Rūšiavimo ABC: ko jokiais būdais negalima mesti į konteinerius ir kur dėti vaistus bei skutimosi peiliukus

Regis, dar visai neseniai Lietuvoje ėmė populiarėti tvarumo idėjos. Stengiamės išmesti kuo mažiau maisto bei rūšiuoti atliekas. Deja, taisyklingai rūšiuoja ne visi, nors po truputį ir vejamės šiuo klausimu pažangiausias šalis.

Specialistai sako, kad lietuviai nori tinkamai atsikratyti atliekomis, tačiau, ne visi žino, kaip, o ir infrastruktūra dažnai pakiša koją. Tinkamai išmesti visas šiukšles nepakanka vien rūšiavimo konteinerių kieme, reikia žinoti, kaip atskirti pakuotes, ką mesti į kurį konteinerį ir ko į juos apskritai negalima mesti.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenis, Lietuvoje visas atliekas rūšiuoja daugiau negu pusė gyventojų (60 proc.). 2020-aisiais tą darė 55 proc. gyventojų. 58 proc. sako, kad rūšiuoti trukdo nepakankamas konteinerių kiekis. Lietuva siekia, jog iki 2030 m. tik 5 proc. atliekų atsidurtų sąvartynuose, o visa kita būtų išrūšiuojama.

Kiekvienai šiukšlei – atskira vieta

Dažnai manoma, kad rūšiuojant pakanka mesti daiktus į tuos konteinerius, ant kurių parašyta, ką galima mesti. Tiesa ta, kad daugelį pakuočių bei atliekų prieš išmetant reikia išardyti ir net išplauti. „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė detaliai paaiškino rūšiavimo taisykles. Pasak jos, į stiklo konteinerį metami buteliai, indai, stiklinės pakuotės, stiklainiai be dangtelių, įvairios stiklo pakuočių duženos bei šukės.

 Simona Rasalė
Simona Rasalė
© Organizatorių nuotr.

Negalima mesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų.

Į popieriaus konteinerį metamos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Čia nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis, dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį.

Plastiko konteineryje turėtų atsidurti plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės. Į jį mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, elektroninės įrangos.

Prieš išmetant šiukšles reikia išardyti

„Gyventojų prašoma atskirti skirtingas pakuotės medžiagas, net jei jos visos metamos į tą patį konteinerį. Pavyzdžiui, išimti indelį iš kartoninės pakuotės, buteliuką – iš skardinio įdėklo ar plastikinio maišelio, visiškai nuplėšti grietinės ar jogurto indelio dangtelį. Kai pakuotės yra išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, prarasdamos galimybę būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą, jos iškeliauja ir visam laikui atgula į sąvartyną“, – aiškina S. Rasalė.

EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika pastebėjo, kad lietuviai dar sutrinka rūšiuodami elektroninę techniką: „Kur dėti stambią techniką, pavyzdžiui, šaldytuvą, jau sugalvojame, tačiau kur padėti el. dantų šepetuką ar ausines, susimąstome ne visi. Dar dažnai itin smulkūs elektronikos prietaisai nukeliauja į bendruosius konteinerius. Žmonės neidentifikuoja šių atliekų kaip elektronikos atliekų ir viskas kas lengvai telpa į mišrių atliekų konteinerius dažnai ten ir patenka“.

 Darius Valeika
Darius Valeika
© Organizatorių nuotr.

Anot jo, tinkamai išmesdami daiktus galime net užsidirbti. Minėtoms atliekoms yra skirti specialūs konteineriai, elektronines atliekas galima atiduoti visose vietose, kur tokia įranga prekiaujama, didesnius prietaisus ar metalus galima vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, taip pat atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės teikia nemokamą technikos ir metalų išvežimą iš namų, bei atliekų supirkimą supirktuvėse, kai už šias atliekas dar yra ir sumokama.

Jam antrino ir „Ecoservice“ Atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė, sakydama, kad dažnai rinkoje pasitaiko kombinuotos pakuotės, sudarytos iš plastiko ir popieriaus ar kitų medžiagų. Pavyzdžiui, popierinė dėžutė nuo saldainių su plastikine skaidria dalimi, plastikinis jogurto indelis, kurį dengia popierinė pakuotė. Šias atliekas labai svarbu atskirti vieną nuo kitos net ir metant į vieną konteinerį.

Jei pakuotė tuščia, plauti jos nebūtina, tačiau jei indelyje dar yra jogurto, grietinės ar kito turinio, jį būtina pašalinti. Kamštelius nuo plastikinių butelių nusukti nėra būtina. Tačiau prieš išmetant patartina juos nusukti, o pačius butelius suspausti.

Ko negalima mesti į konteinerius

Nemažai rūpesčių gali kilti ir atsikratant maisto atliekų. „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė priminė, kad į plautuvę ar tualetą, šiukštu, negalima pilti panaudoto aliejaus, vaistų likučių, pavojingų aplinkai cheminių medžiagų.

„Panaudotą aliejų reikia surinkti į talpą ir priduoti atliekų tvarkytojams, nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę. Panaudoto aliejaus jokiu būdu negalima pilti į kanalizaciją ar išmesti į buitinių atliekų konteinerius“, – sakė R. Sagatauskė.

Yra ir daugiau šiukšlių, kurių apskritai negalima mesti į bet kokį įprastą, daugiabučio kieme stovintį konteinerį. D. Skrupskelienė pastebėjo, kad dažniausiai buityje susikaupiančios pavojingos atliekos yra pasenę vaistai, buitinės chemijos priemonės, lakų, dažų, skiediklių likučiai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, panaudoti tepalai, jų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai.

„Dažniausiai pavojingas atliekas galima atpažinti iš skiriamojo ženklo – ant pakuotės, kurioje yra pavojinga medžiaga, yra sutartiniai pavojingų medžiagų savybių ženklai arba raudonas rombas su šauktuku viduryje. Tokių atliekų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį. Visos vaistų pakuotės ir pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti nešami į vaistines. Išskyrus maisto papildus – jų pakuotes rūšiuoti galima“, – paklausta, kur reikėtų šias šiukšles išmesti ir kaip atpažinti, sakė D. Skrupskelienė.

Atliekos yra šimtus metų

Atliekų tvarkymo įmonės iš konteinerių surinktas atliekas dar kartą perrūšiuoja. Tačiau tam tikrais atvejais netinkamas rūšiavimas užteršia ne tik išmestą, bet ir kitas pakuotes. Pavyzdžiui, išsiliejęs maisto turinys sugadina likusias pakuotes, jos tampa nebetinkamos perdirbimui. Nebetinkamos perdirbimui pakuotės yra vežamos deginti.

D. Valeika papasakojo, kiek laiko yra mūsų šiukšlės, jeigu išrūšiuotos netinkamai atsiduria sąvartyne. Elektroninė įranga gamtoje suyra priklausomai nuo to, kokių medžiagų turi savo sudėtyje: stiklas yra ilgiau negu 1000 metų, plastikas apie 180–200 metų, guma 120–140 metų, baterijos ir akumuliatoriai 100–110 metų, aliuminis apie 500 metų. Irdamos tokios atliekos į aplinką išskiria žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų. Perdirbimo proceso metu galima ne tik apsaugoti aplinką nuo taršos, bet ir išgauti antrinių žaliavų, draugišku aplinkai būdu ir išspręsti energetinių šaltinių trūkumo problemas.

Nors sąmoningumas didėja, nuo skandinavų gerokai atsiliekame

Visi pašnekovai tvirtino, kad jų įmonės pastebi didėjantį lietuvių sąmoningumą rūšiavimo klausimu. Pavyzdžiui, į „EMP Recycling“ aikšteles kasmet patenka po 10 proc. daugiau atliekų. Taip pat vis mažiau atliekų paliekama prie konteinerių bei gamtoje. Lietuvių supratimą apie atliekų išmetimą rodo ir apklausos.

Lietuvos gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos atliekos ir plastikiniai maišeliai – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad didžiausią pavojų aplinkai ir klimatui kelia nerūšiuojamos šiukšlės. 44 proc. įsitikinę, kad prie to ženkliai prisideda plastikinių pirkinių maišų ir maišelių naudojimas.

„Rimi“ atstovės teigimu, Lietuvoje atliekų rūšiavimo sistema nėra tokia griežta, kaip pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje ar Skandinavijos šalyse. Gyventojų nusiteikimas rūšiuoti taip pat yra mažesnis, tačiau dažnai tai lemia ir atliekų rūšiavimo infrastruktūros sprendimų trūkumas.

Švedijoje tik 1 proc. atliekų yra patenka į sąvartynus, visa kita (99 proc.) išrūšiuojama ir perdirbama arba panaudojama energijos gamyboje. Jau kurį laiką Švedijos gyventojai moka atliekų tvarkymo mokestį pagal tai, kiek atliekų išmeta į surinkimo konteinerius, už tai teikiamos tam tikros nuolaidos komunalinėms paslaugoms.

R. Sagatauskė pridūrė, kad situacija gerėja ir dėl išmetamo maisto. 2020 m. atlikta apklausa parodė, kad net 80 proc. lietuvių išmeta maisto produktų 1–2 kartus per savaitę, ir tik 13 proc. – niekada to nedaro. Dažniausai išmetami vaisiai ir daržovės. Namuose ruoštas maistas išmetamas kas antruose namuose (46 proc.), tuo tarpu kas trečias išmeta duonos ir kepinių produktus bei pieno produktus. Mėsą lietuviai tausoja ir išmeta tik 9 proc. apklaustųjų.