Numatoma biologinių rezervatų tarša cheminėmis medžiagomis
Pagrindinės Ukrainos hidroenergijos gamybos bendrovės vadovas Ihoris Syrota CNN teigė, kad pažeidimo padariniai aplinkai bus „dideli“, o iš pažeistos elektrinės įrangos gali tekėti naftos produktai.
„Keturi šimtai tonų turbininės alyvos visada yra blokuose ir blokiniuose transformatoriuose, kurie paprastai montuojami šioje įrangoje. Viskas priklauso nuo blokų ir šios įrangos sugadinimo lygio. Jei žala didelė, visa alyva ištekės,“ – komentavo I. Syrota.
Ukrainos aplinkos ministras Ruslanas Striletas sakė, kad iš užtvankos į Dnieprą nutekėjo mažiausiai 150 tonų naftos, o žala aplinkai įvertinta 50 mln. eurų, praneša „Reuters“.
Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Aplinkos žmonių teisė“ direktorė Olena Kravčenko teigė, kad Rusijos „ekocidas“ kelia „precedento neturinčių ekologinių padarinių“ pavojų teritorijoms, esančioms žemiau Dniepro upės, Dniepro žiočių ir Juodosios jūros pakrantės ekosistemoms. Specialistė teigė, kad upė bus užteršta nuolaužomis ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nes matomi vaizdai, kaip nuplaunami ištisi namai, degalinės.
Kilo pavojus gyvūnams
Aplinkos ministras R. Striletas sakė, kad pavojus iškilo niekur kitur pasaulyje nerandamoms laukinių gyvūnų rūšims, tarp jų – smėlėtėsiems akliniams graužikams. Jis pridūrė, kad Ukrainos Juodosios jūros biosferos rezervatas ir du nacionaliniai parkai taip pat gali būti smarkiai pažeisti, pranešė „Reuters“.
Dniepro upės deltoje yra pelkėtų vietovių, užliejamų miškų, smėlėtų keterų ir ežerų kompleksas. Šios buveinės yra svarbios vietai būdingoms ir nacionaliniu mastu retoms rūšims. Čia prieglobstį randa viena didžiausių regione pelikanų ir eršketų kolonijų. Gausi buveinių įvairovė ir atokumas nuo žemės ūkio teritorijų sudaro idealias sąlygas lizdams sukti eurazinei kregždutei ir didžiajam kormoranui. Upės aplinkoje aptinkami ir pusiau vandens žinduoliai, pavyzdžiui, ūdra bei retos žuvys, tokios kaip nykstanti europinė menkė, rašoma tarptautinių vandenų svarbos sistemoje „RSIS“.
Sutrikimai vandens tiekimo sistemose
Jungtinių Tautų saugumo tarybos pagalbos vadovas Martinas Griffitsas teigė, kad užtvanka yra gyvybiškai svarbi regione. Ji yra svarbiausias vandens šaltinis milijonams žmonių Chersono, Dniepro ir Zaporožės regionuose bei pagrindinis pasėlių drėkinimo šaltinis pietų Chersone ir Krymo pusiasalyje, darantis įtaką ūkininkavimui bei maisto produktų gamybai. Kai kuriose vietovėse vandens srovė išplovė naujai pradėjusius augti pasėlius.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio, manoma, kad dėl pažeidimo bus užtvindyta nuo 35 iki 80 gyvenviečių, ir šiuo metu į nukentėjusius rajonus stengiamasi tiekti geriamąjį vandenį, higienos reikmenų rinkinius ir kitus reikmenis.
Numatoma, kad vanduo taip pat perneš minas į vietas, kurios anksčiau buvo laikytos saugiomis ir kels pavojų civiliams. Dumbliais aplipusios minos taip pat gali būti sunkiau pastebimos ir išminuojamos.
Pavojus atominės elektrinės aušinimo sistemai
Užtvankos vandens rezervuaras taip pat tiekia vandenį Zaporožės atominei elektrinei. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) tviteryje teigia, kad šiuo metu „tiesioginio pavojaus branduolinei saugai elektrinėje nėra“, nes aušinimo baseinai yra pilni. Ateityje padėtis gali pasikeisti, jei už užtvankos esantis rezervuaras išseks. Tai gali sukelti aušinimo sistemos bei dyzelinių generatorių darbo trikdžius.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi sako, kad vietoje esantiems JT branduolinės priežiūros tarnybos darbuotojams buvo pasakyta, jog rezervuaras ištuštėja 5 centimetrų per valandą greičiu ir „apskaičiuota“, kad pagrindinei aušinimo linijai naudojamo vandens „turėtų užtekti kelioms dienoms“.
Vandens lygiui pasiekus kritinę ribą numatomi keli alternatyvūs vandens šaltiniai. Specialisto teigimu, aušinimui jų turėtų užtekti dar kelis mėnesius, rašoma CNN.
Ekocidas Ukrainoje stebimas viso karo metu
Pasak Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, ekocidas Ukrainoje stebimas viso karo metu, ypač dėl to, kad Ukraina – stipriai industrializuota valstybė. Karo metu tokia pramoninė infrastruktūra tampa ypatingai didelės rizikos objektais.
„Sprogimų sukelti gaisrai naftos terminale Ochtyrkoje, dyzelino cisternų sandėlyje Černichive, tepalų saugykloje Nikolajeve, Buchanskio putplasčio fabrike. Apšaudymai radioaktyviųjų atliekų kapinyno ir Zaporožės atominės elektrinės teritorijose. Dėl bombardavimo apgadinti nuotekų valymo įrenginiai ir tiesiai į Dnieprą tekančios nevalytos pramoninės bei buitinės nuotekos. Trūkinėjantis elektros tiekimas agresoriaus užimtoje Černobylio AE, grasantis reaktorių aušinimo sutrikimais.
Tai tik keletas Putino režimo karinių veiksmų Ukrainoje išdavų, kurios turės milžiniškas ekologines pasekmes. Pasekmes, kurios, nepaisant karo eigos ir trukmės, kels tiesioginę ir ilgalaikę grėsmę dabarties ir ateities ukrainiečiams bei jų žmogaus teisėms į sveikatą, gerovę ir pragyvenimo galimybes“, – komentavo politikė.
