Tarša kiekvienais metais mūsų planetoje pražudo 9 mln. žmonių, o tai reiškia, kad ji lemia kas šeštą mirtį, atskleidė tyrimas, kuriuo dalijasi „The Guardian“.

Užterštas oras, vanduo ir dirva – „egzistencinė grėsmė visos žmonijos ir planetos sveikatai, ji kelia realų pavojų šių laikų bendruomenių tvarumui“, teigiama ekspertų išvadose.

Taršos nulemtos mirtys viršija bendrą eismo įvykių, ŽIV/AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės aukų skaičių arba pražudo daugiau žmonių nei narkotikai ir alkoholis kartu sudėjus. Mokslininkai suskaičiavo, kad ekonominė taršos nulemtų nuostolių našta siekia 4,6 trilijonus dolerių arba po 9 mln. dolerių per minutę.

Bendrieji taršos padariniai po pirmosios globalinės apžvalgos 2017 metais (joje teigiama, kad tarša pražudė 45 mln. žmonių), deja, bet nepagerėjo. Tarptautinio vystymosi gairėse taršos prevencijai skiriamas nepakankamas dėmesys, o nuo 2015 metų finansavimas šiai sričiai išaugo tik minimaliai.

Užteršto oro ir cheminių medžiagų sukeltų mirčių skaičius nuo 2000 metų išaugo net 66 proc., o nuo naujausios ataskaitos – 7 proc. Tokius liūdinančius pokyčius lemia intensyvesnis iškastinio kuro deginimas, augantis gyventojų skaičius ir prastai planuojama urbanizacija. Apmaudu, bet pastangos mažinti vandens taršą ir gerinti sanitarines sąlygas per menkos, tad šiandieniniuose skaičiuose neatsispindi.

Tai pražudo daugiau žmonių nei narkotikai ir alkoholis kartu sudėjus: ekspertai siunčia pavojaus signalą
© AFP/Scanpix
Ministrai buvo priblokšti, kokią įtaką iš tikrųjų tarša daro jų šalims. Richardas Fulleris

Didžiausia egzistencinė grėsmė

Ekspertai sako, kad tarša, klimato kaitos krizė ir atsainus gamtos naikinimas — „trys didžiausios šių dienų aplinkosaugos problemos. Šios problemos persipynusios tarpusavyje, tad išsprendus vieną, gaunama nauda ir kitų dviejų klausimu. Mes paprasčiausiai negalime ir toliau ignoruoti taršos problemos. Deja, bet stebime ne progresą, o tikrų tikriausia regresą“.

Bostono koledžo Jungtinėse Valstijose profesorius ir vienas iš tyrimo vadovų Philipas Landriganas įsitikinęs: „Tarša ir toliau išlieka didžiausia egzistencine grėsme žmonijos ir visos planetos sveikatai. Užkirtę kelia taršai, galime sulėtinti ir klimato kaitą — gauti dvigubos naudos planetos sveikatai, tad mūsų ataskaita ragina nedelsiant ir ryžtingai nuo iškastinio kuro pereiti prie švarios energijos iš atsinaujinančių šaltinių“.

Svarbiausias dalykas — sąmoningumas, sako Šveicarijoje veikiančio Pasaulinio sveikatos ir taršos aljanso (GAHP) atstovas ir vienas iš tyrimo autorių Richardas Fulleris. Jo teigimu, šiandien jau vienuolikos valstybių valdžioms pateikti galimų veiksmų planai: „Ministrai buvo priblokšti, kokią įtaką iš tikrųjų tarša daro jų šalims“. Taršos matavimas bei gautų rezultatų viešinimas taip pat veikia visuomenę: „Tai padeda paskatinti bendruomenes suvokti savo norus ir garsiai juos išsakyti ar net išrėkti politikams. Tai gali būti svarbių pokyčių pradžia“.

Oro tarša
Oro tarša
© Scanpix
Apsinuodijimas švinu labai pavojingas ir tuo, jog yra tiesiogiai siejamas su lėtesniu protinių gebėjimų vystymusi. Tai reiškia, kad tiesioginį pavojų neretai kelia ir tokie kasdieniai dalykai kaip metaliniai vandentiekio vamzdynai, dažai ar net maisto produktai, pavyzdžiui, užteršta ciberžolė.

Cheminės taršos kokteilis

Naujas tyrimas, publikuojamas specializuotame leidinyje „Lancet Planetary Health“, analizavo duomenis iš 2019 metų projekto „Global Burden of Disease“ naujausio prieinamo ir nustatė, kad oro tarša tiesiogiai atsakinga už beveik 75 proc. iš 9 mln. su tarša susijusių mirčių.

Toksiškos cheminės medžiagos sukėlė 1,8 mln. mirčių, įskaitant 900 tūkst. mirčių apsinuodijus švinu, o tai daugiau nei nuo ŽIV/AIDS. Apsinuodijimas švinu labai pavojingas ir tuo, jog yra tiesiogiai siejamas su lėtesniu protinių gebėjimų vystymusi. Tai reiškia, kad tiesioginį pavojų neretai kelia ir tokie kasdieniai dalykai kaip metaliniai vandentiekio vamzdynai, kurių sudėtyje yra švino junginių, dažai ar net maisto produktai, pavyzdžiui, užteršta ciberžolė.

Baisiausia, kad iš tikrųjų mirčių skaičius nuo cheminės taršos greičiausiai žymiai didesnis, sako mokslininkai, nes tik labai nedidelė dalis iš 350 tūkst. aktyviai naudojamų chemikalų tinkamai testuodami dėl saugumo. Cheminės taršos kokteilis, alinantis mūsų planetą, jau seniai peržengė saugias globalių ekosistemų stabilumo ribas, nuo kurių priklauso žmonija, dar perspėjo ekspertai.

Tarša valstybių sienų nepaiso

Daugiau nei 90 proc. visų planetos mirčių nuo taršos tenka menkas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, tokioms kaip Indija ir Nigerija. Nors turtingesnės valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjungos valstybės narės, sėkmingai suvaldo baisiausias taršos formas, mokslininkai apgailestauja, kad tik vienetams skurdesniųjų pavyksta kovą su tarša paversti prioritetu.

Tarša nepaiso valstybių sienų, tam talkina tokie veiksniai kaip vėjai ar maisto eksportas, paaiškina R. Fulleris: „Jeigu norime pasirūpinti visų saugumu, privalome padėti šalims, turinčioms tokių problemų, spręsti taršos problemą iš esmės“.

Daugiau nei du milijardai žmonių po šiai dienai neturi prieigos prie švaraus geriamo vandens.
Oro tarša Nepale
Oro tarša Nepale
© Zuma Press / Scanpix

Nesaugus vanduo kiekvienais metais pražudo beveik 1,4 mln. žmonių, tačiau pastaruoju metu situacija dėl teigiamų sanitarinių pokyčių ir geresnės sveikatos priežiūros, ypač Afrikoje, gerėja. Nepaisant to, Jungtinės Valstijos suskaičiavo, kad daugiau nei du milijardai žmonių po šiai dienai neturi prieigos prie švaraus geriamo vandens.

Ekspertai ragina visomis įmanomomis priemonėmis tiek valstybes, tiek donorus didinti finansavimą taršos kontrolei, efektyvesnei stebėsenai ir naujo nepriklausomo mokslo bendruomenės organo, atsakingo už problemos vertinimą (pavyzdžiu galėtų pasitarnauti Tarpvyriausybinė kovos su klimato kaita komisija, rengianti didelę įtaką turinčias ataskaitas) įkūrimui.

„Kažkodėl tarša vertinama kaip vietinės reikšmės problema. Deja, akivaizdu, kad tarša — grėsmė visai planetai. Reikalingos globalios pastangos prieš visus svarbiausius šių dienų taršos šaltinus“, – konstatuoja Rachael Kupka iš Pasaulinio sveikatos ir taršos aljanso, kuriam priklauso ir Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programa ir Pasaulio bankas.

www.DELFI.lt