Atsakymus į visus prieš tai įvardytus klausimus žino sinoptikai. Apie jų darbą Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau – LHMT) parengė aiškinamąjį vaizdo įrašą.
Stebėti orų lauke meteorologams nereikia, informacija gaunama iš įvairių šaltinių
Anot LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Ingos Grigorijanc, sinoptikas tiesiog turi sėdėti ir visą parą stebėti situaciją.
„Ypač, jeigu yra vasara, tai, aišku, ir perkūnija, ir škvalas – pavojingi reiškiniai, kurie pridaro daug nuostolių. Žiemą daugiausia stebime tokius reiškinius kaip rūkas, smarkus sniegas, žiūrime, ar jis neintensyvėja. Sniegas gali užversti kelius ir po to būna daug problemų keliuose. Tada jau turime paleisti vadinamą perspėjimą gyventojams ir atsakingoms institucijoms, kad pasiruoštų tam pavojingam reiškiniui“, – paaiškina I. Grigorijanc.
LHMT sinoptikas Tadas Kantautas teigia, kad sinoptikams tenka dirbti ir naktį, dažniausiai dėl nenumatytų sąlygų pasikeitimo. „Būna kartais formuojasi kokie netikėti rūkai, šaltuoju metų laiku – plikledžiai. Svarbu išplitimas, jei išplinta į didesnę teritoriją, reikia duoti perspėjimą: ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, ir, aišku, Priešgaisrinei apsaugos ir gelbėjimo tarnybai, – įžvalgomis dalijasi T. Kantautas ir apibendrina, – orai dažnai keičiasi, dėl to ir lieka tas budėjimas nakties metu“.
Tam, kad gimtų tikroji orų prognozė, sinoptikams nereikia eiti į lauką ir gyvai stebėti vykstančių atmosferos reiškinių, jos elementų bei procesų. Visa informacija iš meteorologinių palydovų „Metop“ ir „Meteosat“ Europoje, radarų Lietuvoje, meteorologijos stočių, iš orlaivių, stacionarių įrenginių, bujų, laivų jūrose ir vandenynuose bei radiozondavimo Kauno meteorologijos stotyje suplaukia tiesiai į kompiuterį.
„Kartais būna, kad sėdi, kažką prognozuoji, pasižiūri į kokį palydovą, matai kažkokį tarpelį, pasižiūri už lango – lyja, pasižiūri – aha tuoj praeis tas frontas, pasislinks, dar koks 15–20 min turėtų lyti, o po to jau pragiedrės, – tai, kaip stebi orus pasakoja I. Grigorijanc ir paaiškina, – į lauką labai retais atvejais, teisybę pasakius, žiūrime, nebent eidami į darbą ir iš jo. Mums ateina ir debesų aukščiai, ir matomumas, ir temperatūra, ir slėgis, ir slėgio tendencija (krenta, kyla ir pan.). Visus šiuos duomenis turime ir į lauką mums jau nebereikia eiti“.
Šimtaprocentinio tikslumo orų prognozės nebūna
Neretai sinoptikai sulaukia skundų dėl neteisingos orų prognozės. Taip nutinka todėl, kad pasitikrinę prognozes, žmonės tikisi šimtaprocentinio tikslumo. Arba todėl, kad dažnas vis dar painioja skaitmeninę prognozę su sinoptiko pateikta.
„Sinoptikas tikrai nesėdi ir kiekvienam miesteliui nesudarinėja prognozės. Mes turime pagrindinius miestus, Lietuvai darome bendrą prognozę, išskiriame atskirai Vilniui ir dar keliems didiesiems Lietuvos miestams, – paaiškina I. Grigorijanc, – kai paskambina žmogus ir paklausia konkrečios vietovės orų prognozės, jeigu nežinome, susirandame žemėlapyje ir galime jam ją pasakyti, bet tai jau bus sinoptiko prognozė, o interneto svetainėje skelbiama skaitmeninė orų prognozė.
LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja teigia, kad šimtaprocentinės prognozės pasaulyje nebūna. „Įsivaizduokite, jei paklaustumėme jūsų, kurioje vietoje būsite ir ką darysite rytoj 12:30. Jūs, žinodamas save, savo dienotvarkę, planus, ir tai negalite tiksliai pasakyti, kad 12:30 darysite tą ir tą bei sakysite tą ir tą. Tas pats ir su prognoze, – teigia I. Grigorijanc ir apibendrina, – neįmanoma pasakyti taip toli kitai dienai, kad tiksliai tą valandą ir tą minutę pradės lyti lietus“.
Įmanomas ir debesų išsklaidymas bei jų pasėjimas
Procesai atmosferoje daro įtaką orų kaitai, tačiau orai gali pasikeisti ir įvykus nenumatytiems reiškiniams žemėje. Pavyzdžiui, išsiveržus ugnikalniui Islandijoje, išspjauti pelenai gali patekti į stratosferą ir, tapę kondensacijos branduoliais, pakeisti orų eigą. Tobulėjant technologijoms, atsiranda ir realių būdų, kaip, pavyzdžiui, iššaukti lietų ar išsklaidyti debesis.
Sinoptikas T. Kantautas teigia, kad egzistuoja ir toks dalykas kaip debesų sklaidymas, susilpninimas, taip pat ir priešingas metodas – debesų sėjimas.
„Visus šiuos dalykus yra išbandę Jungtiniai Arabų Emyratai. Ten yra sausa, lietaus dažniausiai trūksta. Į atmosferą yra išpurškiamos dalelės, kurios tą drėgmę, esančią atmosferoje, suriša, duoda impulsą jai kondensuotis į debesis ir tuomet iš tų debesų palyja.
Be orų prognozių negalėtų nusileisti nė vienas lėktuvas
Kad prapliupęs lietus nebūtų netikėtas, orų prognozę dažnas iš mūsų pasitikrina internete. Tačiau, kad ji mus pasiektų, prireikia didelio ir išsamaus sinoptikų darbo.
Pirmiausia, jie nuolatos vykdo atmosferos, jos elementų ir procesų stebėjimus, duomenis surenka į duomenų bazes. Antra, iš surinktų stebėjimų duomenų sudaro skaitmenines orų prognozes. Trečia, sinoptikai analizuoja surinktus meteorologinių stebėjimų duomenis bei iš jų sudarytus sinoptinius žemėlapius ir susidaro vaizdą, kokie procesai atmosferoje vyksta šiuo metu, kaip jie vystysis netolimoje ateityje ir į kuriuos iš jų svarbiausia atkreipti dėmesį. Ketvirta, sinoptikai sudaro prognozę – labiausiai tikėtiną orų scenarijų, atsižvelgdami į dabartines orų sąlygas. Taip pat nuolatos stebi besikeičiančią situaciją ir sudaro perspėjimus apie pavojingus meteorologinius reiškinius.
Vienas iš svarbiausių LHMT darbų – pranešti apie oro sąlygas oro uostams bei Klaipėdos jūrų uostui. Be prognozės negalėtų nusileisti nė vienas lėktuvas, į uostą – įplaukti nė vienas laivas. Be šios tarnybos patvirtinimo apie artėjantį atvėsimą negali prasidėti netgi šildymo sezonas.
I. Grigorijanc. teigia, kad ateityje orų prognozės turėtų būti paremtos poveikiu žmogui bei aplinkai.
„Visas pasaulis, Europa irgi, pamažu pereina prie prognozių, paremtų ne skaičiukais, o tuo, koks bus poveikis įvairiems sektoriams, gyventojams ir pan. Tarkime, vėjas 20 m/s paprastam gyventojui dažniausiai nieko nesako. Bet kiek jis gali žalos padaryti – niekas to labai smarkiai ir neįsivaizduoja. Įsivaizduoja tik tam tikros institucijos, kurios šalina tuos padarinius, – teigia LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja ir priduria, – taip pamažu yra pereinama prie poveikiu paremtų prognozių, bet tam, aišku, reikia, įdirbio, įvairių metodikų, keisti visą prognozavimo metodiką, tai nebus labai greitas procesas“.
Apie besikeičiantį orą gali pranešti ir kūnas
Jei vieną dieną dingtų internetas ar išsijungtų kompiuteriai, tuomet sinoptikai pataria atidžiau įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus. Mat, kiekvienas organizmas – tarsi atskira meteorologinė stotis, galinti nuspėti orų permainas. I. Grogorijanc mano, kad yra toks dalykas kaip gebėjimas jausti orų permainas ir kad nemažai žmonių jas jaučia, tik ne visi jas su tuo susieja.
„Labai jaučiu, tarkime, ateinant drėgną šiltą orą – prieš kokias dvi tris dienas man pradeda labai skaudėti, mausti sąnarius, nors, atrodo, jokių traumų neturėjau. Aš tai jaučiu nuo paauglystės, – patirtimi dalijasi I. Grigorijanc ir priduria, – žmonės apskritai reaguoja į orų permainas, ypač karščius. Su visuomenės sveikatos centru turime sutartį, nes jeigu yra ypač dideli karščiai – 30 laipsnių, kai prasideda kaitra – jiems padaugėja iškvietimų, kad vyresnio amžiaus žmonėms negerai su širdimi, kad spaudimas pakyla, sunku kūnui atvėsti – na, įvairių tų situacijų būna“.
Anot LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos, kai būna šalčiai, žmonės dėl problemų – skausmo, kaulų laužymo – skambina jiems arba tiesiai sinoptikams, dažniau kreipiasi į sveikatos centrus.
