Praeitų metų vasarį Rusijos suskystintas dujas gabenęs tanklaivis „Christophe de Margerie“ pateko į istoriją viduržiemį sėkmingai praplaukęs ledinius vadinamojo Šiaurės jūrų kelio vandenis. Pirmoji tokia kelionė, prasidėjusi Dziangsu Kinijoje ir pasibaigusi atokiame Arkties uoste Sibire, šlovinta kaip naujos eros pradžia, galinti drastiškai transformuoti pasaulinius laivybos kelius. Kitaip tariant, net trečdaliu sutrumpinti keliones iš Europos į Aziją, praneša „The Guardian“.

Ketvirtadaliu išaugo laivų išmetamas suodžių kiekis

Ir visa tai tapo įmanoma dėl klimato krizės. Dėl pavojingai intensyviai tirpstančių ledynų laivyba Arkties vandenyne nuo 2013 metų iki 2019 metų išaugo 25 proc. ir auga toliau.

Laivyba Arktyje ne tik tapo įmanoma dėl klimato kaitos, bet dar ir aktyviai prie jos prisideda. Kuo daugiau laivų, tuo daugiau išmetamųjų dujų, kurios šiame itin jautriame regione (dėl sudėtingo fenomeno, susijusio su suodžiais, – tai oro teršalas, susidarantis nevisiškai sudegus iškastinam kurui) spartina ledo nykimo procesą.

Kai suodžiai nusėda ant dirvos, sniego ar ledo, jie drastiški paspartina tirpsmą. Tamsus sniegas ir ledas, absorbuodami daugiau energijos, tirpsta žymiai greičiau nei šilumą atspindintis baltas sniegas, o taip užsisuka pražūtingas greitesnio klimato šilimo ratas.

Laivyba Arktyje
Laivyba Arktyje
© Shutterstock

Aplinkosaugininkai perspėja, kad Arktis, kur klimatas, lyginant su pasauliniu vidurkiu, šyla keturis kartus greičiau, nuo 2015 iki 2019 metų susidūrė net su 25 proc. išaugusiu laivų išmetamų suodžių kiekiu. To priežastis – išaugęs naftos tanklaivių ir balkerių skaičius.

Laivybai jokie reguliavimo mechanizmai netaikomi

Kietosios dalelės, kurios miestuose sukelia kvėpavimo takų ir širdies ligas, yra nors ir trumpalaikiai, tačiau galingi klimato veiksniai: jos sudaro daugiau nei 20 proc. anglies dvideginiui prilygstančių laivų išmetamų emisijų, teigiama vienoje ataskaitoje.

Skirtingai nei kiti transporto sektoriai, įskaitant susisiekimą keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais, kur emisijas, kiek įmanoma, riboja oro kokybės standartai, laivybai jokie reguliavimo mechanizmai netaikomi. Praeitą lapkritį Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) priėmė rezoliuciją dėl švaresnių degalų naudojimo Arktyje, siekiant mažinti į aplinką patenkančių suodžių kiekį. Tačiau ji nusprendė, kad visgi tai ne privalomas, o tik rekomenduotinas elgesys.

IMO ir vėl atsidūrė dėmesio centre, kai Aplinkosaugos grupių koalicija taršos, prevencijos ir reagavimo pakomitetyje pareiškė, kad minėtoji rezoliucija neveiksminga sprendžiant klimato krizę Arktyje. Buvo pateiktas dokumentas, reikalaujantis šalis pritarti privalomiems reguliavimo mechanizmams, kuriais siekiama sumažinti laivybos nulemtą taršą suodžiais regione.

Laivyba Arktyje
Laivyba Arktyje
© Shutterstock

„Artėjame prie labai pavojingos ribos. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateikta ataskaita dar kartą privertė susimąstyti, kodėl reikia kuo skubiau imtis veiksmų dėl suodžių“, – sako vyresnioji laivybos politikos specialistė iš „Seas at Risk“, mokslų daktarė Lucy Gilliam.

Veiksmų reikia dabar

Mokslininkai iš Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos perspėjo, kad veiksmų dėl klimato kaitos reikia imtis „dabar arba niekada“. Padaryta išvada, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai stengiasi vykdyti kovai su klimato kaita prisiimtus įsipareigojimus, o kritikos ypač sulaukė laivybos sektorius ir konkrečiai IMO. 2021 metais pasaulinės laivybos sukeliama tarša išaugo 4,9 proc., teigiama „Simpson Spence Young“ parengtoje ataskaitoje.

„IMO valstybės narės privalo susitarti dėl ambicingo ir skubaus globalaus veiksmų plano, kaip drastiškai jau šį dešimtmetį sumažinti laivų išmetamų suodžių kiekį, nes priešingu atveju gresia dar didesnė krizė Arktyje“, – sako dvidešimt vieną pelno nesiekiančią grupę, pasisakančią už Arkties laukinės gamtos ir žmonių apsaugą, vienijančios koalicijos „Clean Arctic Alliance“ vyriausioji patarėja, mokslų daktarė Sian Prior.

Jeigu visa laivyba, priklausoma nuo sunkiojo mazuto Arktyje pereitų prieš švaresnių, distiliuotų degalų, suodžių emisijas pavyktų sumažinti net 44 proc. Sunkusis mazutas arba bunkerinis kuras – itin tarši, prastos kokybės nafta, užteršta tokiomis priemaišomis kaip azotas ir siera. Dėl to šis kuras dar pavojingesnis aplinkai.

Be to, jeigu visuose laivuose būtų pasirūpinta kietųjų dalelių filtrais, sugaudančiais suodžius, jų į aplinką patektų dar 90 proc. mažiau.

Laivyba Arktyje
Laivyba Arktyje
© Shutterstock

Yra manančių, kad IMO 2021 metais priimtas sprendimas Arktyje uždrausti sunkiojo mazuto naudojimą (jis įsigalios 2029 metais) taip pat padės sumažinti suodžių kiekį.

„Pokyčiai jau prasidėjo. Dauguma laivų su Kanados vėliavomis pereina prie distiliuotų degalų dar prieš įsigalint IMO draudimui, o tai neabejotinai prisidės prie palankaus rezultato mažinant taršą. Galima būtų ginčytis, kad IMO turi tik ribotą įtaką, ir mums derėtų koncentruotis į anglies dvideginio išmetimo mažinimą ir į tai, kaip 2050 metais pasiekti nulines emisijas “, – sako nepriklausomo tyrimų instituto „Clear Seas: Centre for Responsible Marine Shipping“, finansuojamo valstybės ir laivybos sektoriaus, direktorius Paulas Blomerusas.

Jis taip pat akcentuoja, kad svarbiausią vaidmenį laivyboje Arktyje atlieka Rusija: „Dabartinėmis aplinkybėmis belieka tik spėlioti, ar ji paisys IMO reikalavimų“.

www.DELFI.lt