Seniau orų prognozės prilygo galingam ginklui: šią informaciją rinko kariškiai, sovietmečiu ji net buvo įslaptinta

Orų prognozės tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Tačiau padėti apsispręsti, imti kremą nuo saulės ar visgi skėtį – tik labai maža dalis sinoptikų darbo. Iš tiesų, meteorologiniai stebėjimai yra gyvybiškai būtini visos šalies funkcionavimui. Be sinoptikų leidimo nepakiltų lėktuvai, meteorologiniai duomenys reikalingi inžinieriams, draudimo įmonės pagal juos vertina nuostolius. Taip pat į meteorologinę tarnybą kreipiasi bankai, verslo įmonės, žemės ūkio, transporto bei kiti sektoriai.

Apie tai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė aiškinamąjį vaizdo įrašą. LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc sako, kad sinoptikai gali dirbti įvairiuose sektoriuose: „Praktiškai, tikriausiai nėra sektoriaus, kurio oras nepaveiktų vienokiu ar kitu būdu. Tarkim, dėl nuostolių labai dažnai kreipiasi statybų sektorius ir mes tada tiksliname informaciją, žiūrime pagal stotis, ar galėjo būti labai smarkus lietus, kuris užliejo kokius nors rūsius ir panašiai.“

Pašnekovė pastebi, kad budinčiajam sinoptikui skambina ir pavieniai ūkininkai. Jie klausia, kokie artimiausiomis dienomis bus orai, ar galima šienauti arba prižiūrėti daržus, ar galima nuimti derlių. Ūkininkai sinoptiko netgi teiraujasi, kada geriausia sodinti daržoves.

Šiemet Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai sukanka šimtas metų. Nors orų reiškiniai žmones domino nuo seno, gyventojams skirtas kasdienes prognozes Lietuvoje turime tik nuo centrinės stoties atsiradimo.

„Anksčiau visa meteorologija susivedė į daugmaž filosofinio lygio apmąstymus. Sakykime, tas pats Aristotelis, vienas garsiausių graikų mokslininkų, yra netgi parašęs ištisą knygą, kuri vadinasi „Meteorologija“. Ji buvo parašyta 300 m. prieš mūsų erą“, – pastebi prof. dr. Egidijus Rimkus, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas.

Vis dėlto, pasak klimatologo, tuo metu dar nebuvo galimybių tai pamatuoti, dar nevyravo empirinis požiūris į mus supančią aplinką. Idėja kurti meteorologijos stotis atsirado tik XVIII a. pab., kai prancūzų chemikas Lavozje (Lavoisier) pasiūlė įkurti meteorologijos stotį, kurioje viskas būtų matuojama vienoje vietoje.

Lietuva neatsiliko nuo Europos mokslininkų ir meteorologinius stebėjimus pradėjo Vilniaus universiteto observatorijoje. Įdomu tai, kad ši duomenų grandinė kasdien nenutrūkstamai fiksuojama jau 250 metų ir yra viena ilgiausių visoje Europoje. Orais domėjosi ir pavieniai meteorologinius matavimo prietaisus įpirkti galėję žmonės. Tai buvo garbės reikalas, todėl kiekvienas dvaras turėjo savo termometrą ir barometrą. Žmonės žinojo: jei barometro gyvsidabrio stulpelis krenta – greičiausiai lis, o jei kyla – orai giedrės.

Prof. dr. Egidijus Rimkus primena, kad telegrafas atsirado tik XIX a., o iki tol informacijos perdavimas vykdavo labai lėtai, todėl buvo sunku vystytis ir meteorologinėms prognozėms. „Bet! Įvyksta toks įvykis. Buvo Krymo karas. Krymo karo metu Sevastopolį buvo apsupęs anglų ir prancūzų laivynas. Kilo didžiulė audra ir laivynas patyrė milžiniškus nuostolius. Paaiškėjo, kad ta audra ėjo per visą Europą. Tada prancūzai pirmieji iškėlė idėją, kad reikia kurti štorminio perspėjimo tarnybą. Įsivaizduokit – nenuvažiuosi ten netgi su traukiniu arba su arkliais ir neperduosi į uostą informacijos, kad ateina audra“, – sako klimatologas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Kaune meteorologinius duomenis rinko kariškiai. Iki XX a. vidurio karas vaidino reikšmingą vaidmenį vystantis prognozėms. Kariuomenės, turėdamos galimybę nuspėti orus, galėjo efektyviau planuoti mūšius, žinojo, kada palankiausia pulti, o kada geriau atsitraukti. Tarybiniais laikais meteorologinė informacija, tokia kaip jūros bangavimas ar vėjo kryptis, buvo įslaptinta, kad jos nepanaudotų priešas.

Meteorologai oro modelius formuoja iš daugybės duomenų. Prognozę apskaičiuoja ne pats žmogus, o galingi kompiuteriai. Taigi skaitmenines prognozes, pagrįstas diferencialinėmis lygtimis, turime tik nuo tada, kai atsirado kompiuteriai, pastebi Vilniaus universiteto klimatologas. „Reikėjo to postūmio – kompiuterinės technikos atsiradimo, nes telegrafas, kompiuteris ir internetas, kuris leidžia greitai labai keistis informacija, yra pagrindiniai dalykai, kurie buvo labai svarbūs meteorologijai“, – sako E. Rimkus.

Galbūt jums iškilo klausimas, kada Lietuvoje buvo paskelbta pirmoji vieša prognozė? Ogi 1926 m. sausio 1-ą dieną „Lietuvos aide“ buvo išspausdinta: „Debesuota, temperatūra aplink 0“.