„Tvari Lietuva“ rugpjūtį skelbia vandens mėnesiu: vandens telkinių kokybė šalyje kelia nerimą

„Tvari Lietuva“ rugpjūtį skelbia vandens mėnesiu: vandens telkinių kokybė šalyje kelia nerimą
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vasara – atostogų metas, neįsivaizduojamas be maudynių vandens telkiniuose. Visgi neretai bristi į jūrą nesinori dėl žaliuojančių dumblių, o pasivaikščiojimą ežero pakrante sugadina besimėtančios šiukšlės. Todėl neseniai naują sezoną pradėjęs „Delfi“ inicijuojamas projektas „Tvari Lietuva“ rugpjūtį kviečia gilintis į vandens tausojimo temą.

Gerindami vandens kokybę, rūpinamės savo sveikata

Tvarumo temų įvairovė – itin didelė, todėl „Tvari Lietuva“ kiekvieną mėnesį skaitytojus supažindina su vis nauju svarbiu klausimu. Liepą projekto komanda kalbėjo apie savanorystę, o rugpjūtį dėmesio centre – vanduo. Pasak iniciatyvos vadovės Rugilės Matusevičiūtės, pasirinkti būtent tokią temą paskatino ne viena priežastis.

„Vasaros sezonu žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, prie vandens telkinių. Gyventojai patys savo akimis mato nuo dumblių žaliuojančią jūrą, nuorūkas ežerų pakrantėse, padangas upės dugne. Todėl manome, kad dabar yra tinkamiausias metas paskatinti pasidomėti šia problema. Norime kalbėti apie temas, dėl kurių žmonėms skauda, su kuriomis gyventojai gali nesunkiai susitapatinti ir būti pokyčių dalimi“, – pasakoja „Tvarios Lietuvos“ vadovė.

Pasak jos, nors Lietuva visada garsėjo kaip gėlo vandens ir ežerų šalis, tačiau taršos problemos neaplenkia ir mūsų. Šiandien kas antras vandens telkinys Lietuvoje yra prastos ekologinės būklės, o atostogautojų mylima Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Pastebima, kad vis labiau menksta ir geriamo vandens kokybė.

Rugilė Matusevičiūtė
Rugilė Matusevičiūtė
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Iš lėto nyksta didžiausias mūsų turtas ir mes nuo to kenčiame. Nepamirškime, kad klimato kaita vis dažniau atneš ir sunkiai prognozuojamus orų ekstremumus – nekontroliuojamas liūtis ir varginančias sausras. Tai irgi aktualu kiekvienam gyventojui“, – pastebi R. Matusevičiūtė.

Todėl šio mėnesio „Tvarios Lietuvos“ šūkis – „šiandien terši, rytoj geri“ atskleidžia, kad Žemėje viskas sukasi ratu, o teršdami kenkiame patys sau. Neatsakingai išmestos atliekos patenka į vandenį, o vėliau per maistą ir lietų – atgal į mūsų organizmus. Kaip sako „Tvarios Lietuvos“ vadovė – spjauname į šulinį, iš kurio vėliau patys geriame.

Žalos mastas – didesnis nei galėjome pagalvoti

Rugpjūtį „Tvarios Lietuvos“ komanda dalinsis edukaciniais ir aktualijų straipsniais apie vandens taršą, kuriuos skaitytojai atras projekto svetainės skiltyje „Mėnesio tema – vanduo“. Ten pat savo jėgas galės išbandyti ir protmūšių mėgėjai. Vandens temą tyrinės ir laida „Kasdienybės herojai“, o mėnesį vainikuos E. Jakilaičio diskusija apie vandens būklę Lietuvoje su gerai žinomais aplinkosaugos ekspertais.

Kalbėdama apie rugpjūčio mėnesio „Tvarios Lietuvos“ temas, R. Matusevičiūtė taip pat sako, jog gyventojams stengsis priminti, kad tik todėl, jog kažką nuleidome į kanalizaciją, nereiškia, kad šios medžiagos pradingsta. „Nuotekų valymo sistemos nėra tokios efektyvios, kad išvalytų visus mūsų naudojamus vaistus, kosmetiką, buitinę chemiją. Visa tai, nors ir šiek tiek pravalyta, sugrįžta į upes ir vėliau pasiekia Baltijos jūrą“, – sako pašnekovė.

Tai įrodo ir tyrimai, atskleidę, kad Lietuvos upėse randami dideli kiekiai nuskausminamųjų, antibiotikų, antidepresantų, kontraceptikų. Ne ką mažesnė ir plastiko tarša. Apie 70 proc. Baltijos jūroje randamų atliekų yra plastikas, pavyzdžiui, vienkartinės pakuotės ar cigarečių nuorūkos. Be to, Baltijos jūra yra ir viena didžiausių negyvųjų zonų pasaulyje, kur dėl į vandenį patekusių trąšų sužydėję dumbliai neleidžia veistis jokiai kitai gyvybei.

„Tvari Lietuva“ taip pat parodys, kad vandenyje gausu ir plika akimi nematomų teršalų, tokių, kaip mikroplastikas. Mokslininkų teigimu, jo jau randama žmogaus kraujyje, plaučiuose ir net naujagimių kūdikių organizmuose.

„Taigi, Lietuvos vandenyje turime didelį kenksmingų medžiagų kokteilį. Tačiau vanduo yra esminis visos gyvybės šaltinis, tad privalu jį prižiūrėti ir tausoti. Šio mėnesio veikla norime šią idėją paskatinti kiekvieno lietuvio galvoje“, – apibendrina „Tvarios Lietuvos“ vadovė R. Matusevičiūtė.

Susipažinti su visomis projekto „Tvari Lietuva“ naujienomis galite ČIA.