Lietuvoje išmetama tūkstančiai tonų tekstilės atliekų: jas galima panaudoti antrą kartą, tačiau yra keletas „bet“ 1

„Ecoservice“
„Ecoservice“
© Daiva Savickienė, Eglė Šimavičiūtė, Miglė Makuškaitė-Survilė

Ar verta tekstilę rūšiuoti? Koks yra išrūšiuotos tekstilės kelias? Ar iš tiesų, viskas, kas yra surenkama – sudeginama?

Rugpjūčio 12–14 dienomis, Antalieptėje vyks Zero Waste fest’22, kurio tema šiemet – tekstilė. Festivalio organizatoriai nuvyko į didžiausią atliekų tvarkymo bendrovę Lietuvoje „Ecoservice“. Norėdami patvirtinti arba paneigti paplitusias kalbas apie tekstilės rūšiavimą ir jos antrinį panaudojimą, jie kalbino rūšiavimo centro atstovus, rašoma pranešime spaudai.

Tekstilės rūšiavimo svarba

Aplinkos ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje kasmet yra išmetama daugiau nei 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Tai sudaro apie 8 proc.. visų komunalinių atliekų Lietuvoje. Toks tekstilės kiekis negali būti laikomas vien tik atliekomis.

2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis lietuvių atsisako tekstilės gaminių dėl netinkamo dydžio arba išryškėjusių defektų, dvigubai rečiau tekstilė išmetama pasikeitus aprangos stiliui ar aprangos skoniui. Pakartotinis tokių gaminių panaudojimas – puikus ir svarbus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Susidarančių atliekų mažinimas yra vienas iš žiedinės ekonomikos tikslų.

Nerūšiuojant tekstilės gaminių, nepaliekant jų tam skirtuose konteineriuose ir neperleidžiant jų kitiems, tekstilės gyvavimo kelias pasibaigia. Paskaičiuota, kad jei visame pasaulyje vidutinė drabužių gyvavimo trukmė taptų dvigubai ilgesnė, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėtų maždaug 44 proc.

Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis, tekstilės rūšiavimas ir antrinis jos panaudojimas – tvari ir aplinkai draugiška atliekų tvarkymo alternatyva.

Kaip rūšiuoti tekstilę?

Kad tekstilės gaminių rūšiavimo procesas būtų sklandus, svarbu pradėti nuo pirmosios grandinės – gyventojų. Jau namuose tekstilę reikėtų atrinkti ir tekstilės konteineriuose palikti nebereikalingus, tačiau tik tvarkingus gaminius. Tekstilė turėtų būti švari, sausa ir sudėta į maišelius. Į konteinerius draudžiama mesti šlapią, tepaluotą tekstilę. Tokie gaminiai ne tik netinka tolimesniam rūšiavimo procesui, bet ir sugadina tinkamą tekstilę. Šlapia tekstilė ima pelyti, skleisti blogą kvapą.

Tekstilės konteineris
Tekstilės konteineris
© DELFI

Tekstilės konteineriuose yra prašoma palikti tik nesuplyšusius, švarius ir dar tinkamus naudoti drabužius, batus porose, rankšluosčius, patalynės užvalkalus, užuolaidas, diržus, rankines, kuprines. Jau sudėvėtus ir naudoti netinkamus tekstilės gaminius, atraižas, kilimus ir kita reikėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Kur keliauja išrūšiuota tekstilė?

2021 m. rugsėjį, Vilniuje atidarytas „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centras. Būtent čia atkeliauja visa „Ecoservice“ aptarnavimo teritorijose surinkta tekstilė.

Centre siekiama išrūšiuoti ir atrinkti tekstilę, tinkamą antriniam panaudojimui, t. y. daiktus, tinkamus dėvėti ir naudoti dar kartą. Kiekvieną dieną rūšiavimo centre yra išrūšiuojama nuo 15 iki 17 tonų tekstilės gaminių, per mėnesį – 200–300 tonų. Didžioji dalis, apie 75 proc., į centrą patenkančios tekstilės yra tinkama tolimesniam dėvėjimui. Likusi dalis taip pat panaudojama tikslingai – apie 10 proc. tekstilės yra supjaustoma ir perdirbama į industrines šluostes ir tik 12–15 proc. naudojama energijai gauti, nes yra negrįžtamai sugadinta (suplyšusi, purvina ir dėl savo audinio sudėties netinkama šluosčių gamybai). Prieš atidarant rūšiavimo centrą, beveik visa atskirai surinkta tekstilė buvo panaudojama energijai gaminti.

„Ecoservice“
„Ecoservice“
© Daiva Savickienė, Eglė Šimavičiūtė, Miglė Makuškaitė-Survilė

„Ecoservice“ centre drabužiai, avalynė ir namų tekstilė gali būti išrūšiuojami net į maždaug 100 skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį. Kartu atskiriami jau dėvėjimui netinkami tekstilės gaminiai. Rūšiavimas dėl specifikos, kai kiekvieną gaminį reikia individualiai apžiūrėti, įvertinti ir priskirti tinkamai kategorijai, turi būti atliekamas žmogaus, todėl šį darbą centro darbuotojai atlieka rankiniu būdu.

Antriniam naudojimui tinkama tekstilė eksportuojama į Afriką ar Pakistaną. Lietuvoje surinktos tekstilės kokybė yra tinkama, ji turi nemažą paklausą.

Rūšiavimo tendencijos

Lietuvoje gyventojai rūšiuoja vis atsakingiau, tačiau tekstilės konteineriuose randama ir netinkamų atliekų. Apie 30 proc. tekstilės konteinerių turinio sudaro ne tekstilės, o mišrios komunalinės, maisto atliekos. Taip pat randama sugedusių smulkių buitinės technikos atliekų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas, kuris tekstilės srityje dirba jau 14 metų, pastebi, kad lietuviai per pastarąjį dešimtmetį ėmė dėvėti geresnės kokybės tekstilės gaminius. Todėl galima daryti prielaidą, kad vis daugiau rūšiavimo konteineriuose paliktų tekstilės gaminių gali tęsti savo gyvavimo ciklą ir būti perduoti į naujas rankas.

„Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas ir „Zero Waste Fest“ organizatorės
„Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas ir „Zero Waste Fest“ organizatorės
© Daiva Savickienė, Eglė Šimavičiūtė, Miglė Makuškaitė-Survilė

Pastebima, kad daugiausiai tekstilės yra išmetama sezonų keitimosi metu ir vasarą.

Nors tekstilės, lyginant su kitomis rūšiuotinomis atliekomis, procentas vis dar yra gana mažas, sąmoningumas auga, tereikia daugiau informacijos apie tinkamą ir netinkamą rūšiavimą. Tai padės išvengti gerai išrūšiuotos tekstilės suteršimo netinkamomis atliekomis.

Net ir augant gyventojų sąmoningumui, gerėjant rūšiavimo ir tekstilės perdirbimo sąlygoms, geriausia, ką galime padaryti aplinkosaugos labui, – pasistengti įsigyti ir dėvėti tekstilę saikingai ir atsakingai.
Primename, kad iki 2025 m. Lietuva, kaip ir visos ES šalys, yra įsipareigojusi sukurti atskirą tekstilės atliekų rinkimo iš namų ūkių sistemą. Tikimasi, kad jau iki tol tinkamai rūšiuojamos tekstilės kiekis ims kilti, tobulės rūšiavimo technologija, infrastruktūra.