Rinkoje bręsta pokyčiai, kokių dar nebuvo: ką iš to išloš pirkėjai

Kaip rodo tyrimai, lietuviai elektronikos atliekas linkę kaupti namuose – 15 proc. turi 4 ir daugiau nenaudojamus mobiliuosius telefonus, apie 50 proc. žmonių – vieną ar du nenaudojamus kompiuterius. Kokį pavojų kelia tokios atliekos bei kas pasikeis kai galėsime reikalauti taisyti daiktus net po garantinio laikotarpio? Apie tai konferencijoje „Tvarumo kursas“ žurnalistei Justei Ancevičiūtei papasakojo Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas ir advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ partneris, EPA teisininkas Paulius Čelkis.

– Linai, pirmas klausimas, kiek Lietuvoje turime surinkti ir perdirbti elektronikos atliekų ir kiek jų surenkame bei perdirbame? Kitaip tariant, kiek esame arti ES tikslų įgyvendinimo?

– Atsakydamas į šį klausimą, norėčiau trumpai pristatyti EPA veiklą. Nepaisant pavadinime vartojamo žodžio „platintojai“, mes tikrai nesirūpiname elektronikos atliekų platinimu, tačiau mūsų veikla yra labai susijusi su tvarumu, ekologija.

Organizacijos tikslas yra įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę, kuri apima elektronikos atliekų tvarkymo organizavimą, tokių sistemų steigimą, viešinimą, užduočių, nustatytų gamintojams ir importuotojams, vykdymą.

Šiandien su giliu liūdesiu turiu konstatuoti, kad pasiekiame apie 49 proc. viso reikalingo kiekio šalies mastu.