Kaip vaistai atsiduria Lietuvos gamtoje ir ką galime padaryti, kad problemą išspręstume, radijo laidoje „Tvari Lietuva“ pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Sergej Suzdalev. Jis taip pat pristato naujausią Lietuvos ir Latvijos mokslininkų bendrą projektą, kuriuo siekiama ištirti farmacinių medžiagų koncentracijas vandens telkiniuose.
Teršia kiekvienas, vartojantis vaistus
S. Suzdalev teigimu, tai pirmasis ir vienintelis Baltijos šalyse atliktas farmacinių medžiagų kiekio vandens telkiniuose tyrimas.
„Kilo mintis susiburti su kolegomis latviais, – pasakoja pašnekovas. – Helsinkio komisija prieš kelis metus akcentavo, kad būtent Baltijos šalyse susiduriama su duomenų trūkumu – nežinome, kokie vaistai dominuoja vandenyje, kiek žmonių įpratę kokius vaistus vartoti. Tai buvo paskata užpildyti tą duomenų spragą <...>. Šiuo metu jau esame finišo tiesiojoje, projektas turėtų baigtis š. m. gruodžio mėnesį, tačiau jau dabar gauname pakankamai daug įdomių tyrimo rezultatų.“
Mokslo darbuotojas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai vaistai į aplinką patenką dar jų gamybos proceso metu, tačiau teršėjais tampame ir kiekvienas iš mūsų, kai vaistus vartojame.
„Fabrikai gamina vaistinius preparatus, paskui juos parduoda ligoninėms, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms <...>. Vartodami vaistus mes jau tą akimirką savotiškai tampame teršėjais, – tvirtina S. Suzdalev. – Patekę į kanalizaciją su organizmo skysčiais, vaistai toliau nukeliauja į nuotekų valyklas. Pagal dabartinius turimus duomenis, apie 90 proc. farmacinių preparatų patenka į aplinką, kai išleidžiame nuotekas iš nuotekų valymo įrenginių arba netinkamai utilizuojame panaudotus vaistus – tyčia išmetame į šiukšlių dėžę arba nuleidžiame į klozetą.“
Vaistai – vietoje puodelio kavos
Ištirti visas farmacines medžiagas, kurios šiuo metu yra rinkoje, būtų labai sudėtinga. Juolab, kad ir patys tyrimai yra labai brangūs, sako pašnekovas. Todėl tyrimo metu buvo atrinktos 25 aktualiausios farmacinės medžiagos, tarp kurių – antivirusiniai, priešuždegiminiai, antibakteriniai (antibiotikai), širdies vaistai, antidepresantai ir kt.
„Turiu nuliūdinti, bet nuotekų srautuose radome visas tirtas medžiagas, – atskleidžia mokslininkas. – Tiek nevalytų, tiek valytų nuotekų srautuose. Tai dar kartą įrodo, kad vandenyje yra vaistų.“
Skaičiai ir Europos Sąjungos ataskaitos byloja, kad šiandien rinkoje yra daugiau nei 3 tūkst. farmacinių medžiagų, sako pašnekovas: „Stebint senėjimo tendencijas, atitinkamai stebimos ir didesnio vaistų suvartojimo tendencijos. Žmonės, kad ir kaip gaila, vaistus vartoja nebūtinai tada, kai liepia gydytojas ar vaistininkas, bet kartais ir vietoje kavos puodelio ryte, kad nuotaika būtų geresnė. Iš čia tikriausiai ir atsiranda ta problema. O kartu su didėjančiu vaistų suvartojimu pastebime ir didesnio vaistų kiekio atsiradimą aplinkoje.“
Jei vandens gyvūnai galėtų kalbėti
S. Suzdalev teigimu, yra paskelbta nemažai mokslinių straipsnių, kuriuose akcentuojama, jog tam tikros farmacinės medžiagos, netgi labai mažomis koncentracijomis, gali veikti vandenyje gyvenančius organizmus: dumblius, augalus, moliuskus, žuvis ar varles.
„Poveikis pasireiškia sulėtėjusiu gyvūnų jauniklių augimu, organų pažeidimu, hormoniniais sutrikimais ir pan., – vardija pašnekovas. – Vandens gyvūnai tikrai mums nedėkoja už tai, kad vartojame vaistus. Jei mokėtų kalbėti, turbūt taip ir pasakytų: „Nereikia mums tų vaistų“.“
Pasak Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo, yra du problemos sprendimo lygmenys: ką mes galime padaryti, kad kuo mažiau vaistų atsidurtų nuotekose, ir ką daryti, jei vaistai jau yra nuotekose.
„Jau prieš maždaug 15 metų Europos šalys, ypač Šveicarija ir Vokietija, pradėjo taikyti papildomo valymo technologijas, kurios įdiegiamos į jau esančias nuotekų valyklas. Tai papildomi filtrai, kurie geba neutralizuoti mikroteršalų keliamą pavojų ir sumažinti jų kiekį išvalytose nuotekose. Savo tyrimo metu pastebėjome, kad technologijos, kurios šiuo metu yra naudojamos Lietuvoje ir Latvijoje, skirtos tik sumažinti azoto ir fosforo perteklių iš nuotekų – jos realiai tam ir buvo statytos. Kalbant apie farmacinių medžiagų kiekį, esame pajėgūs išvalyti tik 40–60 proc. farmacinių medžiagų. Kad ir kaip gaila, likusi dalis, neįdiegus papildomų valymo technologijų, pasiekia vandens telkinius ir dėl to aplinkoje fiksuojame vaistų koncentracijas“, – kalba S. Suzdalev.
