Diskusijas apie išmanius miestus, pasak ekspertų, jau drąsiai galima vadinti dabarties, o ne ateities scenarijumi. Ir nors labiausiai žinomo ateities tvaraus miesto – Telosos – projektas dar tik įsibėgėja, krypčių ir idėjų, kaip miestus labiau pritaikyti prie šiandienos žmonių poreikių, vertybių ir gyvenimo būdo, galima pasižvalgyti jau šiandien.

Vilniaus vicemero Tomo Gulbino teigimu, tarp Vilniaus ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kuriamos Telosos galima rasti miesto vystymo principų panašumų – tai požiūris į gatves ir transportą, rašoma pranešime spaudai.

Geriausias miestas pasaulyje?

Telosa – tvariausio ateities miesto projektas, kurio ėmėsi JAV verslininkas, investuotojas Marcas Lore. Jis nori pastatyti visiškai naują, ekologiškai švarų ir tvarų miestą ir šiuo metu dairomasi tinkamo 600 hektarų ploto Nevadoje, Jutoje, Aidahe, Arizonoje, Teksase bei Apalačų regione. Dabartinė skelbiama projekto vertė siekia 400 milijardų dolerių.

Oficialioje Telosos svetainėje rašoma, kad ketinama sukurti tokį miestą, kuriame visi jaustųsi saugūs, miestas būtų šalia gamtos, o gyventojai turėtų galimybes lengvai keliauti ir nesugaištų tam daug laiko. Šiame mieste būtų uždrausti iškastiniu kuru varomi automobiliai, vyrautų vadinama žalioji architektūra ir būtų naudojama energija tik iš alternatyvių energijos šaltinių. Be to, kiekvienam būtų prieinamas aukštos kokybės švietimas ir visos tam reikalingos priemonės.

Projekto rengėjai įsitikinę, kad tai ne utopinio miesto vizija, o realus projektas, kurio komanda šiuo metu renkama ir nekantrauja pradėti darbus, kad jau 2030 m. pirmieji gyventojai galėtų čia įsikurti ir naudotis visais miesto teikiamais privalumais.

Telosos miesto vizualizacija
Telosos miesto vizualizacija
© Organizatorių nuotr.

Penkiolikos minučių taisyklė

Viniaus vicemeras T. Gulbinas sako, kad Vilnius jau šiuo metu vadovaujasi vienu principu, kuris bus svarbus ir Telosoje.

„Juokaudamas galiu pasakyti, kad iš Vilniaus jie pasiskolino požiūrį į gatves ir eismą. Telosoje prioritetą visuomet turės pėstieji, dviračiai ir viešasis transportas. To kasdieniais darbais siekiame ir Lietuvos sostinėje“, – sako T. Gulbinas.

Telosos planuose numatyta, kad naujas miesto dizainas ir transporto sistema leis žmonėms mažiau laiko praleisti važinėjant į darbą, todėl jie turės daugiau galimybių bendrauti su kitais žmonėmis ar tiesiog mėgautis gyvenimu ir būti natūralioje gamtos apsuptoje aplinkoje, kurios šalia netrūks. Žadama, kad gyventojams nereikės sugaišti daugiau nei penkiolikos minučių, keliaujant į darbą ar mokyklą.

Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec pastebi, kad visiems šiuolaikiniams miestams labai svarbu pritaikyti penkiolikos minučių taisyklę.

„Tai reiškia, kad bet kokias miestiečiui reikalingas vietas, įskaitant rekreacines zonas, parkus ir įvairias socialines įstaigas ar darbovietę, galima pasiekti nesugaištant daugiau nei penkiolikos minučių pėsčiomis. Šis principas leistų stipriai sumažinti automobilių kiekį mieste“, – sako antropologė.

Anot jos, toks principas miestams leidžia mažiau investuoti į asfaltą ir gatves ir nukreipti resursus į kultūrą, socialinę sritį ir parkų infrastruktūrą.

Telosos miesto vizualizacija
Telosos miesto vizualizacija
© Organizatorių nuotr.

„Dabar matome, kad Lietuvoje savivaldybės atsisako savo administruojamų patalpų įvairiose miesto vietose, jos privatizuojamos per aukcionus, o juk galėtų būti naudojamos bendruomenių reikmėms, kuriant palankesnį socialinį klimatą. Pavyzdžiui, bet kuriame Jungtinės Karalystės mieste kaimynystėje visada yra koks nors nekomercinis vietinis klubas, kur skirtingo amžiaus žmonės gali susirinkti ir bendrauti. Taip pat rajonų urbanistiniam audiniui didelės įtakos turi stambios tinklinės parduotuvės. Tačiau būtent maži ir vidutiniai verslai, turintys savo vietinius tiekėjus ir kaimynystėje gyvenančius, pėsčiomis atkeliaujančius klientus, kurtų tvarias aplinkas mieste“, – prideda J. Lavrinec.

Vertybiniai pokyčiai neišvengiami

Miesto antropologės manymu, planuojant ateities miestus turime matyti harmoningą santykį su aplinka.

„Paradigma turi keistis. Labai ryški tendencija, kuri jau vyksta ir kurios negalime ignoruoti yra mąstymas apie miestus kaip visumą, kurioje dera ir gamta, ir žmogus“, – sako J. Lavrinec.

Tvarių inovacijų centro „ROCKIT“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman teigimu, suderinti skirtingus šių laikų miestų, verslo ir žmonių poreikius, išlaikant ir harmoniją, ir efektyvumą, padeda technologijos ir tvarumo principai.

„Matau realius pavyzdžius, kad galima suderinti naują mąstymą, idėjas ir technologijas, kurių šiais laikais nestokoja startuoliai, ir patirtį, kurią turi sėkmingos įmonės. Mes jau antrus metus vykdome tvarumo akceleratorių, kuris suveda jaunus ir jau ilgai veikiančius, patyrusius verslus. Tai leidžia sukurti visuomenei reikalingus ir naudingus sprendimus. Toks kelias gali padėti miestams, sprendžiant jų problemas ir didinant atsparumą ateities iššūkiams“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Vilniaus vicemero teigimu, pastarieji metai parodė, kad šiuolaikiniai miestai turi būti itin lankstūs: „Negalime prioretizuoti atskirų dalykų, tokių kaip transportas, ekonominė gerovė ar saugumas. Viskas turi eiti greta. Visos miesto sistemos turi būti pasiruošusios atsilaikyti prieš netikėtus trukdžius. Per koronaviruso pandemiją pamatėme, kaip tai svarbu. Reikia gebėjimo keistis ir prisitaikyti. Tai ryškiausia ir neišvengiama šiuolaikinio miesto kryptis“.

www.DELFI.lt