Įmonės „Kingspan Insulation“ atstovas Marius Kačinauskas teigia, kad tikėtina, jog didžioji dalis apklaustųjų yra daugiabučių, galimai net senos statybos, gyventojai.
„Natūralu, kad daugiabučiuose žmonės neturi galimybių reguliuoti savo komforto lygio, negali reguliuoti apšiltinimo kiekio arba apšiltinimo temperatūros“, – sako jis.
M. Kačinausko įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų brangstančio šildymo kainas, o 40 proc. gyventojų ketina mažinti šildymo išlaidas vartodami mažiau energijos.
„Tai, mūsų manymu, nėra labai protingas sprendimas, nes tokiu būdu natūraliai mažiname ir savo komforto lygį, vėliau atsiranda ligų, grybelių ir visokių pelėsių būstuose“, – įžvalgomis dalijasi įmonės atstovas.
Pasak specialisto, langai, durys ir sienos yra tos vietos, per kurias gali vykti šilumos ištekėjimas. Dažniausiai nuosavuose namuose didžiausia problema yra rekuperacinė sistema.
„Jeigu rekuperacinės sistemos yra seno tipo, neturinčios šilumos taupumo tai natūraliai apie 35 proc. visos energijos iš namo išeina per vėdinimo sistemą. Aišku, priklauso nuo konstrukcijų ir kitų sprendimų, bet galima sakyti, kad iki 50 proc. visos šilumos gali išeiti per nesandarius langus arba duris. Lygiai tą patį kiekį šilumos mes išleidžiame per prastai ar visiškai neapšildomas stogo konstrukcijas“, – teigia M. Kačinauskas.
Jis tvirtina, kad geras būsto sandarumas leidžia neišeiti šilumai iš namų.
„Tą mums duoda sandarūs langai, sandarios durys. Privačiuose namuose paprastas sprendimas – tiesiog apšiltinti karšto vandens vamzdyną, kur natūraliai šildant vandenį išleidžiame be galo daug energijos, ir jeigu vamzdžiai yra neapšiltinti, visa ta energija išeina lauk“, – paaiškina įmonės atstovas.
Specialistas taip pat siūlo pasidomėti šiuolaikinėmis izoliacinėmis medžiagomis, anot jo, naujosios technologijos leidžia suploninti izoliacinį sluoksnį nuo 3 iki 5 kartų.
Ekspertas pataria – viena medžiaga neužsandarinkite visų namų. Skirtingoms būsto vietoms apšiltinti yra sukurtos skirtingos medžiagos: vienos tiks langų apvadams, kitos – pamatams. Taip pat būtų geriau nedėti skirtingų izoliacinių medžiagų viena ant kitos.
Ir dar vienas M. Kačinausko patarimas, kurį išgirdome jau išjungę kameras – jei pavasarį planuojate remonto darbus, pirkite medžiagas jau dabar, nes prognozuojamas žymus statybinių medžiagų pabrangimas.
