Šį rudenį Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad naikina savo autoparką. Ministerija turėjo aštuonis automobilius ir keturis vairuotojus. Per metus šių automobilių eksploatavimo sąnaudos siekė 23 000 eurų, vien už draudimą sumokėta daugiau nei 9 000, o už degalus – 7 000.

Žemės ūkio ministerijos Kancleris Valdas Aleknavičius sako, kad paskaičiavus tapo aišku, jog išlaikyti automobilius per brangu, reikia rinktis kitokius važinėjimo būdus. „Kai kurių automobilių savikaina transporto kilometrui yra aukštesnė nei taksi“, – teigia jis.

Pasak kanclerio, pokyčių savo autoparke Žemės ūkio ministerija ėmėsi galvodama apie tvaresnius transporto būdus. Jis sako, kad ministerija turėjo dviejų rūšių automobilius – vieni vadinamieji biudžetiniai, o kiti įsigyti iš europinių projektų. Pastarųjų eksploatacija labai siaurai apibrėžta projektų reikalavimų, pavyzdžiui, važiuoti tik pagal tą paskirtį, kuri numatyta projekte: „Tas autobusėlis karavelė nupirktas iš paraminių lėšų, jo kilometro savikaina buvo 6 eurai, vien dėl to, kad juo galima vykti tik pagal labai konkrečią paskirtį ir tik tam tikriems žmonėms“.

Du elektra varomi paspirtukai – naujasis Žemės ūkio ministerijos transportas. Joje lieka vienas vairuotojas ir vienas automobilis, skirtas ministrui, tam, kad, kaip minėjo V. Aleknavičius, esant poreikiui, būtų galima pasitikti aukšto lygio svečius. Ministerijos darbuotojai galės keliauti nuomotais automobiliais, elektriniais paspirtukais arba pasitelkti pavežėjus.


„Jeigu automobilis stovi ir juo nėra važiuojama, kam mums jį laikyti? Jis ėda pinigus ir laiką, darbuotojams kelia rūpesčių – reikia ir plauti, ir tvarkyti“ – teigia V. Aleknavičius.

Europos Sąjunga kelia ambicingą tikslą – iki 2035 m. atsisakyti vidaus degimo variklius turinčių automobilių. Visų žvilgsniai nukreipti į Norvegiją – pirmąją Europos šalį, kurioje naujų elektromobilių pardavimas aplenkė benzininių, dyzelinių ir hibridinių automobilių pardavimus.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Dr. Lineta Ramonienė teigia, kad Norvegijoje pirmoji lengvata elektromobiliams buvo pristatyta gana seniai: „Jeigu Europa dar nežinojo, ką ir kaip daryti, dar tik formulavo tolimesnius tvarumo tikslus, Norvegija tuo metu pasiūlė ženklią mokesčių lengvatą elektromobilių savininkams“.

Lineta Ramonienė
Lineta Ramonienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Dr. L. Ramonienė sako, kad Norvegijai pavyko tapti elektromobilių šalimi, nes, keičiantis valdžioms, nesikeitė politinė valia – tvarumas išliko svarbiausiu šios šalies prioritetu. Finansinių, mokesčių lengvatų paskatų daugėjo kiekvienais metais. Dabar skelbiama, kad Norvegijoje daugiau nei 54 procentai visų naujų automobilių yra elektromobiliai.

„Jie pradėjo nuo gana didelės 25 proc. mokestinės lengvatos elekromobiliams įsigyti, tada ėjo visa infrastruktūra, vėliau atleidimas nuo kelių mokesčio, tada nemokamas parkavimas, papildomos juostos. Visa tai vyko palaipsniui, stabiliai, jie žinojo, kur keliauja“, – L. Ramonienė.

Kauno technikos universiteto Mechanikos fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, pristatydamas studentų darbus, kurie buvo sukurti norint rasti tvariausią transporto priemonę, demonstruoja dviratį, kuris kažkada virs lėktuvu: „Ateityje norėsime padaryti taip, kad žmogaus jėgomis varomas lėktuvas galėtų skristi“. Taip pat dr A. Vilkauskas pristato dar vieną studentų sukonstruotą transporto priemonę, varomą suspaustu oru. „Tokios transporto priemonės CO2 yra nulinis“, – paaiškina jis.

Anot KTU Mechanikos fakulteto dekano, ateityje vandenilis taip pat galėtų būti viena iš alternatyvų benzinui ar dyzeliui, vis dėlto jis priduria: „Sprendimų yra įvairių ir jie vystomi, tačiau kuris iš jų bus komerciškai patraukliausias, dar klausimas“.

A.Vilkauskas įsitikinęs – nereikia sudėti visų vilčių tik į elektromobilius. Žiūrėdamas į bendrą transporto paveikslą, dekanas ragina įvertinti ir tai, iš kokių šaltinių bus gaunama elektra elektromobiliams. Atsakymas į šį klausimą yra labai svarbus bendram tvarumo paveikslui.

Andrius Vilkauskas
Andrius Vilkauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

„Elektrinis transportas užims svarbią vietą kalbant apie vietinį susisiekimą, mažus atstumus, miesto mobilumą, taip pat galima sakyti, kad tai jau ne ateitis, o rytdiena, elektromobiliai mums yra galimybė vystyti technologijas ir automobilių pramonėje atrasti tam tikrą nišą“, – teigia dr. A. Vilkauskas ir rodydamas jam už nugaros stovintį elektrociklą priduria, – nors elektra varomos transporto priemonės yra ateitis ir galimybės, tai nėra vienintelis sprendimas ir panacėja, kuri staigiai viską išspręstų“.

KTU Mechanikos fakulteto dekanas įsitikinęs, kad klasikiniai automobiliai visiškai neišnyks iš žmonių gyvenimo. Vidaus degimo variklius turintys automobiliai liks asmeninėse kolekcijose, ilgesnėms kelionėms ar, kad tiesiog džiugintų širdį ir ausį. „Variklio garsas man yra kaip simfonija, vos ne kaip Čiurlionio muzika“, – prisipažįsta jis.

Dr. L. Ramonienė taip pat abejoja, kad pavyktų Lietuvą paversti elektromobilių šalimi, net jeigu čia perkeltume gerąją Norvegijos patirtį.

„2010 m. Švedijoje buvo daugiau elektromobilių nei Norvegijoje, tačiau Norvegijoje šiandien yra daug daugiau pažengusi negu Švedija. Švedija tuo metu taikė labai panašias paskatas elektromobiliams įsigyti kaip ir Norvegija, tačiau susidūrė su tuo, kad didžiuosiuose miestuose ėmė trūkti elektros, teigia dr. L. Ramonienė ir priduria, – Norvegijoje 98 proc. pagaminamos elektros energijos yra iš atsinaujinančių išteklių, ko nebuvo Švedijoje“

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė paaiškina, kad tikslas tapti tvaria šalimi Norvegijoje buvo įgyvendintas, nes buvo remiamasi plačiu požiūriu į tvarią valstybę.

„Jeigu dabar į Lietuvą perkeltume dideles mokestines lengvatas, atleistume nuo kelių mokesčio, mes nežinome, ar būtų mūsų miestai tam pasiruošę ir kokią įtaką tai darytų kitam žalingam vartojimui, reikėtų nepadauginti tų tvarumo receptų ir neperžengti mūsų sąmoningumo ribų“, – įsitikinusi dr. L. Ramonienė.