Vilniaus maratone tvarumas toks pat svarbus kaip ir tikslus dalyvių bėgimo laiko matavimas

Vilniaus maratonas
Vilniaus maratonas
© Saulius Žiūra

Po pandemijos sugrįžę renginiai džiugina, tačiau organizuojant renginius neišvengiama atliekų ir taršos aplinkoje. Kaip galima pasistengti kuo labiau jų išvengti, jas teisingai tvarkyti, taip pat plėsti visuomenės požiūrį apie tvarumą? „Rimi Vilniaus maratono“ organizatoriai sako, kad būtent masinių renginių metu galime atkreipti visuomenės dėmesį į tvarumą, ugdyti sąmoningumą ir keisti nusistovėjusius įpročius.

„Sportas, judėjimas ir tvarumas turi labai daug bendro – abi šios sferos rūpi sąmoningiems, atsakingiems žmonėms. Suburdami būtent tokią bėgimo dalyvių bendruomenę negalime nuleisti kartelės ir didžiausiam šalies bėgimo renginiui. Tvarumas Rimi Vilniaus maratone – būtinybė“, – apie tvarumo ir sporto sąsajas kalbėjo renginio organizatorius Gediminas Pajėda.

Pagrindinė renginio atributika – tvarūs pasirinkimai

Net ir ne bėgimo dalyviai žino, kad bėgimo renginiai neapsieina be vandens. Nepriklausomai nuo oro sąlygų, vanduo bėgimo renginyje būtinas dalyviams, kurie bėga itin ilgas distancijas – maratoną ar pusmaratonį, mat tokių ilgų distancijų metu bėgikai netenka daug skysčių. Didžiausia šio poreikio bėda – vienkartiniai puodeliai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Geriausias sprendimas aplinkai, žinoma, būtų apskritai nenaudoti vienkartinių puodelių. Tačiau bėgimo renginyje, ypač tokiose ilgose distancijose kaip maratonas ir pusmaratonis, patogus vandens priėjimas dalyviams būtinas. Dėl to jau seniai atsisakėme plastikinių puodelių, naudojame tik popierinius, kuriuos po bėgimo trasoje surenkame ir išrūšiuojame,“ – sakė G. Pajėda.

Lietuvos triatlono taurė 2020, Jonava, Gediminas Pajėda
Lietuvos triatlono taurė 2020, Jonava, Gediminas Pajėda
© Rokas Lukoševičius

Kiekvienas renginio dalyvis gauna savo bėgiko krepšelį, kuriame randa rėmėjų dovanų ir savo bėgimo numerį. Norėdami sumažinti plastiko taršą organizatoriai pataria rinktis tik popierinius maišelius, kuriuos kiekvienas dalyvis vėliau galės pernaudoti arba bent jau išrūšiuoti į popieriaus atliekas.

Dalyvio numeriai – taip pat itin svarbi detalė bėgimo renginyje. Tai – oficialus dalyvio žymėjimas bėgimo metu, prie numerio taip pat pritvirtinta laiko matavimo schema leidžia užfiksuoti kiekvieno bėgiko finišo laiką ir nustatyti laimėtoją.

Kadangi ilgos distancijos bėgimo metu popieriniai numeriai dažniausiai suplyšta, tenka rinktis patvaresnius – iš plastiko pagamintus numerius. Tačiau numeriai po renginio neturėtų atsidurti šiukšliadėžėje:

„Kadangi organizuojame didžiausią šalies bėgimą, daug kam šis startas yra labai svarbus. Džiaugiamės, kad dauguma bėgikų savo numerius pasilieka kaip svarbios dienos atsiminimą. O tiems, kurie numerių atsiminimų dėžutėje nekaupia, rekomenduojame juos, atskyrus nuo laiko matavimo mikroschemos, išrūšiuoti į plastiko konteinerį,“ – patarė G. Pajėda.

Vilniaus maratono renginio miestelis kiekvienais metais įsikuria Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje. Čia suguža ne tik keli tūkstančiai bėgimo dalyvių, bet ir jų sirgaliai bei smalsūs praeiviai. Visa renginio publika sudaro daugiau nei 10 tūkstančių žmonių, todėl renginio erdvėje rūšiavimas itin svarbus.

„Atkreipiame ir renginio partnerių, kurie su palapinėmis įsikuria renginio zonoje, ir dalyvių bei sirgalių dėmesį – renginio metu visi esame atsakingi už tai, kokį Vilnių paliksime po didžiojo bėgimo. Iš organizavimo pusės suteikiame visas sąlygas, kad užsukę į renginio miestelį dalyviai ir svečiai nepamirštų savo rūšiavimo įgūdžių,“ – pasakojo G. Pajėda.

Bėgimo trasos taip pat neliks be priežiūros – po bėgimų šiukšles jose rinks ne tik savanoriai, bet ir šiukšlių išvežėjai.

„Organizuojant tokio masto renginį ir bandant tai daryti tvariai labai svarbu rasti partnerius, kurių vizija šiuo klausimu sutampa. Džiaugiamės turėdami tokį rėmėją kaip „Rimi“, kuris rodo pavyzdį ir kitiems renginio draugams,“ – sakė G. Pajėda.

Vilniaus maratonas
Vilniaus maratonas

„Rimi“ renginio metu dalyviams dalins natūralius glotnučius puodeliuose iš perdirbto popieriaus, o atliekamą maistą po renginio skirs „Maisto bankui“. Savo zonos miestelyje apipavidalinimui bendrovė pernaudos jau turimus resursus – palapines bei vėliavas, o „Rinkis sveikiau“ 5 kilometrų distancijos dalyviai gaus sveikatai palankių užkandžių.

Kelių tūkstančių dalyvių turinčio renginio suruošimas mieste – tik su atsinaujinančia energija ir degalais

Didžiajam startui ruošiant ir prižiūrint trasas ir renginio miestelį šiame procese dirba apie 60 žmonių, o suvažinėti ir paruošti trasas reikia ne vieną kilometrą.

„Iš viso Vilniaus maratono bėgime dalyviai įveiks 5 skirtingas trasas: maratoną, pusmaratonį, 10 kilometrų, 5 kilometrus ir vaikų distanciją, tad pasiruošimas užtrunka ir reikalauja resursų. Šiame žingsnyje taip pat renkamės tvarius sprendimus,“ – kalbėjo G. Pajėda.

Organizatoriai renginio pasiruošimui pasitelkia partnerius, kurie suteikia tvaresnius sprendimus judėjimui mieste. Vienas iš renginio partnerių – „Spark“ elektromobiliai, kuriuos rengėjai naudos trasai paruošti.

Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, vežiojant trasai reikalingas konstrukcijas ar kitas renginiui reikalingas priemones, padės degalinių tinklas „Neste“. Bendrovė aprūpins ne elektrines maratono transporto priemones „Neste MY Renewable Diesel™“ dyzelinu, pagamintu iš 100 proc. tvarių žaliavų. Per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą šie degalai į aplinką išskiria vidutiniškai 90 proc. mažiau ŠESD nei dyzelinas, pagamintas iš iškastinių žaliavų.

Papildomos iniciatyvos – skatinti žmonių sąmoningumą ir įtraukti juos į tvarumo veiklas

„Džiaugiamės galėdami tokio masto renginyje vykdyti sąmoningumą skatinančias iniciatyvas. Kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Caritu“ rinksime gerus, tačiau bėgikų jau nebenaudojamus bėgimo rūbus ir batus, kuriuos ši organizacija išdalins stokojantiems, patekusiems į krizines situacijas žmonėms. Tuo tarpu renginio partnerė kompanija „Neste“ sekmadienį bėgimo metu dalyvių pagalba švarins Baltijos jūrą,“ – atskleidė G. Pajėda.

Bėgimo rūbų ir batų surinkimo palapinė Katedros aikštėje dalyvių ir visų, kurie tik nori prisidėti prie akcijos lauks jau nuo šeštadienio, rugsėjo 10 d., 10 val. ryto. Bėgimo aprangą bus galima nešti iki pat renginio pabaigos – rugsėjo 11 d. 16 val.

Tuo tarpu bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ renginio dieną kvies dalyvauti specialioje akcijoje „Žingsnis dėl Baltijos“. Už kiekvieną ant specialaus bėgimo takelio nueitą metrą „Neste“ skirs po 10 ct nuskendusių žvejybinių tinklų, kurie į vandenį išskiria mikroplastiką, šalinimui iš Baltijos jūros.

Nuskendusių žvejybinių tinklų Baltijos jūroje problema – opi ir įvairialypė. Tinklai užstringa už jūros dugne esančių laivų, juos drasko, taip kenkdami kultūros paveldui ir į juos įsipainiojančioms žuvims. Ypač didelė ilgalaikė žala – tai plastikas, kuris jūroje išlieka kelis šimtus metų. Tinklų gamybai naudojamos medžiagos per trumpesnį laiką gali skilti į mikro ir nanoplastiką. Šios mikroskopinės plastiko dalelės daro didžiulę žalą jūros biologinei įvairovei, plastiko mikrodalelyčių priryja žuvys. Tai kenkia ir mums, nes per maistą plastiko dalys patenka ir į žmogaus organizmą, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Nors, rodos, Baltijos jūros švaros problemos neturi nieko bendro su Vilniaus maratonu, tačiau viskas susiję labiau, nei manome. Kiekvienas mūsų poelgis turi atgarsį – palikta šiukšlė Vilniuje gali nukeliauti iki Baltijos jūros, tačiau poveikį turės ir sąmoningas sprendimas pernaudoti, išrūšiuoti ar prisidėti prie tvarumo iniciatyvos – tai bus teigiamas pavyzdys aplinkiniams. Džiaugiamės, kad į didžiausią metų startą susirenka bėgimo dalyviai, kuriems tvarumas aplinkoje rūpi lygiai taip pat, kaip ir pagerintas distancijios įveikimo laikas,“ – sakė G. Pajėda.