Tuomet bendrovės UAB „Kėdainių vėjas“ planams koją kišo ne tik aktyvus bendruomenės pasipriešinimas, bet ir įvairūs teisiniai ginčai. Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, nors ir pasisako už inovatyvų, šiuolaikišką ir atsakingą verslą Kėdainių rajone, bet tuomet į atsinaujinančią energetiką norinčių gaminti verslininkų pusę nestojo – esą net ir atsinaujinančios energetikos projektai neturi trukdyti vietos bendruomenėms. Galiausiai Kėdainiuose į šią problemą pažiūrėta iš kiek kitokios perspektyvos ir Europos žaliojo kurso link pasukta per savivaldybei pavaldžias biudžetines įstaigas – dviejose mokyklose ir rajono ligoninėje nuspręsta pastatyti saulės fotovoltines elektrines, kurios, priešingai nei vėjo jėgainės, bendruomenės pasipriešinimo nesulaukė. Viliamasi, kad jau netolimoje ateityje biudžetinės įstaigos savo veiklos kaštus galės atpiginti pasitelkdamos būtent atsinaujinančią energetiką.
Atrinko pagal suvartojimą
Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, VšĮ Kėdainių ligoninė, LSU „Aušros“ progimnazija ir Šėtos gimnazija buvo pasirinktos, nes pačios pareiškė norą prisijungti prie tų, kurie naudoja atsinaujinančius elektros energijos šaltinius.
„Be to, buvo žiūrima ir praktiškai. Pavyzdžiui, VšĮ Kėdainių ligoninė turi daug įvairios įrangos, kuriai reikia elektros energijos. Čia elektros suvartojama gana daug.
LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija turi baseiną, kuris taip pat reikalauja nemažai elektros energijos.
Šėtos gimnazija – didelė ir elektros suvartojimas taip pat nemažas. Tad galima sakyti, jog šios įstaigos buvo pasirinktos pagal elektros metinį suvartojimą. Žinoma, viskas priklausė ir nuo šių įstaigų vadovų iniciatyvos“, – paaiškino A. Kacevičius.
Investicijų atsipirkimo viliasi per 3–5 metus
„Paskatinti savivaldybės administracijos, teikėme paraišką Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) – subsidijai pagal klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudojimas visuomenės ir gyvenamosios vietos paskirties pastatuose“.
Bendra mūsų projekto vertė – 159 tūkst. 279 eurai. Savivaldybės dotacija buvo 20 proc., tad jai į mūsų mokyklos projektą teko investuoti 31 tūkst. 855 eurus, o APVA skyrė 127 tūkst. 423 eurus“, – apie sprendimą dalyvauti atsinaujinančios energijos programoje pasakojo „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė.
„Aušra“ žaliąją energiją naudoja iš nuotolinės elektrinės, kurią įsirengė Kuršėnų rajone, mat saulės baterijų kelti ant mokyklos stogo nebuvo galima dėl techninių kliūčių.
L. Adomaitienė viliasi, kad investicijos į mokyklos saulės fotovoltinę elektrinę atsipirks per 3–5 metus.
Žaliąją energiją jau naudoja ir ligoninė
Siekiant išnaudoti kuo mažiau elektros ir taip sumažinti patiriamas elektros išlaidas, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių jau pradėjo naudoti ir Kėdainių ligoninė.
„Mūsų saulės elektrinė įrengta geografiškai nutolusiame saulės elektrinių parke Kuršėnų rajone. Ant mūsų ligoninės stogų atsinaujinančių energijos gamybos įrenginių nėra, – sakė ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė. – Iš viso saulės elektrinė kainavo 288 tūkst. 131 eurą. Aplinkos ministerija finansavo 80 proc. – 230 tūkst. 553 eurus, o likusią dalį – 20 proc. (57 tūkst. 578 eurus), ligoninė turėjo sumokėti pati.“
Kita gimnazija kolektorius įsirengė ant stogo
Tuo metu ant savo gimnazijos stogo saulės kolektorius įsirengusios Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius sprendimą pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių komentuoja taip: „Visa planeta, stebėdama kartais gąsdinančius gamtos pokyčius, telkiasi ir imasi veiksmų pereiti prie žaliosios energijos.
Jei atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, lengvai pastebėsime, kad mūsų šalis ir rajonas – ne išimtis. Taip pat ir Šėtos gimnazija, kuri, kaip mokymo ir mokymosi įstaiga, nedvejodama nusprendė prisidėti prie švarios energijos gamybos ir vartojimo.
Mes esame pavyzdys savo mokiniams daugumoje sričių, todėl galimybė demonstruoti teigiamus, paveikius ir konkrečius veiksmus mokiniams, o gal ir visai bendruomenei netaršios energijos gamybos ir vartojimo srityje, yra puikus būdas parodyti, kad vyresnioji karta solidariai prisiima atsakomybę už praeities ekologines klaidas ir imasi realių bei pasiekiamų veiksmų kurti žalesnei ateičiai“.
Stogai neatitinka reikalavimų
Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad ne visos įstaigos gali įsirengti elektrines ant savo stogų, kaip tai padarė Šėtos gimnazija.
„Savivaldybei priklausančiose įstaigose yra dvi galimybės: įsirengti saulės elektrines pas save ant stogų arba pirkti atsinaujinančią energiją iš nutolusių parkų, kaip tai daro mūsų ligoninė ar „Aušros“ progimnazija.
Pavyzdžiui, „Aušros“ progimnazijoje stogas yra per daug minkštas. Anksčiau, dengiant stogus, nebuvo apskaičiuotos konstrukcijos, kurios galėtų atlaikyti saulės baterijas, nėra apskaičiuotos apkrovos.
Didžioji dauguma seniau dengtų stogų yra toliniai, o pastačius saulės baterijas, jie neatlaikytų ir į vidų pradėtų bėgti vanduo. Apkrovos paskaičiuotos tik sniegui. Juk anksčiau niekas neplanavo, kad ant stogo bus visas saulės elektrinių parkas, – aiškino vicemeras. – Taigi, dėl saulės baterijų įrengimo ant įstaigų stogų yra labai daug klausimų ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose ir įmonėse.
Bet saulės energetika yra mūsų ateitis. Vienokių ar kitokių sprendimų turėsime ieškoti ir tik laiko klausimas, kada privalėsime pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
O tokių projektų atsiperkamumą reiktų matuoti ne tik pinigais. Tai investicija ne tiek į galimybę mūsų įmonėms perspektyvoje atpiginti veiklos kaštus, kiek tai investicija į mūsų vaikų ateitį.“
P. Aukštikalnis pažymėjo, kad Kėdainių rajone iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių naudojama tik saulės energija: „Vėjo malūną turime vos vieną. Ši energetikos rūšis mūsų rajone kol kas visiškai neišvystyta“.
Saulės energijos neužteks
Kaip sakė Kėdainių ligoninės direktorė E. Vaškevičienė, kadangi saulės elektrinė į eksploataciją įvesta mažiausiai saulės šviesos tenkantį mėnesį, t. y. lapkritį, kol kas finansinės naudos ligoninė nepajuto. O ir ateityje vien žaliosios energijos neužteks ir jos reikės įsigyti papildomai.
„Įrengti saulės gamybos įrenginiai pagamins tik trečdalį mums reikiamos elektros energijos, tad likusią teks papildomai pirkti“, – skaičiavo E. Vaškevičienė.
Tokia pat situacija, anot L. Adomaitienės, yra ir „Aušros“ progimnazijoje.
„Nuo lapkričio mėnesio fotovoltinė saulės elektrinė iš geografiškai nutolusio saulės elektrinių parko Kuršėnuose mums jau gamina elektros energiją.
Lapkričio mėnesį buvo pagaminta 1790,98 kWh (palyginimui – suvartojome 23871 kWh), gruodžio mėnesį – 1039,24 kWh (suvartojome – 25216 kWh).
Šie mėnesiai yra ūkanoti, saulės mažai, tad ir pagaminimas yra nedidelis, o suvartojimas didelis. Pagal atliktus skaičiavimus mūsų įstaigai neužteks fotovoltinės elektrinė pagamintos elektros, dalį vis tiek teks pirkti, – kalbėjo ugdymo įstaigos direktorė, patikslinusi ir tai, kad reikia nepamiršti ir elektrinės eksploatacinių išlaidų, kurios per metus šiai progimnazijai sudarys 1 tūkst. 200 eurų.
Šėtos progimnazijai taip pat neužteks vien žaliosios energijos. Dalį jos teks pirkti. O ant šios mokyklos stogo fotovoltinė elektrinė įrengta tik po parengtos galimybių studijos ir įsitikinus, kad pastato konstrukcijos tam tikrai yra tinkamos.
Prisijungs daugiau įstaigų
Nuo sausio vidurio saulės energijos ištekliais besinaudojanti Šėtos gimnazija, kaip ir kitos įstaigos, skaičiuoja, kad daugiausiai žaliosios energijos elektrinė gamins, kai švies saulė: nuo kovo mėnesio iki spalio pabaigos. Vasarą pagaminta ir nesunaudota elektros energija tekės į bendrus tinklus ir bus saugoma žiemos sezonui.
„Gimnazija įrengė fojė monitorių, kurio ekrane kiekvienas gali matyti, kiek energijos elektrinė pagamino, kiek sunaudota, kiek paliekama saugoti.
Taip pat fiksuojama, kiek dėl to sumažiname išmetamų į aplinką CO2 dujų“, – apie edukacinę elektrinės naudą pasakojo šio projekto iniciatorė, buvusi ugdymo įstaigos vadovė bei dabartinė pedagogė Antanida Likšienė.
A. Likšienė taip pat pažymėjo, kad naudojant saulės energiją, gimnazijai elektra kainuos pigiau: „Investicija turėtų atsipirkti per trejus su puse metų.
Gimnazija mokės kasmetinius eksploatacijos priežiūros mokesčius, energijos pasaugojimo mokestį, tad formuodami 2022 metų biudžetą planuojamus elektros energijos kaštus galėjome sumažinti perpus, iki penkiasdešimties procentų“.
Šėtos gimnazijos žaliosios energijos projekto vertė – 51 tūkst. 360 eurų. 80 proc. šios sumos dengia EU Klimato kaitos programa, kurią administruoja APVA. 20 proc. sumos padengta iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto.
„Taip pat savivaldybė apmokėjo galimybių studijos, maksimalios leistinos stogo apkrovos ekspertizės ir techninio projekto rengimo išlaidas, kurios nėra finansuojamos iš Klimato kaitos programos“, – sakė A. Likšienė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus A. Kacevičiaus teigimu, artimiausiu metu prie atsinaujinančių elektros energijos vartotojų turėtų prisijungti ir Kėdainių sporto centras, kuris yra gavęs paramą įsigyti saulės elektrinės dalį. Taip pat planuojama teikti paraiškas saulės elektrinių įrengimui dar keliose švietimo įstaigose.
Kėdainių vicemeras P. Aukštikalnis neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada atsinaujinančios energetikos keliu turės pasukti ir kitos Lietuvos mokyklos bei biudžetinės įstaigos, nes ši alternatyva kol kas yra bene vienintelė reali galimybė kišti pagalį į ratus nevaldančiai kylančioms energetikos resursų kainoms bei realiai savivaldybėms prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
