Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišinių šeimos žuvims – lašišoms, šlakiams ir margiesiems upėtakiams. Taip pat kasmet didinami paauginamų plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių – kiekiai. Atkuriami ties išnykimo riba atsidūrusių ūsorių ir Lietuvos upėse nykstančių skersnukių ištekliai.
Žuvininkystės tarnybos specialistai stebi ir žuvų migraciją, išteklių pokyčius, daromos studijos, atliekami tyrimai su specialiais siųstuvais žymėtomis žuvimis.
Žuvivaisos klausimais aktyviai bendradarbiaujama su kolegomis Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
2024 m. valstybiniai vandens telkiniai gausiai įžuvinti šiomis Žuvininkystės tarnybos skyriuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 345,0 tūkst. vnt.), starkiais (2 398,8 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7 100,0 tūkst. vnt.), lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (178,6 tūkst. vnt.), skersnukiais (8,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (71,0 tūkst. vnt.), lynais (40,2 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.), seliavomis (1 200,0 tūkst. vnt.) ir šamais (44,3 tūkst. vnt.).
Pernai, įgyvendinat Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, į šalies vandens telkinius išleista 1 152 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Stikliniai unguriukai į Lietuvą yra atvežami iš Prancūzijos.
Lietuvoje įžuvinimai vykdomi taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose. Toks metodas padeda išvengti nuo tankio priklausančio mirtingumo rizikos, įskaitant natūralų mirtingumą, konkurenciją dėl maisto ir plėšrių žuvų poveikio.
Dar apie 120 tūkst. vnt. žuvų 2024 m. įveista gavus finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 114,8 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 1,67 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 2,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių jauniklių.
Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria apie 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.
Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija.
Jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose Vilniaus mieste, Alytaus, Kaišiadorių ir Šilutės rajonuose.