Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra lyderė visoje ES pagal plastikinių maišelių naudojimą. Vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja daugiau nei 330 vienkartinių plastikinių maišelių. Palyginimui – visoje ES vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja 100 vienkartinių plastikinių maišelių, o tokioje šalyje kaip Belgija tas skaičius nesiekia net 20.

„Prieš metus, nuo liepos pradžios, Lietuvoje ir visoje ES įsigaliojo draudimas prekiauti vienkartiniais plastiko gaminiais, tokiais kaip plastikiniai šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės, kosmetiniai krapštukai ir kt. Taigi, praėjo metai, dalies plastikinių daiktų nebeliko ir jau, atrodo, žengtas nemenkas žingsnis į priekį. Bet kol kas Lietuvoje uždrausti tik aerobiškai skaidūs plastikiniai pirkinių maišeliai, kadangi pirminio irimo proceso metu suskilęs į daugybę mikrodalelių, aerobiškai skaidus plastikas padaro daug žalos“, – pastebi „Bagfactory“ vadovas Gvidas Krolis.

Plastikiniai maišeliai
Plastikiniai maišeliai
© Stopkadras / DELFI.TV

Nors, pasak pašnekovo, Europos Sąjunga (ES) ragina žmones vienkartinių plastikinių maišelių atsisakyti, panašu, kad lietuviai vis dar linkę aktyviai jais naudotis: „Tokių kasdien tenka matyti labai daug, o statistika byloja, kad Lietuvoje vienkartinių plastikinių maišelių atsisakymo procesas apskritai vyksta lėtai. Galbūt žmonės per mažai nušviečiami, kokią žalą daro plastikas? Nors lietuviai nėra stipriai linkę atsisakyti plastikinių maišelių, bet kaip ir daugumoje kitų sričių, taip ir čia – polinkį į tam tikrą veiksmą gali paskatinti daugiau gerų argumentų“.

Gvidas Krolis, nuotr. iš asmeninio albumo
Gvidas Krolis, nuotr. iš asmeninio albumo

Daugėja šalių, kur išvis nebėra plastikinių maišelių

G. Krolis sako, kad ką kiekvienas tikrai privalo žinoti, tai, jog visiškai atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių – anokia naujiena. Bangladešas dar 2002 m. uždraudė plastikinius maišelius ir jų naudojimą. Vėliau sekė tokios šalys kaip Ruanda, Kenija, Kinija, Taivanas, Makedonija, kuriose naudoti vienkartinius plastikinius maišelius taip pat griežtai draudžiama. Visiškai nėra vienkartinių plastikinių maišelių ir Vokietijoje bei Prancūzijoje. O Danija plastikinius maišelius išstūmė iš rinkos, taikydama didelius mokesčius.

Prie jų netrukus prisijungs ir Kanada, kurios Vyriausybė tik ką paskelbė, kad iki metų pabaigos bus uždrausta gaminti ir importuoti vienkartinius plastikinius gaminius.

Kuo daugiau plastiko, tuo daugiau taršos

Kitas svarbus faktas, pasak pašnekovo, tai yra liūdna prognozė: „Akivaizdu, jog kuo ilgiau delsime, tuo didesnį problemų mastą turėsime. Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. O šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų. Prognozuojama, kad jeigu naudojimas nemažės, tai tokiais tempais 2050 metais pasaulyje bus jau net apie 12 milijardų metrinių tonų plastiko atliekų“.

G. Krolis dalinasi informacija, kad kiekvieną sekundę pasaulyje sunaudojama daugiau nei 100 tūkst. vienkartinių plastikinių maišelių. Per metus pagaminama 5 trilijonai tokių maišelių, o vienas šalia kito jie gali apjuosti pasaulį net 7 kartus.

„Ką pasako tokie sunaudojimo ir pagaminimo skaičiai? Tai, kad kuo daugiau plastiko – tuo daugiau ir taršos, nes plastikas natūraliai pradeda irti tik po 500 metų, o visiškai suyra tik po 1000 metų. Apskritai, plastikiniai maišeliai gaminami naudojant naftą, gamtines dujas ir kitas chemines medžiagas. Jų gamyba yra itin toksiška aplinkai. Deja, bet mikroplastikas pasklidęs jau kone visur mūsų planetoje. Labiausiai stebina tai, kad mokslininkai jo atrado net Antarktidoje. Tyrėjai iš Naujosios Zelandijos užfiksavo mikroplastiką iškritusiame sniege. Sakoma, kad jeigu tai tęsis, plastikas gali gerokai pasparinti sniego tirpimą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Paklaustas, kaip mes patys galime prisidėti prie švaresnės aplinkos, G. Krolis sako: „Pirmiausia naudoti daugkartinius maišelius. Antra, visuomet pagirkime ir pasidžiaukime įmonėmis, kurios jau deda pastangas mažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą – parodykime palaikymą dažniau naudodamiesi jų paslaugomis. Trečia, skleiskime sąmoningumą, nepriimdami vienkartinių plastikinių maišelių, kai jie siūlomi tam tikrose vietose. Na, o galiausiai, švieskime ne tik savo artimuosius, bet ir apskritai visą jaunimą apie vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo problemas. Juk nuo jų požiūrio ateityje priklausys, kiek stipriai pažengsime ekologiškumo klausimais“.

Prekybos tinkle taiko Plastiko strategiją

Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė sako, kad „Rimi“ turi Plastiko strategiją, kuria vadovaujasi inicijuodami veiklas.

Rimi Renata Sagatauskė, nuotr. iš asmeninio albumo
Rimi Renata Sagatauskė, nuotr. iš asmeninio albumo

„Artimiausias strateginis tikslas – užtikrinti, kad mūsų pačių naudojamas plastikas būtų lengvai perdirbamas arba jau pagamintas iš perdirbtų medžiagų. Be to, iki 2025 m. visos „Rimi“ privačios etiketės maisto produktų pakuotės turi būti pagamintos iš perdirbamo plastiko. Iki 2030 m. visos „Rimi“ privačios etiketės maisto prekių pakuotės bus gaminamos iš perdirbtų arba atsinaujinančių žaliavų“, – teigia „Rimi“ atstovė.

Pasak R. Sagautauskės, nuo 2021 m. „Rimi“ parduotuvėse esantys raudoni pirkinių krepšeliai gaminami dalinai iš perdirbto plastiko – apie 85 proc. sudėties sudaro perdirbtas LDPE. Tuo tarpu tekstiliniai daugkartiniai pirkinių maišeliai – 100 proc. iš perdirbto PET.

2021 metais atnaujintos 54 produktų plastikinės pakuotės į lengvai perdirbamas, papildomai pakeistos 33 šviežios mėsos pakuotės iš juodų į skaidrias, kad jas būtų dar lengviau perdirbti. Šiuo metu 51 proc. „Rimi“ privačios etiketės produktų plastikinių pakuočių Baltijos šalyse yra lengvai perdirbamos.

Žmonės vis labiau perka popierinius maišelius

„Šiuo metu su startuoliu „Packoorang“ intensyviai dirbame prie specialaus projekto, skirto el. prekybai – daugkartinių pirkinių maišelių sistemos, kuria būtų galima naudotis užsakant prekes į namus ar atsiėmimui parduotuvėse. Šis sprendimas padėtų sumažinti dabar produktams supakuoti naudojamų popierinių pirkinių maišelių kiekį“, – mano prekybos tinklo atstovė.

Atsižvelgiant į šių metų pirkinių maišelių pardavimus, R. Sagatauskė sako, kad popieriniai maišai „Rimi“ sudaro 34 proc., o plastikiniai – 66 proc. pardavimų: „Pastebime, kad popierinių maišų dalis nuolat auga. Taip yra dėl pirkėjų pasirinkimo, prioretizuojant popierinius maišelius, „Rimi“ kainodaros (popieriniai maišai – pigesni) ir maišų pateikimo parduotuvėje (popieriniai maišai labiau išstatyti ir pateikti, vystoma papildoma aplinkosauginė komunikacija, skatinanti jų pasirinkimą)“.

Pašnekovė pastebi, kad tekstilinių arba, kitaip tariant, daugkartinių maišų pardavimai yra nedideli, jie tesudaro 0,2 proc. visų maišų pardavimų. Jų esmė – daugkartinis panaudojimas. Nusipirkus daugkartinį maišą ir naudojant jį kiekvieno apsipirkimo metu (kai apsiperkama 3 kartus per savaitę), per metus galima sutaupyti apie 150 vienkartinių maišų.

„Vienkartiniams plastikiniams maišeliams, kurie skirti pakuoti vaisius ir daržoves, „Rimi“ taip pat turi daugkartinio naudojimo alternatyvas. Tai balti, permatomi, tinkliniai maišeliai, supakuoti po vieną arba du vienetus. Juos naudodamas pirkėjas gali visiškai atsisakyti vienkartinių maišelių. Prekybos centruose „Rimi“ Estijoje vienkartiniai plastikiniai maišeliai (skirti pakuoti vaisiams ir daržovėms) nuo 2021 m. yra apmokestinti ir nebedalinami nemokamai. Tai leido sumažinti jų vartojimą 4 kartus“, – teigia R. Sagatauskė.

www.DELFI.lt