Keičiantis klimatui, lietuviams vis labiau aktualu ne tik šildyti, bet ir vėsinti patalpas. Pagrindinė kondicionierių užduotis – užtikrinti komfortą net ir karščiausiomis vasaros dienomis, sako „Tenko Baltic“ technikos konsultantas Justinas Riauba. Deja, vėsinimo sistemos daro nemenką žalą tiek asmeniui, tiek aplinkai, tačiau pašnekovas siūlo tvarų sprendimo būdą.

Kondicionieriai bus populiarūs kaip telefonai

Paradoksalu tai, kad kuo lauke šilčiau, tuo dažniau naudojame oro kondicionierius, o kuo dažniau juos naudojame, tuo oras dar labiau šyla. Kadangi vėsinimo sistemos naudoja elektros energiją, tai lemia didesnį į aplinką išskiamo anglies dvideginio kiekį, kuris prisideda prie klimato kaitos.

Nedidelis įrenginys, vėsinantis vieną kambarį, vidutiniškai sunaudoja daugiau energijos nei keturi šaldytuvai, skelbia „The Guardian“, o centrinė namo vėsinimo sistema sunaudoja daugiau energijos nei penkiolika šaldytuvų.

„Praėjusiais metais karščio bangos metu Pekine oro kondicionieriai sunaudojo net 50 proc. elektros energijos “, – britų dienraščiui sakė Tarptautinės energetikos agentūros analitikas Džonas Dulakas.

Šiuo metu pasaulyje yra šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. oro kondicionavimo įrenginių, skirtų vienam kambariui vėsinti – maždaug po vieną kas septintam Žemės gyventojui. Daugelyje ataskaitų prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje gali būti daugiau nei 4,5 mlrd. kondicionierių. Tai reiškia, kad jie išplis tiek, kiek šiandien yra išplitę mobilūs telefonai, rašoma „The Guardian“ publikacijoje.

Oro kondicionierius
© Shutterstock nuotr.

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad oro kondicionieriai sueikvos apie 13 proc. visos pasaulio elektros energijos ir per metus išmes 2 mlrd. tonų CO2 – maždaug tiek pat, kiek šiuo metu iš viso išmeta Indija, trečia pagal dydį pasaulio teršėja. Taigi, vėsindami patalpas tik dar labiau skatiname klimato atšilimą.

Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingos vėsinimo sistemos daro skirtingą įtaką aplinkai, pabrėžia J. Riauba: „Jei vėsinimą oro kondicionieriumi palyginsime su vėsinimu kapiliarine sistema esant geoterminiui šilumos siurbliui, pastarosios sistemos elektros sąnaudos gali būti 15–20 kartų mažesnės.“

Sukelia sveikatos problemas

Nepaisant aplinkai daromos žalos, kondicionieriai kenkia ir žmonėms. Pūsdami tiesiai į žmogų, jie natūraliai sukelia didelį diskomfortą, dėl kurio atsiranda ir sveikatos problemos: perštinti gerklė, peršalimas, vardija „Delfi“ pašnekovas.

„Taip pat dėl pūtimo išsausėja akys, o papildomas garso šaltinis patogumo, deja, neprideda. Dažnas asmuo, dirbantis biure šalia oro kondicionieriaus, jaučia diskomfortą, kadangi vėsus oras netolygiai pasiskirsto patalpoje, o toliau nuo kondicionieriaus esantiems kolegoms vėsos kaip tik gali trūkti, dėl to atsiranda abipusis nepasitenkinimas patalpos mikroklimatu“, – kalba technikos konsultantas.

Biuras
Biuras
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tvaresnis pasirinkimas

Ko gero, šiuo metu populiariausias sprendimas orui vėsinti – oro kondicionieriai, sako J. Riauba. Tačiau patalpas vėsinti galima ir tvariau – per grindis bei lubas (tai – kapiliarinis vėsinimas). Šie sprendimai yra vis dažniau pritaikomi namuose, kuriuose numatyta oro-vandens sistema arba geoterminis šilumos siurblys. Kapiliariniai kilimėliai pastato vidų apgaubia malonia vėsa ne tik nepūsdami oro tiesiai į žmogų, bet ir neskleisdami jokio garso, todėl puikiai tinkami gyvenamuosiuose namuose bei biuruose, vardija J. Riauba.

Kapiliariniai kilimėliai – uždara sistema, sudaryta iš plonyčių vamzdelių, kurių tinklu teka šaltas arba šiltas vanduo ir tokiu būdu vėsina arba šildo paviršius, o šie tolygiai ir be jokio tiesioginio pūtimo ar triukšmo į namų vidų atiduoda vėsą arba šilumą, aiškina pašnekovas.

„Veikimo principas panašus į mums gerai žinomą grindinį šildymą, tačiau ši sistema įprastai montuojame lubose, taip maksimaliai išnaudojant šios sistemos potencialą. Naudojant tokią sistemą, tiek žiemą, tiek vasarą užtikrinamas patalpų mikroklimatas, kadangi šiluma arba vėsa tolygiai pasiskirstoma patalpose, – teigia J. Riauba. – Pati sistema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje stabiliai populiarėja išaugus šilumos siurblių kiekiui būstuose, kadangi šilumos siurbliai tarnauja kaip vėsos šaltinis, reikalingas kapiliarinei sistemai.

Ši sistema parenkama individualiai kiekvienam namui, o kainai įtakos turi patalpų apšvietimas, šildomas ir vėsinamas plotas, namo sudėtingumas. Kiekvienam objektui kapiliarinė sistema suprojektuojama vertinant daugelį faktorių, taip pat visais atvejais atsižvelgiama ir į kliento nuomonę bei poreikius.“

www.DELFI.lt