Bet koks sausumos ledo kiekio pokytis daro įtaką jūros lygiui
Bendra ledo visuma pasaulyje vadinama kriosfera. Šis terminas kilęs iš graikiško žodžio krio, reiškiančio šaltį. Kriosfera apima visas Žemės dalis, kuriose vanduo yra kieto pavidalo, įskaitant visas ledo dangas, luitus, jūrų, upių, ežerų ledą, sniego dangas, ledynus ir kt., rašoma Europos Sąjungos Koperniko programos interneto puslapyje.
Kriosfera pasižymi dideliu saulės spinduliuotės atspindėjimu, dar vadinamu albedu, todėl ji daro reikšmingą įtaką planetos klimatui. Dėl šios savybės kriosfera atspindi didelę dalį saulės spinduliuotės atgal į kosmosą, todėl Žemės paviršius jos nesugeria ir neįšyla.
Žemėje esantis ledas atlieka dar vieną itin svarbų vaidmenį – jis geba ilgam laikui sukaupti didelius vandens kiekius toli nuo vandenynų. Be to, ledo tirpsmo vanduo maitina upes, kurios aprūpina maždaug du milijardus žmonių pasaulyje gėlu vandeniu.
Šylant klimatui, kartu su juo keičiasi ir kriosfera – jos kiekis Žemėje mažėja. Dėl to auga saulės spinduliuotės sugeriamumas, kuris dar labiau skatina klimato šiltėjimą. Tai savo ruožtu sukelia dar didesnio masto ledynų tirpimą.
Bet koks sausumoje sukaupto ledo kiekio pokytis – ledo skydų ir ledynų didėjimas arba mažėjimas – turi tiesioginės įtakos ir vidutiniam jūros lygiui.
Jūros lygio kilimas kelia grėsmę milijardams žmonių, gyvenančių pakrantėse, rašo CNN.
Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai dėl savo didelio ploto keičiasi per tūkstančius metų ir daro įtaką regioniniams orams bei klimatui. Ledynai, kurių plotas yra daug mažesnis, į klimato veiksnius įprastai reaguoja greičiau – nuo metų iki šimtmečių.
Pagal geriausią scenarijų ištirps iki pusės ledynų
Naujas tyrimas atskleidė, kad pagal optimistiškiausią 1,5 °C planetos atšilimo scenarijų iki 2100 m. išnyktų 49 proc. ledynų. Tačiau jei pasaulinis atšilimas ir toliau vyks pagal dabartinį scenarijų, pagal kurį iki amžiaus pabaigos temperatūra galimai kils net 2,7 °C, nuostoliai bus dar didesni – išnyks 68 proc. ledynų, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
Jei taip atsitiktų, iki kito šimtmečio pabaigos ledynų beveik neliktų keliuose regionuose – Vidurio Europoje, Vakarų Kanadoje, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, rašo „The Guardian“.
Ledynų tirpimas prisidės prie jūros lygio kilimo, kels grėsmę maždaug 2 milijardų žmonių aprūpinimui vandeniu, taip pat padidins gamtinių pavojų, pavyzdžiui, potvynių riziką.
Jei temperatūra padidės ne daugiau nei 1,5 °C, vidutinis jūros lygis nuo 2015 m. iki 2100 m. pakils 90 mm, jei atšils 2,7 °C, jis pakils apie 115 mm.
Tyrėjai pabrėžia, kad daugelio šių pokyčių neįmanoma išvengti, tačiau jų dydis tiesiogiai priklauso nuo planetos temperatūros kilimo, todėl, anot jų, labai svarbu kovoti su klimato krize.
„Sparčiai didėjantis ledynų masės nykimas pasaulio temperatūrai kylant daugiau nei 1,5 °C verčia skubiai nustatyti platesnio užmojo klimato kaitos įsipareigojimus siekiant išsaugoti kalnuotų regionų ledynus“, – straipsnyje rašė mokslininkai.
Pirmas toks tyrimas
Mokslininkai parengė prognozes apie daugiau nei 215 000 pasaulio kalnų ledynų (išskyrus Grenlandijos ir Antarktidos) likimą iki šio šimtmečio pabaigos, esant įvairiems temperatūros kilimo scenarijams: 1,5 °C, 2 °C, 3 °C ir 4 °C.
Komanda, naudodamasi du dešimtmečius kauptais palydovų duomenimis, sudarė tikslesnį nei bet kada anksčiau planetos ledynų žemėlapį.
„Tai pirmas kartas, kai išskyrėme ledynų, kurie bus prarasti, skaičių. Anksčiau buvo įvardijamas tik bendros masės praradimas“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių, Karnegio Melono universiteto glaciologas Davidas Rounce'as.
Dauguma ledynų, kurie bus prarasti, yra nedideli, šiuo metu mažesni nei 1 kv. km ploto. Anot tyrėjų, jie bus labiausiai pažeisti pokyčių.
Mokslininkai pabrėžia ir tai, kad mažieji ledynai yra svarbus vandens ir pragyvenimo šaltinis milijonams žmonių.
„Kai galvojame apie vietoves, kuriose daugiausia žmonių mato ledynus, tai, iš tiesų, yra tos vietovės, kur ledynai yra pasiekiami, pavyzdžiui, Vidurio Europoje arba Azijos aukštikalnėse. Šiuose regionuose yra daug mažų ledynų. Jie yra tų vietovių visuomenės ir ekonomikos pagrindas“, – sakė D. Rounce'as.
Žemesni kalnų masyvai, tokie kaip Alpės ir Pirėnai, yra vieni iš labiausiai nukentėjusių. Pavyzdžiui, Alpėse iki 2050 m. ledynai vidutiniškai turėtų būti net 70 proc. mažesni, daugelis mažesnių ledynų jau bus išnykę, kai kur sniego viršūnes pakeis plikos uolos, o biologinė įvairovė gerokai sumažės.
Slidinėjimo kurortai Alpėse gali išnykti
Alpės šyla sparčiau nei likęs pasaulis, rašyta ankstesnėje „The Guardian“ publikacijoje.
Nuo XIX a. pabaigos vidutinė planetos temperatūra pakilo 1,4 °C, o Alpėse – 2 °C. Per pastaruosius šimtą metų kalnuose saulės spindulių kasmet padaugėja 20 proc. Dėl karščio ir šviesos sniegas tirpsta arba visai nebeiškrenta.
2017 m. Šveicarijos federalinis sniego ir lavinų tyrimų institutas užfiksavo, kad žiemos mėnesiais Alpėse iškrito mažiau sniego nei bet kuriais kitais metais nuo 1874 m. 2019 m. paskelbtoje Europos geomokslų sąjungos ataskaitoje teigiama, kad iki šio šimtmečio pabaigos Alpėse gali nebelikti 90 proc. ledynų, kurie yra svarbus geriamojo vandens ir pasėlių drėkinimo šaltinis, jų buvimas taip pat yra esminė sąlyga slidinėjimo trasoms egzistuoti.
Alpių slidinėjimo pramonei, kuriai priklauso 35 proc. pasaulio slidinėjimo kurortų, įsikūrusių aštuoniose šalyse, ir kuri kasmet aptarnauja apie 120 mln. turistų, tai gali reikšti išnykimą.
Dalyje kalnų sniego nykimas jau pradėjo niokoti slidinėjimo pramonę ir nuo jos priklausančias bendruomenes.
Nuo 1960 m. vidutinis sniego sezonas sutrumpėjo 38 dienomis, o dėl sezoninio nuokrypio šalčiausi orai iš gruodžio mėnesio persikėlė į pirmuosius metų mėnesius, todėl slidinėjimo sezonas nebesusijęs su pelningomis metų šventėmis.
Ataskaitose rašoma, kad Alpėse buvo apleista apie 200 slidinėjimo kurortų.
Morteratschas yra vienas iš didžiausių Alpių ledynų ir populiarus lankytinas objektas turistams, iš kurių daugelis atvyksta slidinėti jo 6 km ilgio trasa, tačiau nuo 1860 m. ledynas sumažėjo 2,5 km – vidutiniškai beveik 16 m per metus.
