Taip pat gamintojai neslepia, jog norint pasiekti kuo mažesnės žalos gamtai, reikėtų aiškesnių planų valstybės mastu.
Poreikis ir vartojimas – kinta
ES duomenimis, jautienos vartojimas vienam sąjungos gyventojui 2017 m. siekęs 10,8 kg per metus iki 2030 m. sumažės iki 10,1 kg. Tad akivaizdu, jog vartojimas kinta, bet labai lėtai. Augalininkystės atstovai skaičiuoja, kad augalinės produkcijos poreikis didėja.
„Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius sako, kad mitybos įpročiai pastaraisiais metais labai pasikeitė, o alternatyvių baltymų poreikis ir toliau auga. Augalinių baltymų paklausa klesti, nes pagal daugumą pramonės vertinimų tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį metinis pasaulinis augimas sieks 15–24 proc. Pasak jo, 2021-ųjų apklausos duomenimis, 37% pasaulio vartotojų mano, kad augalinės kilmės alternatyvos yra sveikesnės.
Auga augalinio maisto, ypač augalinių baltymų, paklausa. Šis poreikis grindžiamas 3 tendencijomis: supratimas apie sveikatą, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerovė. Vegetarinę dietą renkasi bemaž 22% gyventojų visame pasaulyje, o tokiose šalyse kaip Indija – ir dar daugiau. Mažinančių mėsos vartojimą žmonių, kurie mėsą bei žuvį vartoja tik retkarčiais, skaičius taip pat auga.
„Matome didžiulį mitybos būdo pokytį – perėjimą prie mažiau mėsos ir daugiau augalinės kilmės baltymų vartojimo. Pagrindinis to veiksnys yra tvarumas. Vartotojams patinka žinoti, kad jų maisto pasirinkimas remia tvaresnę aplinkosaugos praktiką. Specialūs vartotojų poreikiai lemia rinkos tendencijas. Tyrimai rodo, kad pvz., „Roquette“ gamybos žirnių baltymai gali padėti valdyti svorį, vystytis raumenims, reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje“, – sakė D. Tvarijonavičius.
Nemažą dalį žmonių nuo kai kurių augalinės kilmės produktų vartojimo atbaido kaina, tačiau pašnekovas įsitikinęs, jog nors augalinės kilmės baltymų produktų kainos Lietuvos rinkoje vis dar yra santykinai aukštesnės už gyvūninės kilmės, augant paklausai jie bus prieinami kiekvienam vartotojui, neribojant savo apsisprendimų dėl Lietuvoje praeituose dešimtmečiuose išvystytos mėsos pramonės pajėgumų.
„AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas pridūrė, kad augalinės kilmės produktų pardavimai pasaulyje sparčiai didėja ir tai rodo tarptautiniai tyrimai: „Remiantis Gero maisto instituto ir Augalinio maisto asociacijos studija, 2021 m. JAV vartotojai išleido 7,4 milijardus dolerių augalinės kilmės produktams, tai yra 6 proc. daugiau nei metais prieš tai.
Europoje tendencijos panašios – anot Europos Sąjungos finansuoto projekto „Smart protein“ tyrimo, kurio metu buvo analizuojamos 11 Europos valstybių 2018-2020 m. laikotarpiu, augalinės mitybos rinka augo 49 proc., o pardavimai siekė 3,6 milijardus eurų“.
Tuo tarpu Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas įsitikinęs, kad veganizmo populiarumas tėra mitas: „Veganizmas populiarėja socialiniuose tinkluose, bet ne realybėje. Tas pat kaip ir su ekologija. Visi kalba, bet perka ekologiškus produktus tik mažuma. Kiek jūsų pirkinių krepšelio sudaro ekologiški arba veganiški produktai?“.
Augalinę produkciją gaminti – tvariau
Vartotojai vis dažniau atsižvelgia ir į poveikį gamtai, kuris buvo padarytas gaminant vieną ar kitą produktą. Į tai dėmesį kreipia ir gamintojai, norintys patenkinti kintančus vartotojų poreikius. ES duomenimis, vienam kilogramui vištienos pagaminti reikia 3900 litrų vandens, kiaulienos – 4800, jautienos –15,5 tūkstančių litrų vandens. O tai yra milžiniški skaičiai, atsižvelgiant į visą vartojimo rinką.
„Roquette“ grupės atstovas aiškino, kad augalinių baltymų gamyba, palyginti su gyvulinių baltymų gamyba, daro mažesnį poveikį aplinkai ir yra tvaresnis sprendimas, sumažinantis emisijas, žemės naudojimą ir vandens suvartojimą. Pasitelkęs ankštinių pavyzdį, jis palygino poveikį aplinkai.
„Paimkime galvijų mėsą: baltymų gamybai iš jautienos reikia maždaug 4 kartus daugiau vandens nei iš žirnių. Pastariesiems reikia ir mažiau komercinių azoto trąšų, mat jie turi savybę kaupti azotą patys. Žirniai naudoja mažiau žemės. Kad būtų pagamintas toks pat baltymų kiekis, galvijų mėsa sukelia daugiau nei 5 kartus didesnį poveikį žemės naudojimui nei augantys žirniai. Žirniai paprasčiausiai duoda daugiau baltymų iš hektaro“, – detalizavo D. Tvarijonavičius.
Jis pridūrė, kad perėjimas prie ankštinių daržovių mažina anglies dvideginio išmetimą. Pavyzdžiui, gaminant 1 kg baltymų iš žirnių, išmetama tik 0,9 kg anglies dioksido ekvivalento. Gaminant tokį patį baltymų kiekį iš jautienos, pagaminama beveik 70 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
„AUGA group“ skelbia vystydama ekologinę augalininkystę ir gyvulininkystę, kasmet matuojanti abiejų šių gamybos sričių poveikį aplinkai – išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas. Bendrovės duomenys rodo, jog vienos pieno tonos emisijos yra didesnės nei tokio paties dydžio augalininkystės produkto. Todėl įmonės veiklos strategijoje nuo 2019 iki 2025 m. iškelti tikslai sumažinti emisijas pieno tonai – 50 proc, o augalininkystės produkcijos tonai – 30 proc.
G. Judzentas pridūrė, kad kalbant apie poveikį aplinkai svarbu išskirti ir kitus faktorius: „Svarbu atkreipti dėmesį ir į visą produkto gyvavimo ciklą – nuo gamybos, pakavimo, transportavimo iki perdirbimo. Žinoma, gamybos būdas sudaro didelę dalį produkto tvarumo, tačiau šiuo požiūriu Lietuvoje užaugintos daržovės bus tvaresnės, nei tokia pačia metodika užaugintos kitoje šalyje ir importuotos. Arba, tikėtina, Lietuvoje pagamintas pieno produktas bus tvaresnis skaičiuojant visą jo gyvavimo ciklą, nei iš Pietų Amerikos atskraidintas avokadas. Tvaresnis gamybos būdas nebūtinai lemia kažkurios iš veiklų atsisakymą – priešingai, jos gali veikti sinergijoje taikant žiedinės ekonomikos principą, kaip tai yra daroma mūsų ūkiuose, kuomet kiekvienoje veikloje susidarančios atliekos panaudojamos kitose veiklose“.
2020 m. JAV atlikti skaičiavimai parodė, kad užauginti 50 mėsinio galvijo kilogramų kainuoja 104,53 JAV dolerių. Tiesioginės išlaidos sudaro didžiausią dalį ir vidutiniškai siekia 566,24 JAV dolerių gyvuliui. Didžiausia tiesioginių išlaidų dalis skiriama pašarams ir ganymui – 412 dolerių, o likutį sudarė veterinarijos išlaidos – 40,10 dolerių.
Grūdinių kultūrų auginimas labai priklauso nuo trąšų, degalų kainų ir oro sąlygų. Tarkime, 1 tonai kviečių užauginti maždaug reikia apie 32 kg azoto, 11 kg fosforo, 22 kg kalio. Lietuvos augintojai skaičiuoja, kad vienam hektarui trąšos kainuoja apie 1000 eurų, o degalų hektarui sunaudojama apie 115 litrų.
Pasigenda plano dėl poveikio aplinkai mažinimo
Vienas iš svarbiausių klausimų maisto produktų gamybą darant tvaresne – CO2 emisijos išskyrimas. Galvijų veisėjų atstovas tvirtino, kad daugelis Lietuvos augintojų stengiasi mažinti šių dujų kiekį. „Mes vykdome tokius veisimo procesus pieninėje galvijininkystėje, kad gyvuliai būtų efektyvesni. Geriau panaudojame pašarus, kad gautume daugiau pieno pigiau ir tvariau. Kuo produktyvesnis galvijas, tuo mažiau CO2 emisijos bei metano“, – sakė E. Gedgaudas.
G. Judzentas pastebėjo, kad visuomenei, kuri vis sąmoningiau renkasi maisto produktus, tikrina etiketes ir vis labiau atsigręžia į tvarumo praktikas, reikės tiesiog tvaresnio maisto alternatyvų, nesvarbu kokį mitybos būdą jie propaguoja.
„Šiandien žemės ūkio sektoriui labiausiai trūksta technologijų, tam, kad vartotojai galėtų maitintis tvaresniu maistu. Būtent dėl tos priežasties jau ne vienerius metus dirbame kartu su mokslininkų ir inžinierių komandomis tam, kad galėtume pasiūlyti inovatyvius sprendimus, padėsiančius sukurti tvaresnę maisto grandinę. 2021 m. „AUGA group“ sukūrė biometanu ir elektra varomą traktorių, kuris vienas per metus gali sutaupyti virš 100 t CO2 emisijų. Biometano dujos bus gaminamos iš gyvulininkystės atliekų – mėšlo“, teigė įmonės atstovas“.
D. Tvarijonavičius pridūrė, kad norint mažinti žalą gamtai reikėtų ir didesnių investicijų bei aiškesnio plano: „Lietuvai būtinas skatinimas tvariai sėjomainai užtikrinti, tačiau nei vienas tiksliai nežino kaip tą pasiekti, nes ankštinėms daržovėms trūksta rinkos. ES Komisijos pateiktame strateginiame nacionaliniame plane numatyta mažinti mineralinių trąšų naudojimą, tačiau nenumatyta, kaip tai bus padaryta.
Viena bėda vis dar tradicinė – atrodo, kad žemės ūkyje Lietuva vis dar nori būti visiems gera ir viską paremti nors gal ir kiek mažiau nei anksčiau. Suprantame, kad žemės ūkis yra politiškai jautri sritis, bet vis tiek kai kurios sumanios specializacijos vizijos gali būti naudingesnės šaliai bei ūkininkams“.
Mokslininkai įspėja, kad tai, kaip gaminame maistą, kelia grėsmę ne tik Žemės biologinei įvairovei. Dėl žmogaus sukeltų išmetamųjų teršalų mūsų maisto sistemos taip pat skatina klimato kaitą. „Chatam House“ ekspertų mokslininkų 2021 m. publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad perėjimas prie augalinės mitybos yra labai svarbus norint išsaugoti pasaulio laukinę gamtą.
Lietuvoje yra nuolatinis ir stabilus grūdų perteklius, mūsų šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal kviečių perteklių vienam gyventojui. „Labai palaikytume vietinio pramonės vartojimo didinimą, o ne žaliavinių grūdų eksportą. Lietuva yra ES tiekimo grandinių dalis, tačiau kuo daugiau pridėtinės vertės vietoje, tuo geriau šalies ekonomikai. Nacionalinė žaliavų strategija turėtų būti paremta darnaus vystymosi tikslais grįstu tvarumu. Naujoviški sprendimai galėtų turėti ir kitos naudos aplinkai, pavyzdžiui, mažesnis vandens suvartojimas arba maistinė nauda“, – galimybes įvardino D. Tvarijonavičius.
