Manė, kad reikia gelbėti paukščius
Akademijos tvenkinį kaustant ledui, gyventojai netruko pastebėti jame likusias žiemoti kelias gulbes. Jos, tiesa, dar turi vandens lopinėlį, kuriame gali plaukioti, tačiau jau atsirado gyventojų, kurie mano, kad gulbes reikia greitai gelbėti – kviesti tarnybas ir traukti jas lauk.
Arba galbūt mažų mažiausia jas palesinti – esą jos dabar maisto negalinčios susirasti pačios.
Vis dėlto specialistai ragina galvoti blaiviai – gulbės pirmiausia turi sparnus ir, be jokios abejonės, gali nuskristi, kur joms reikia. Antra vertus, net jei kokia pagalba joms ir būtų iškviesta, jos tiesiog… išliptų ant ledo ir pabėgtų.
„Bent kol kas tikrai nieko daryti nereikia. Gulbės, jei neprišalusios, jos pačios nuskristų arba išliptų ir nueitų, jei kokie joms pagelbėti norintys žmonės ir ateitų. Net ir norėdamas tokiam paukščiui nepadėsi. O ir nėra reikalo, bent kol kas – gulbės pačios laukia, vertina orus, jei ir toliau šals, jos gali išskristi iki Lenkijos ar Vokietijos, nes joms čia viena diena kelio.
Pats buvau neseniai gavęs iškvietimą Šilutėje, esą gulbės prišalusios prie ledo. Nuvykau, pakėliau droną, o jos, pamačiusios jį, išlipo iš vandens ant ledo ir nuėjo.
Bet būna visaip, kartais išties vandens paukščius reikia gelbėti – ne taip jau seniai Kaune buvo didelė gulbių gelbėjimo operacija, nes kasmet maitinamos gulbės žiemoti neišskrido, didelis jų kiekis įšalo lede, kai kurios buvo išgelbėtos, bet kai kurios ir žuvo“, – sakė kėdainietis ornitologas Vytautas Eigirdas.
Padėti reikėtų, tik jei gulbės įšąla vandenyje mieste
V. Eigirdas teigia, kad paprastai gamtininkai laikosi požiūrio nesikišti į gamtos tėkmę. Jei gulbės kokiame atokiame vandens telkinyje ir įšąla, jos, deja, bet pagal gamtos dėsnius, tampa maisto šaltiniu plėšrūnams.
Vis dėlto situacija yra kitokia, kai kalbama apie miestuose esančiuose vandens telkiniuose įšalusias gulbes. Tokiu atveju gulbes gelbėti tikrai reikia, mat paukštis, įšalęs lede, mirtimi vaduojasi labai ilgai, paprastai nusikankina, nes tiesiog nėra plėšrūnų.
„Deja, daug gulbių lieka neišskridusios būtent dėl žmogaus kaltės. Aišku, klimatas pasikeitęs duoda savo, bet juk klimatas keičiasi taip pat dėl žmogaus kaltės.
Kad gulbės yra įšalusios, galima spręsti iš to, kad ilgą laiką paukštis nepajuda iš vienos vietos, plaka sparnais, aplink gali būti kraujo, mat plakdama sparnais ledą, gulbė neretai susižaloja.
Jei taip nutinka mieste, nepadėti tokiam paukščiui būtų labai nežmoniška. Tad tokiais atvejais, taip, paprastai kviečiami ugniagesiai ir jie paukščius išgelbėja“, – sakė ornitologas.
Vandens paukščių nelesinkite
Ornitologas sako – jei dabar sugalvosite lesinti vandens paukščius, tai bus blogiausia, ką galėtumėte padaryti jiems tokiu metu.
„Sveiki stiprūs paukščiai, jei jiems reikės, pakils ir nuskris iki šiltesnių vietų. Bet jei žmonės juos dabar ims lesinti, sveiki ir stiprūs paukščiai niekur neskris, jie pasiliks, laukdami maisto.
Ir tada tikrai bus problemų, jei vanduo visai užšals, gulbės tikrai gali įšalti.
Gulbės nelesusios gali ir savaitę ramiai išbūti, nieko joms nenutiks, todėl bent jau dabar tikrai nereikia jų lesinti“, – ragino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad buvo net iniciatyva apskritai įvesti draudimą lesinti vandens paukščius, nes jie yra gana sėslūs, greitai pripranta prie lesinimo vietos ir, net žmonėms nustojus juos lesinti, dar labai ilgai laukia ir tikisi, kad maisto bus atnešta.
Būtent dėl to gulbės ir neišskrenda į šiltus kraštus, ir sveiki paukščiai tampa užšalusių vandens telkinių aukomis.
Paradoksalu, bet žmonės prisipratina laukinius paukščius prie lesinimo tada, kai šilta – žmonės eina pasivaikščioti, leidžia laiką prie vandens, o paukščių lesinimas jiems tebūna dar viena pramoga. Mat paukščiams papildomo lesalo tuo metu tikrai nereikia.
O štai tada, kai lesinti jau reikėtų – esant dideliems šalčiams ar storai sniego dangai – žmonės paprastai to nebedaro. Juk patiems šalta, pasivaikščioti dauguma neina, tad ir lesalo nėra kam atnešti. O gulbės, garsėjančios savo ištikimybe, vis laukia to žmogaus su lesalo maišeliu, kuris taip ir neateina…
„Suprantamas smulkiųjų paukštelių lesinimas – jie taip prie vietos nepripranta, o ir kone kiekvienoje sodyboje yra po lesyklėlę, tad jei viena lesykla ištuštėja, jie lengvai randa maisto kitur.
Su vandens paukščių lesinimu galima tik pridaryti gerokai daugiau problemų, nei jų išspręsti“, – sako specialistas.