Vien automobilių elektrifikacijos neužteks
Keleivių transportas daro didžiulę įtaką mus supančiai aplinkai, jis vienas iš esminių veiksnių, lemiančių, kur gyvensime ir kur dirbsime. Tai gali būti eismas Los Andžele, kur tarp automobilių, atrodo, jau nė uodas nosies neįkištų. Arba dviračių pilni Danijos miestai. O gal greiti tarsi kulkos Japonijos traukiniai. Kur dar dieną naktį burzgiantys Vietnamo mopedai. Ar garsieji triračiai Indijos rikšų. Nepamirškime ir sausakimšų Londono metro.
Masinis persėdimas į elektromobilius dažnai minimas kaip kone vienintelė mums likusi galimybė sumažinti keleivinio transporto emisijas. Čia verta paminėti ambicingus Jungtinės Karalystės planus jau nuo 2022 metų kiekvienuose naujuose namuose (ir renovuotuose senuose) užtikrinti galimybę įsikrauti savo elektromobilį.
Neseniai Jungtinėse Valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad vien automobilių elektrifikacijos, norint, kad transporto sektorius pasiektų ambicingų kovos su klimato kaita tikslų, skirtų užkristi kelią globaliam klimato šiltėjimui daugiau nei 2 laipsniais, tikrai nepakaks.
Praleidžia progą vystyti alternatyvius susisiekimo sprendimus
Maža to, gyventojai, kurie ir toliau, deja, yra priklausomi nuo automobilių, kelia nemenkų problemų augantiems miestams. Sparčiai intensyvėjant urbanizacijai ir elementariai trūkstant vietos, tiesiog privalu skubiai mažinti turimų automobilių skaičų, nes priešingu atveju miestai taps ne tik neįperkami, bet ir nepasiekiami. Didžiuliai žemės plotai, kuriuose galėtų dygti nauji namai, gyventi žmonės ar įsikurti žalieji plotai, vis dar rezervuojami keliams ir milžiniškoms automobilių stovėjimo aikštelėms.
Nors elektriniai automobiliai tikrai padeda mažinti transporto emisijas, valstybės, visą dėmesį skirdamos vien pastangoms konvencines transporto priemones pakeisti elektrinėmis, pro akis praleidžia puikią progą vystyti alternatyvius susisiekimo sprendimus ir taip mažinti priklausomybę nuo automobilių kaip tokių.
Kovos su klimato kaita fondų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų remiamo tarptautinio fondo „Adaptation Fund“, padedančio besivystančioms valstybėms prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių, finansavimas 2023 metais greičiausiai pasieks beveik 88 mlrd. Eur. Didžioji tų pinigų dalis atiteks tvariems infrastruktūros projektams, įgalinsiantiems besivystančias šalis pasirūpinti tvariomis ir patogiomis masinio transporto sistemomis.
Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė kovos su klimato kaita komisija remia keleivių vežimo planavimo iniciatyvą, pavadinimu „Avoid, Shift, Improve“ (liet. Vengti, keisti, pagerinti), adaptuotą pagal schemą, kuri buvo parengta Vokietijoje XX amžiaus pradžioje.
Vengti
Nurodymas „vengti“ pirmiausia ragina iš esmės mažinti poreikius transportui. Tai ir atitinkamas naujų urbanistinių teritorijų planavimas, ir senųjų pervystymas, siekiant jas kuo įmanoma geriau perorganizuoti taip, kad žmonėms nereikėtų toli keliauti į darbą, parduotuves, ugdymo įstaigas ar tenkinti laisvalaikio poreikių. Nors metų metus trukusios investicijos į kelius kai kuriems miestams kaip reikiant apsunkina automobilių atsisakymo procesus, daugumos augančių miestų ateitis šiuo klausimu dar sprendžiasi.
Šiame pokyčių etape numatytas namų ūkių bei provincijos miestų aprūpinimas sparčiu internetu, taip sudarant sąlygas žmonėms be didesnių investicijų dirbti iš namų, paliekant kelius laisvus tik tiems, pavyzdžiui, mokytojams ir gydytojams, kurie dėl savo darbo specifikos negali dirbti iš kur panorėję.
Keisti
Ragindami „keisti“, iniciatoriai turi galvoje poreikį būtinąsias keliones keisti tvaresniais, aktyvesniais ir našesniais transporto sprendimais. Užuot vieni vykę automobiliu, galime rinktis autobusus, traukinius, dviračius, paspirtukus, riedlentes ar pėsčiųjų takus. Visame pasaulyje apstu pavyzdžių, iliustruojančių, kaip šalims pavyko atsikratyti taršios priklausomybės nuo automobilių.
„TransMilenio“ autobusų sistema, sėkmingai veikianti Kolumbijos Bogotos ir Soačos miestuose, yra viena iš didžiausių tokių pasaulyje. Kiekvieną mielą dieną ji perveža nuo vieno iki dviejų milijonų žmonių, o paprastos ir lengvai prieinamos paslaugos populiarumą užtikrinta patogiai išvystytas stotelių tinklas, atskiros eismo juostos ir patogi bilietų įsigijimo tvarka.
Dar vienas būdas, kaip įgyvendinti tokį pokytį – skatinti aktyvias judėjimo priemones. Elektriniai dviračiai įvardijami kaip viena iš sparčiausiai populiarėjančių transporto priemonių Kinijoje. Motorizuotos dviratės transporto priemonės įkvepia rinktis ilgesnes keliones kalnuotomis vietovėmis, kur šilta. Jos tinkamos ir minimalų fizinį pasirengimą turintiems asmenims. Švedijos ir Norvegijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad dviračių entuziastai, iškeitę konvencines dvirates priemones į elektrinius dviračius, leidžiasi į daugiau kelionių ir jų metu įveikia didesnius atstumus.
Neseniai Berlyno gyventojai balsavo už tai, kad Vokietijos sostinėje būtų išplėsti ribojimai automobiliams iki 88 kvadratinių kilometrų miesto ploto. Jeigu siūlymas bus įgyvendintas, Berlynas galės girtis turįs didžiausią pasaulyje urbanistinę zoną be automobilių. Šios iniciatyvos gali padėti sprendžiant tokių eismų dalyvių kaip pėstieji ir dviratininkai, bijančių naviguoti greta greitai važiuojančių sunkiųjų transporto priemonių, saugumo problemas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad, nesiėmus priemonių, kaip riboti naudojimąsi automobiliais, kiti bandymai paskatinti visuomenę persėsti į viešąjį transportą, daugiau vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu, norimos naudos neduos.
Vos tik pavyks atsisakyti perteklinio keliavimo dėl netvaraus urbanistinio planavimo ir darbdavių reikalavimų darbuotojams būtinai darbuotis biure, o vietos valdžios pateiks saugių ir patogių viešojo transporto sistemų pasiūlymų ar aktyvaus keliavimo variantų, bus galima sutelkti dėmesį į būdus, kaip paversti turimas transporto priemones tvaresnėmis.
Pagerinti
Nors dabartinių degalų veiksmingumas šiek tiek ir sumažino sąnaudas vienam kilometrui, keleivių transporto poreikiai ir toliau auga – tai reiškia, kad iš esmės išaugusios keleivių transporto emisijos viršija degalų veiksmingumo nešamą naudą. Taigi, Jungtinių Tautų iniciatyvos siekis „pagerinti“ tiesiogiai susijęs su poreikiu priversti autobusus, traukinius ir automobilių transportą iškeisti iškastinį kurą į elektrą.
Norint sumažinti keleivių transporto į aplinką išmetamų emisijų kiekį, svarbu sudaryti sąlygas naudotis elektra varomais automobiliais tik tais atvejais, kai nėra kitų susisiekimo galimybių. Tik taip turėsime vilties visiems laikams įveikti priklausomybę nuo automobilių, tuo pat metu sudarydami sąlygas žmonėms paprastai ir lengvai keliauti.
