Lietuvius šiurpinant šildymo kainoms pats laikas pagalvoti apie pokytį, kuris padėtų sutaupyti ir būtų draugiškas aplinkai. Viena iš alternatyvų tvaresniam namų šildymui – sparčiai populiarėjantys šilumos siurbliai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siūlo paramą norintiems tokį siurblį pasistatyti namuose. Priklausomai nuo šildomų patalpų vietos ir gyventojo finansinių galimybių galima rinktis iš kelių rūšių: oras-oras, kurie šildo tik patalpas, oras-vanduo bei oras-žemė, kurie šildo ir patalpas, ir vandenį, o šiltuoju metų laiko – vėsina patalpas.

Ekspertai sako, kad patogiausia tokius siurblius įrengti nuosavuose namuose arba naujai statomuose daugiabučiuose. Butų gyventojai taip pat gali turėti šilumos siurblį, tačiau jo įrengimas – sudėtingesnis.

Kiek kainuoja šilumos siurblio įrengimas?

Kaip ir kiti tvarūs sprendimai, šilumos siurbliai reikalauja pradinės investicijos. „TENKO Baltic“ projektų vadovo Auktumo Indrašiaus skaičiavimu, vidutiniškame name, be baseinų ir kitų papildomų poreikių oras-vanduo šilumos siurblio įrengimas su darbais kainuoja nuo 7000 iki 9000 eurų. Galutinė kaina priklauso nuo paties šilumos siurblio tipo, vieni brangesni, kiti – pigesni.

„Gruntas-vanduo siurblio įsirengimas kainuoja brangiau dėl reikalingų gręžinių. Jo kaina vidutiniškai siekia 12000 – 14000 eurų. Gyventojai, turintys fiksuotą biudžetą naujai sistemai, dažniausiai renkasi pigesnį variantą“, – sako šildymo įrenginių įmonės atstovas. Pašnekovas pridūrė, kad kaina priklauso nuo būsto energetinės klasės, karšto vandens poreikio, vidutinės regiono lauko temperatūros, norimos temperatūros patalpose. Taip pat gali būti pridėti specifiniai poreikiai, pavyzdžiui, šildomas baseinas, sūkurinė vonia.

Ignitis“ projektų vadovas Justas Kersnauskas papasakojo, kad šilumos siurbliai skiriasi ne tik kaina, bet ir naudingumu: „Gyvenamiesiems privatiems namams dažniausiai parenkami oras-vanduo šilumos siurbliai, kadangi žemė-vanduo šilumos siurblių pradinės investicijos yra didesnės. Šių siurblių deklaruojami naudingumo koeficientai (COP) yra panašūs, tačiau reikia nepamiršti, kad žemė-vanduo šilumos siurbliai naudingumo koeficientą išlaiko ištisus metus, tuo tarpu paspaudus šalčiams oras-vanduo koeficientas kris. Svarbu pažymėti, kad ilgalaikėje perspektyvoje didesnę pradinę investiciją gali atsverti mažesni sąnaudų kaštai. Taip pat žemė-vanduo turi kur kas geresnį naudingumo koeficientą patalpų vėsinimui“

Šildymo kainoms tuštinant pinigines, siūlo pigesnę alternatyvą
© DELFI / Julius Kalinskas

Trečia siurblių rūšis oras-oras, pasak pašnekovo yra labiau pritaikyta mažesnėms patalpoms šildyti ir dažniausiai tarnauja kaip antrinė šildymo sistema. Jie, žinoma, suteikia maksimalų komfortą karštuoju sezonu ir yra labai populiarus sprendimas butams, kadangi šie siurbliai neturi sąveikos su jokia šildymo sistema bei negamina karšto vandens. Be to, jų kaina yra ženkliai mažesnė negu oras-vanduo šilumos siurblių.

Kiek galima sutaupyti įsirengus šilumos siurblį?

A. Indrašius neslėpė, kad ne kiekvieno namo, kuriame įrengiamas šilumos siurblys, gyventojams pavyks daug sutaupyti šildymui. Senų namų šildymo poreikis – didesnis. Dažniausiai juose būna radiatoriai, reiškia, jiems reikia didesnės temperatūros. O šilumos siurbliai, išskirdami labai aukštą temperatūrą, mažina aktyvumą. Pašnekovas patarė, kaip pagerinti situaciją tokių namų šeimininkams: „galima papildomai apšildyti namą, kad sumažėtų šildymo poreikis arba radiatorius pakeisti didesniais, kuriems pakanka žemesnės temperatūros.

Šilumos siurblys naudoja tik elektrą, kadangi statant naujus namus jau privaloma įrengti saulės elektrinę, gali būti, kad turint dar ir šilumos siurblį gyventojui praktiškai nereikės nieko mokėti ir už šildymą. Senesniuose namuose šildymas ir karštas vanduo turint šilumos siurblį gruntas-vanduo per metus kainuotų apie 600 eurų. Oras-vanduo turėtojams kainuotų kiek daugiau“.

„Ignitis“ palygino, kaip skiriasi kainos, priklausomai nuo šildymo tipo:

Kuro rūšis

Šilumos vieneto kaina

 

(Eur ct/kWh)

Malkos

2,17–3,35

Briketai

2,99–3,53

Šilumos siurblys

3,02–4,23

Granulės

3,38–3,87

Gamtinės dujos

3,45

Suskystintos dujos

4,13–4,27

Termofikacinis šildymas

Apie 5,12

Skystas kuras

6,15

Elektra

10–16,1

Parama šilumos siurbliui įsirengti

Situacija rinkoje rodo, kad vartotojų Lietuvoje požiūris į šilumos siurblius – teigiamas. Remiantis Europos Šilumos Siurblių Asociacijos (EHPA) duomenimis 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo parduota 22 tūkstančiai šilumos siurblių – fiksuotas apie 10% metinis pardavimų augimas. Pastebima, kad didžioji dalis naujai namus įsirengiančių gyventojų kaip šildymo sprendimą renkasi būtent šilumos siurblį.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 70 proc. paramą šildymo sistemos atnaujinimui norinčių gauti gyventojų renkasi būtent šilumos siurblius (80 proc. iš jų sudaro oras-vanduo šilumos siurbliai). Be to, ne tik naujos, tačiau ir senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose šilumos siurbliai užima didžiąją rinkos dalį.

Paramos prašymų šilumos siurblio įrengimuiAPVA gauna gerokai daugiau, negu gali patvirtinti. J. Kersnauskas išvardino kriterijus, pagal kuriuos išrenkami paramą gausiantys gyventojai: „APVA prioritizuoja gaunamas paraiškas, remdamasi dviem kriterijais. Pirmasis – tai efektyvumas, prioritetas skiriamas tiems pareiškėjams, kurie renkasi didesnio COP (naudingumo koeficientas) įrangą. Antrasis kriterijus yra susijęs su būsto vieta – aukštesnis balas skiriamas tiems pareiškėjams, kurių registruotas būstas patenka į aukštą oro užterštumo zoną (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys).

Tačiau per pastaruosius APVA kvietimus pritrūkus paramos lėšų paraiškos buvo nukeliamos į rezervinį sąrašą ir vėliau vis tiek gaudavo kompensacijos patvirtinimą. Be to, pamačius didžiulį susidomėjimą, papildomai buvo paskelbti kiti kvietimai“.

APVA suteikti ir atmesti paramos prašymai šilumos siurbliams

Kvietimas

Gauta paraiškų

Išmokėtas finansavimas

Neskirtas finansavimas

2020. 08

987 (už 2 722 359 eurus)

787 (už 2 168 341 eurą)

199 (už 550 709 eurus)

2021. 05

1175 (už 3 221 624 eurus)

387 (už 1 012 242 eurus)

225 (už 608 222 eurus)

2021. 09

1991 (už 5 680 691 eurą)

155 (už 412 593 eurus)

2021. 12

533 (už 1 477 487 eurus)

Kur įrengti šilumos siurblį?

Šilumos siurblio rūšį gyventojai renkasi atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir į tai, kur jis bus. Oras-žemė siurbliai populiaresni tarp nuosavų namų šeimininkų, mat jiems reikia turėti šalia šildomo būsto esančios žemės sklypelį.

„TENKO Baltic“ projektų vadovas paaiškino, kaip įrengiamas kiekvienas siurblys ir kokį galima turėti miesto bute: „Įsirengti šilumos siurblius galima praktiškai visur, nuo nuosavų namų, daugiabučių iki biurų bei gamybinių patalpų. Retai kas juos įsirengia vienam butui, dažniausiai – visam daugiabučiui. Oras-vanduo turi du blokus, iš kurių vienas turi būti būsto išorėje, kitas – viduje. Gruntas-vanduo išorės bloko neturi, jam reikalingi gręžiniai, iš kurių į pastato vidų atvedami vamzdžiai, prijungiami į šilumos siurblį“.

A. Indrašius pasidalino patarimais butų savininkams, kurie norėtų tvaresnės šildymo sistemos, bet nežino, kaip tai padaryti: „Įrengti vienam butui sudėtinga, nes dažniausiai jis priklauso miesto tinklams, nuo kurių atsijungti – sunku. Siurbliui oras-vanduo nereikia žemės sklypo, o antrą bloką galima pastatyti kur nors lauke. Reikia žinoti, kad jie kelia triukšmą ir reguliariai atitirpsta. Tačiau galima tą bloką pastatyti net balkone, tik reikia turėti tam tinkamą balkoną, pavyzdžiui, neįstiklintą, su metaliniais borteliais. Meistrai atranda vietų išoriniam blokui net Vilniaus senamiesčio butuose, tad tikrai įmanoma įsirengti“.

J. Kersnauskas pridūrė, kad šį įrenginį turėti verta dėl kelių priežasčių: „Pavyzdžiui, šilumos siurblys oras-vanduo suteikia komfortą – jį nustačius galima kontroliuoti patalpų temperatūrą, išvykus atostogoms nuotoliniu būdu koreguoti jo veikimo režimus, šiltuoju sezonu vėsinti patalpas – ir visa tai vos mygtuko paspaudimu. Tačiau šaltuoju periodu, krentant lauko temperatūrai, lengvai pasisavinamos šilumos mažėja ir siurblys turi naudoti daugiau elektros energijos, kad komfortiškai apšildytų namus – tuomet įrangos efektyvumas šiek tiek sumažėja. Tuo tarpu žemė-vanduo/vanduo-vanduo šilumos siurbliai šios problemos neturi ir net šaltuoju sezonu išlaiko optimalų efektyvumą. Tačiau jų įrengimo kaštai yra kur kas didesni“.

„TENKO Baltic“ atstovas pritarė dėl šilumos siurblių patogumo: Gyventojai tiesiog mato, kaip patogu nedirbti pečkūriu. Šilumos siurblių eksploatacija nebūtinai bus pigesnė už šildymą kietu kuru. Didžiausia jų suteikiama nauda yra papildomo darbo namuose sumažinimas bei patogumas. Nereikia pirkti kuro, pjaustyti malkų, sandėliuoti briketų, nėra dūmų, nereikia nešti pelenų, nuolat būti namie, kad kūrenti, valyti kaminų. Šios sistemos gėris yra – komfortas“.

www.DELFI.lt