medžio drožlėmis (šios naudojamos biokurui) arba sudegindami.