Ateities namai – orientuoti į gamtą
„Užsimerkite ir įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės geriausiai. Tai gali būti ir senas močiutės namas. Gal sovietinis tėvų butas. Dabar jau pasenęs. Močiutės namas, galbūt jau nugriautas. Namuose mes ieškome ir kuriame jausmą.
Kai suprantame, kokio jausmo norime, tokius namus ir sukuriame. Vienus užburs šių dienų namų interjero tendencijos, kiti mėgausis vintažu. Jaukumą kuria ir spalvos, ir apšvietimas, ir dekoras bei muzika. Bet labiausiai, namuose norime jaustis saugiai“, – sako patarimus namams dalijanti tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė.
Tačiau ar egzistuoja universalūs patarimai, kurie užtikrintų visapusišką saugumą? Kokie namai užtikrina gerą emocinę žmogaus būklę ir išlieka draugiški gamtai?
Pasak psichologės psichoterapeutės, tinklaraščio „Namų terapija“ autorės, knygos „Namų psichologija“ bendraautorės Irmos Skruibienės, įvairių tyrimų duomenimis, pasaulinės tendencijos rodo, jog žmogui namai nebėra siejami su konkrečia vieta. Namai gali būti visur, kur esame, ir jie telpa vidiniame pasaulyje. Tačiau Lietuvoje tendencijos kitokios – mums svarbu turėti konkrečią nuosavą erdvę.
„Galime šį poreikį sieti su per kultūrinės traumos patirtį ataidinčia namų netekties tema – kada daugybė žmonių buvo ištremti, įkalinti, žemės nusavintos. Dabar matome, kaip smarkiai pandemija visą pasaulį sugrąžino į namų erdvę“, – aiškina ji.
Pasak jos, pandemija ne tik, kad sugrąžino mus į namų erdvę, bet joje mus ir uždarė. Kai kuriems namai dabar tapo ne tik poilsio erdve, bet ir darbo vieta, kuri, galbūt, tokia išliks ir ateityje. Kraštutinės situacijos mums parodo pokyčių poreikį – ėmėme keisti tai, kas anksčiau buvo užmiršta ir nepastebima.
„Pandemijos metu padidėjo poreikis būti arčiau gamtos – nuosavuose namuose, sodybose, ar bent jau butuose su balkonais, terasomis. Šiais metais įvardinamos interjero tendencijos taip pat siejamos su gamta – vyraus natūralių faktūrų ir spalvų medžiagos. O balduose ieškoma daugiau funkcionalumo, norime patogesnių namų.
Patogumas namuose mums išties svarbus, ir robotai siurbliai ar vejas pjaunantys robotai, ar dar kitaip buityje padedantys mums išties gali labai pagelbėti. Vargu, ar tokių atsisakysime, jei turėsime galimybę juos įsigyti ir taip palengvinti mums buitį. Bet nors mums svarbu gyventi patogioje aplinkoje, ne ką mažiau svarbu, o gal netgi svarbiau, kad mus supanti erdvė būtų gyva“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Pasak jos, aplinkos psichologai tyrinėja, kaip aplinka veikia mūsų emocijas, mąstymą ir elgesį, ir yra atradę daug įdomių dalykų.
„Ne vienu tyrimu patvirtinta, kad gamta mums turi gydomąjį poveikį, net ir tada, jei tai yra ir tik pro langą matomas gamtos vaizdas. Pavyzdžiui, po operacijos gamtos vaizdą pro langą matę pacientai subjektyviai greičiau pasijuto geriau.
Įrodyta, kad gamtos apsuptis mieste mažina vienišumo jausmą, yra susijusi su didesniu laimės potyriu, didesniu pasitikėjimu aplinkiniais ir rūpinimusi aplinka. Tuo metu nyki, nuobodi, pilka aplinka, jei joje praleidžiama daug laiko, gali turėti neigiamą emocinį poveikį. Žmogus sąmoningai gali ir nesusieti šio poveikio su savo gyvenamąja aplinka, tačiau jis pasireiškia per blogą nuotaiką, žemą motyvaciją, nerimo pojūtį“, – sako I. Skruibienė.
Kas namuose erzina, o kas duoda atvirkščią efektą?
Pasak psichologės, žmogui reikia spalvų, garsų įvairovės, stimuliacijos, naujumo, pojūčių, nes, jos teigimu, mes iš prigimties esame smalsūs, linkę tyrinėti. Tačiau ji pabrėžia – svarbu balansas: negalime šių dalykų padauginti, nes tuomet patirsime per daug stimuliacijos.
„Architektūrinės formos, reljefo ypatumai taip pat gali turėti įtakos žmonių savijautai. Pavyzdžiui, labai griežtos, kampuotos formos žmogui pasąmonėje gali kelti nesaugumo, nerimo pojūtį. Nuo vaikystės apvalios formos mums priimtinesnės. Dar daugiau – mūsų smegenyse nervinių ląstelių, kurios siejamos su apvalių formų analize yra daugiau, nei tų, kurios analizuoja kampus. Ir vėlgi, tai galime sieti su gamta – gamtoje daugiausia apvalių, lenktų formų“, – pasakoja tinklaraščio „Namų terapija“ autorė.
I. Skruibienė pasakoja, kad dekoruojant namų ar kitų mums svarbių erdvių sienas, patartina rinktis paprastesnių formų, lengvai identifikuojamus ir smulkesnius tapetų ar sienų raštus, nes būtent tokie motyvai mums iš prigimties artimesni ir teikia saugumo jausmą. Jos teigimu, svarbios išlieka ir šiltos spalvos. Jų dėka jaučiamės jaukiau, o tai taip pat kyla iš protėvių: senovėje laužo šviesa ir šiluma buvo reikšmingas traukos objektas.
Specialistė pasakoja, kad gyvybės namuose, o taip pat ir saugių namų jausmo kūrimui mums svarbi ir kultūrinė patirtis, tradicijos, ritualai, simboliai, taip pat šeimos istorija.
„Kai namuose esantys daiktai mums pasakoja istorijas, susijusias su mūsų šeimos, protėvių, kultūros istorijos patirtimis, tai gali padėti įsižeminti, pasijausti saugiau, ypač besikeičiančiame pasaulyje. Be to, kuo labiau vertiname tai, ką paveldime, tuo didesnė tikimybė, kad rinksimės išsaugoti, atnaujinti jau senus daiktus, baldus, ir ne taip skubėsime įsigyti naujus, ir taip priimsime tvaresnius sprendimus“, – sako moteris.
Svarbus net ir apšvietimas?
Pasak psichologės, gerai savijautai užtikrinti, žmonėms svarbus šviesos ir šešėlių žaismas. Kaip sako I. Skruibienė, toks, kokį matome būdami po plačia medžių lapija saulėtą dieną.
„Toks apšvietimas mums instinktyviai reiškia saugumą. Galbūt čia slypi mintis ir apie tai, kad „geras apšvietimas“ nebūtinai reiškia „daug šviesos“, kaip dažnai gali atrodyti“, – svarsto ji.
Išties, apšvietimas mums itin svarbus, o tai patvirtina ne tik su žmogaus psichine sveikata dirbantys specialistai, bet ir verslo atstovai, siūlantys įvairiausius technologinius sprendimus. Istoriškai žmonės daug laiko praleisdavo lauke. Dirbdavo žemės ūkio darbus, keldavosi kartu su saule, o jai nusileidus ruošdavosi miegoti. Žmogaus biologinis ritmas koegzistuodavo su gamta, o saulės šviesa reguliuodavo dienos ritmą.
Šiandien situacija smarkiai pasikeitė – mes vis daugiau laiko praleidžiame patalpose. Ryte skubame į darbą, vakare į sporto salę ar užsiimti kitomis veiklomis ir sugrįžtame į namus. Dienos darbai daugeliui ne visuomet prasideda su kylančia saule ir baigiasi ne tada, kai ji nusileidžia. Tai – dirbtinio apšvietimo nuopelnas, kuris leidžia mums užsiimti mėgstama veikla ir kasdieniais įpročiais bei darbais. Tačiau, pasak „Schneider Electric“ produktų vadovas Baltijos šalims Gatis Arajums, tai sukelia ir didelį natūralaus šilto apšvietimo trūkumą. Todėl, kai ateina ruduo, žmonės skuba į Turkiją, Egiptą, kur daugiau saulės ir šilumos, ten jie pasisemia energijos ir pagerėja jų emocinė būklė.
„Vis dėlto, labai svarbu suvokti, kaip apšvietimas veikia mūsų sveikatą. Dažnai tai užmirštame. Atsiradus naujoms technologijoms, mes kalbame tik apie jų energinį efektyvumą, kainą, ilgą gyvenimo ciklą, tačiau mes nesusimąstome paklausti svarbiausio klausimo – kaip tai veikia mūsų sveikatą? Niekas apie tai nekalba.
Žmonės pirkdami elektros lemputę atsižvelgia į vienintelį parametrą: energijos efektyvumo klasę. Jie negalvoja apie tai, kur šioji lemputė bus naudojama: lauke, viduje, miegamajame ar skaitymui. Ne, jie tokių dalykų nesvarsto. Iš didžiulio parametrų sąrašo jiems aktualus tik energijos efektyvumas. Mums trūksta informacijos“, – teigia „Schneider Electric“ produktų vadovas Baltijos šalims Gatis Arajums.
Pasak specialisto, šviesos atspalvis ir temperatūra turi tiesioginį poveikį mūsų hormonų veiklai ir reguliuoja mūsų fiziologinius procesus. Retas žino, kad namuose svarbu ne tik šviestuvai ir jų galia, bet ir šviesos temperatūra. Namų architektai žino – apšvietimas skirstomas į keletą tipų, o šviesos spalvos temperatūra žymima kelvinais (K). Pirmasis – šiltai gelsvas atspalvis (2,7-3,2 tūkst. K), antrasis – dienos šviesos (4-4,5 tūkst. K) ir paskutinysis – šaltai melsvas (5-6,5 tūkst. K).
„Šviesa organizmui padeda orientuotis paros laike. Kuo ji ryškesnė, šaltesnė ir melsvesnė – tuo žmogus aktyvesnis, budresnis, darbingesnis ir labiau linkęs susikoncentruoti. Kuo ji blankesnė, šiltesnė ir gelsvesnė – tuo mes labiau atsipalaidavę“, – aiškina G. Arajums.
Netinkama apšvietimas – garantuotas galvos skausmas
Pasak G. Arajums, kaip ir visur, kiekvienas daiktas turi savo paskirtį, tad apšvietimas negali būti universaliai pritaikytas visoms erdvėms. Parduotuvėse naudojamos ryškiausios, šaltai melsvo atsplavio šviesos. Įdomu tai, kad toks sprendimas pasirinktas ne be reikalo.
„Apšvietimas stimuliuoja tam tikrų hormonų išsiskyrimą. Esant ryškiam, šaltai mėlynam apšvietimui smegenys išskiria streso hormoną – kortizolį. Jo dėka žmonės puola pirkti, net negalvodami. Grįžę namo jie pradeda mąstyti: ar man tikrai reikėjo šio daikto, ar aš pirkau vedamas impulsų?“, – aiškina jis.
Apšvietimas – galingas ginklas. G. Arajums pateikia ir kitą pavyzdį, iliustruojantį, kaip šviesos pagalba galima įgyti ligas, bet lygiai taip pat paprastai jas išgydyti.
„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių ligoninėse gausu pacientų, kurie skundžiasi stipriais galvos skausmais. Natūralu, Skandinavijos šalys – šiaurinės, o saulėtų ir šviesių dienų ten ypač mažai. O štai ligoninėse įdiegtas tinkamas, natūraliam žmogaus gyvenimo ciklui pritaikytas apšvietimas.
Kas nutinka pacientą hospitalizavus? Čia gulintiems pacientams dingsta galvos skausmai, nors jie geria tik vandenį, o kartais gydytojai skiria placebo tabletes, kuriose nėra jokių vaistinių medžiagų. Ir jie staiga pasveiksta. Tačiau sugrįžus namo – ilgainiui skausmai sugrįžta. Štai, ką reiškia tinkamas apšvietimas“, – pasakoja specialistas.
Todėl namuose, pasak G. Arajums, labiausiai tinkamas blankesnis, šiltesnių spalvų apšvietimas, kuris leis atsipalaiduoti po dienos darbų ir pasiruošti poilsiui. Žinoma, jei dirbama iš namų, turėtų atsirasti erdvės, kuriose apšvietimas ryškus, šaltesnis – taip bus skatinamas produktyvumas. Tinkamai suderintas apšvietimas padės išlaikyti gerą darbo bei poilsio balansą. Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kad kiekvienas technologinis sprendimas gali būti tvarus, o tai galioja ir įrenginėjant namų apšvietimą.
„Šviesos automatizavimas namuose taip pat labai svarbus dalykas. Grįžti namo, šviesa koridoriuje jau dega. Tau nereikia ieškoti jungiklio, galvoti, kur yra šviesos mygtukas. Dirbi šaltoje ryškioje šviesoje, o vakare šiltas gelsvas apšvietimas leidžia tinkamai atsipalaiduoti. Skandinavijoje ši technologija ypač populiari. Lietuvoje, man keista, automatiniai šviesos reguliatoriai dar nėra populiarūs. Žmonės nuolat klausia: kiek tai kainuoja? Taip, įprastas šviesos jungiklis kainuoja 2 eurus, automatinis apie 20 eurų.
Jie išsigąsta kainos ir renkasi pigesnį variantą. Tačiau derėtų pagalvoti, o kiek energijos reguliatoriai sutaupo? Šviesa šviečia tik ten, kur ji reikalinga ir tokiu lygiu, koks tuo metu efektyviausias. O ką jau kalbėti apie sveikatą ir žmogaus psichologinę ir emocinę būklę“, – pasakoja „Schneider Electric“ produktų vadovas Baltijos šalims Gatis Arajums.
