Kad gali būti gėda sėsti į lėktuvą, skamba kiek keistai, tačiau Švedijoje prasidėjęs „Skrydžio gėdos“ (šved. „Flygskam“) judėjimas išplito ir į kitas šalis. Aktyvistai siekia sumažinti klimato kaitą, skatindami žmones atsisakyti kelionių lėktuvu ir persėsti į gamtai draugiškesnę transporto priemonę – traukinius. Nors Lietuvoje auga tiek keliaujančių lėktuvais skaičius, tiek ir besirenkančių traukinius, apklausos rodo, kad net 47 proc. traukinių keleivių itin rūpi kelionės „žalumas“.

Skraidyti gėda?

„Skrydžio gėdos“ judėjimas teigia, kad lėktuvai – taršiausia transporto priemonė, todėl kiekvienam sąmoningai atsisakant kelionių lėktuvu ir paliekant tik vieną skrydį per metus, galima sumažinti CO2 emisijas ir reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

„Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija yra paskelbusi skaičiavimą, kad skrydis ekonomine klase iš Niujorko į Londoną kiekvienam keleiviui kainuoja 0,67 tonas CO2 emisijų, o tai yra maždaug 11 proc. Didžiosios Britanijos gyventojo per metus sugeneruojamų emisijų arba visa metinė Ganos gyventojo emisijų sąskaita. Taigi, atsisakęs tolimojo reiso skrydžio, žmogus gali reikšmingai sumažinti savo CO2 pėdsaką ir savo įtaką klimatui“, – sako Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Gintarė Herasimenkienė.

Gintarė Herasimenkienė
Gintarė Herasimenkienė
© Asmeninio albumo nuotr.
„Skrydžio gėdos“ judėjimas net ir tose šalyse, kur jis labiau paplitęs, neatnešė tokio efekto, kad skrydžių lėktuvais mažėtų, priešingai, Europos Sąjungoje skrydžių daugėja. Gintarė Herasimenkienė

Vis dėlto ekspertė atkreipia dėmesį, kad vertinant ne taršiausią transporto priemonę, tačiau taršiausią transporto sektorių, pirmą vietą skirti vis tik turėtume kelių transportui – lengviesiems ir krovininiams automobiliams. Tokie rezultatai gaunami ir analizuojant taršą Lietuvoje.

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų požiūriu, lėktuvai yra taršiausia transporto priemonė, tačiau Nacionalinėje oro teršalų apskaitoje iš aviacijos sektoriaus vertinami tik lėktuvų sukeliami teršalų išmetimai pakilimo ir nusileidimo metu. Jie sudaro tik nedidelę dalį išmetimų – palyginimui, azoto oksidų iš aviacijos 2020 m. sudarė 1 proc. visų nacionalinių išmetimų, iš lengvųjų automobilių – 14 proc., iš geležinkelio – 6 proc.“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė.

Visoje Europos Sąjungoje, 2017 metų duomenimis, 21 proc. transporto sektoriaus CO2 emisijų priklausė kelių transportui, o oro transportas buvo atsakingas už 13,9 procentus transporto sektoriaus CO2 emisijų. G. Herasimienės nuomone, taip yra dėl to, kad daugelis žmonių skrenda tik vieną ar du kartus per metus, o automobiliais važiuoja kasdien.

Kelionių lėktuvais nesumažina

Švedijos aviacijos bendrovė „Scandinavian Airlines“, reaguodama į tai, kad praėjusiais metais šalyje lėktuvų keleivių sumažėjo 3 proc., o pirmą šių metų ketvirtį – net 8 proc., paskelbė, jog dėl to kaltas būtent ekologinis boikotas. Vis dėlto G. Herasimenkienė pabrėžia, kad „skrydžio gėdos“ iniciatyva siekia sumažinti asmenines žmonių CO2 emisijas, o tokios visuomeninės iniciatyvos nebūtinai lemia globalų pokytį.

„Skrydžio gėdos“ judėjimas net ir tose šalyse, kur jis labiau paplitęs, neatnešė tokio efekto, kad skrydžių lėktuvais mažėtų, priešingai, Europos Sąjungoje skrydžių daugėja. Norėdami mažinti ne savo asmeninę CO2 sąskaitą, o bendrą šalies, regiono ar transporto sektoriaus CO2 išmetimą, turime daryti spaudimą ir įtaką politiniams sprendimams, derėtis su politikais ir verslu. Aplinkosaugos koalicija buria nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas būtent šiam uždaviniui – kad visuomenės iniciatyvos darytų įtaką valstybės sprendimams, o CO2 emisijos mažėtų visuose ūkio sektoriuose“, – sako G. Herasimenkienė.

Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Orijana Mašalė antrina, kad „skrydžio gėdos“ judėjimo Lietuvoje nepastebi, o pasibaigus karantinui norinčių keliauti lėktuvais lietuvių nuolat daugėja.

Pasaulyje plintant „skrydžio gėdos“ judėjimui stebimas paradoksas: reikšmingą įtaką galėjo turėti karantinas
© DELFI / Laimonas Jankauskas
Matome, kad žmonės vertina galimybes keliauti gamtai draugiškesnėmis priemonėmis. Kotryna Dzikaraitė

„Iki COVID-19 pandemijos lietuviai vis dažniau keliavo lėktuvais, pavyzdžiui, 2017 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo 5,2 mln. keleivių, 2018 m. – 6,2 mln., o 2019 m. pasiekė rekordinius 6,5 mln. Dėl pandemijos šis skaičius 2020 m. krito iki 1,8 mln., pernai siekė apie 2,5 mln. Šiemet jau matomas spartesnis kelionių lėktuvais augimas – vien per pirmąjį ketvirtį lėktuvais keliavo apie 800 tūkst. žmonių ir augimo tendencija yra akivaizdi“, – dalinosi O. Mašalė.

Traukiniu kol kas – ne visur

Vakarų Europos valstybėse plintant „skrydžio gėdos“ judėjimui, kaip alternatyva yra siūlomos kelionės traukiniais. Traukiniai kol kas yra tikriausiai draugiškiausia gamtai transporto priemonė, o Vakarų Europoje išplėtotas geležinkelių tinklas daro ją ir patogią ilgoms kelionėms.

„Traukiniai yra turbūt žaliausia transporto priemonė. O vykstant elektriniais traukiniais keliauti galima visiškai žaliai – Lietuvoje jau nuo 2018 m. šiems reisams vykdyti naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. „LTG Link“ šiuo metu taip pat vykdo naujų elektrinių traukinių įsigijimo viešąjį pirkimą. Skaičiuojama, kad atnaujinus traukinių parką ir traukiniams pajudėjus naujai elektrifikuotais ruožais, į aplinką per metus patenkančio anglies dioksido (CO2) kiekis sumažės apie 7 mln. kilogramų“, – teigė Kotryna Dzikaraitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė.

Tinkamas metas Lietuvoje „skrydžio gėdos“ judėjimui bus pabaigus „Rail Baltica“ geležinkelio statybas, kai atsivers galimybė į Varšuvą iš Kauno važiuoti greituoju elektriniu traukiniu, o iš Varšuvos toliau traukiniais keliauti į kitus Europos miestus. Gintarė Herasimenkienė

Keliones traukiniais Lietuvos gyventojai mielai renkasi – 2021 m. „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė daugiau kaip 4,1 mln. keleivių, taigi beveik dvigubai daugiau nei tais pačiais metais skrido lėktuvais. Šiais metais traukinių keleivių skaičius toliau auga: per pirmus keturis mėnesius traukiniais keliavo daugiau kaip 1,3 mln. žmonių – 60 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu. Vienas iš kriterijų Lietuvos gyventojams rinktis traukinį taip pat yra ir gamtosauginiai motyvai.

„Matome, kad žmonės vertina galimybes keliauti gamtai draugiškesnėmis priemonėmis. 2021 m. bendrovės užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų mano, kad traukinys yra žaliausia transporto priemonė, o beveik trečdalis visų apklaustųjų renkantis keliavimo būdą atsižvelgia į jo tvarumą. Traukiniais keliaujantys žmonės šiuos aspektus vertina dar labiau – beveik pusė, 47 proc., šių žmonių renkantis transporto priemonę atsižvelgia į jos tvarumą“, – dalijosi K. Dzikaraitė.

„Lietuvos geležinkeliai“
„Lietuvos geležinkeliai“
© Įmonės nuotr.

Remiantis apklausos duomenimis, tikėtina, kad Lietuvoje „skrydžio gėdos“ judėjimas atrastų savo auditoriją, tačiau kol kas, palyginus su kitomis Europos Valstybėmis, neišplėtoti geležinkelių maršrutai verčia traukinius rinktis tik artimoms tarpmiestinėms kelionėms.

„Lietuvoje galbūt yra pavienių žmonių, atsisakiusių skrydžio lėktuvu dėl aplinkosauginių tikslų, tačiau „skrydžio gėdos“ judėjimas, kaip visuomenės sąjūdis, Lietuvoje dar nematomas. Greičiausiai priežastis yra ta, kad mes vis dar neturime susiekimo su Europa greitaisiais traukiniais kaip alternatyvos skrydžiui lėktuvu. Tinkamas metas Lietuvoje „skrydžio gėdos“ judėjimui bus pabaigus „Rail Baltica“ geležinkelio statybas, kai atsivers galimybė į Varšuvą iš Kauno važiuoti greituoju elektriniu traukiniu, o iš Varšuvos toliau traukiniais keliauti į kitus Europos miestus“, – svarsto G. Herasimenkienė.

Aviacijos kompanijoms rūpi klimatas

Klimato kaita keičia orus, jie tampa ekstremalesni – įsivyrauja didesnis karštis, kyla audros, liūtys, o tai paveikia pačią aviaciją, nes kai kuriuos skrydžius tenka atšaukti arba atidėti.

„Ekstremalus oras, kaip karštis, šaltis ar liūtys, daro įtaką aviacijai, tačiau besikeičiantis klimatas paveikia net tik skrydžius. Stiprūs karščiai, pavyzdžiui, veikia tiek pakilimo takus, tiek ir automobilių kelius bei traukinių bėgius. Tačiau skrydžiai išlieka saugiausiu keliavimo būdu. Ekstremalūs orai dažniausiai paveikia pačių suplanuotų skrydžių laikus – skrydžiai būna atidedami arba atšaukti dėl blogų orų, tačiau saugumas išlieka toks pat“, – sakė Vilma Vaitiekūnaitė, Avia Solutions Group atstovė.

Aviacijos kompanijos taip pat atsižvelgia į klimato kaitos mažinimo siekius ir, pasitelkdamos šiuolaikines technologijas, stengiasi sumažinti lėktuvų CO2 emisijas, todėl tikėtina, kad ateityje kelionė lėktuvu taps tokiu pačiu tvariu pasirinkimu.

Aviacijos sektorius daro daug žingsnių, mažindamas poveikį aplinkai, ir per artimiausius dešimtmečius čia matysime labai ryškius pokyčius. Orijana Mašalė

„Pasaulyje daug investuojama į naujas technologijas, daug dėmesio skiriama hibridinių ar net vien elektra varomų orlaivių technologijų kūrimui, dabartinės kartos orlaivių ir jų variklių techninių, aerodinaminių duomenų efektyvumo didinimui. Aviacijos poveikis klimatui taip pat yra mažinamas optimizuojant oro erdvės ir skrydžių procedūras, pereinant nuo antžeminių navigacijos sistemų prie palydovinių ir panašiai. Taigi, aviacijos sektorius daro daug žingsnių, mažindamas poveikį aplinkai, ir per artimiausius dešimtmečius čia matysime labai ryškius pokyčius“, – teigė O. Mašalė.

Pasaulyje plintant „skrydžio gėdos“ judėjimui stebimas paradoksas: reikšmingą įtaką galėjo turėti karantinas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lietuvos aviacijos gairėse taip pat numatoma, kad Lietuvos oro uostai įgyvendins poveikį klimatui mažinančias iniciatyvas ir diegs žiedinės ekonomikos principus, pavyzdžiui, siekiama, kad Lietuvos oro uostų ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ veikla 2030 metais taptų neutrali klimatui. Anot G. Herasimenkienės, verslo ir valstybės įsitraukimas siekiant mažinti taršą – labai svarbus ir reikšmingas, o tais atvejais, kai skrydis lėktuvu neišvengiamas, galima pagalvoti, kaip kitose srityse sumažinti išskiriamą CO2 kiekį.

„Jeigu atrodo, kad skrydžio lėktuvu toje situacijoje nėra kuo pakeisti, sumažinti CO2 sąskaitą galime mažindami vartojimą įvairiais kitais būdais: iš automobilio persėsdami į viešąjį transportą, mažindami savo pirkinių kiekius, juk prekės taip pat yra gabenamos oro ar kelių transportu, nusipirkę elektromobilį, pasirinkę elektros tiekėją, kuris mums tieks iš atsinaujinančių šaltinių išgautą elektrą ir kita. Svarbu sąmoningumas ir siekis mažinti CO2 išmetimus“, – sakė G. Herasimenkienė.

www.DELFI.lt