Lietuviai gyvūninio maisto pakaitalams jau išleidžia milijonus: džiaugiasi geresne sveikata, tačiau yra vienas „bet“

Lietuviai gyvūninio maisto pakaitalams jau išleidžia milijonus: džiaugiasi geresne sveikata, tačiau yra vienas „bet“
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Kiekvienas lietuvis per metus vidutiniškai suvartoja apie 80 kg mėsos, taip ne tik viršydamas dietologų rekomenduojamas normas, bet ir prisidėdamas prie vieno taršiausių sektorių gyvavimo. Vis dėlto, kartu su tvarumo tendencijomis Lietuvoje populiarėja ir augalinė mityba. Ekspertai tvirtina, kad kiekvienam į racioną įtraukus daugiau augalinės kilmės produktų, galima būtų išspręsti aibę problemų.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau žmonių nusprendžią į savo racioną įtraukti daugiau augalinio maisto, o suvartojamą gyvūninės kilmės produktų kiekį – mažinti. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, Vakarų Europos gyventojai augalinio pieno produktams bei mėsos ar žuvies pakaitalams per metus išleidžia daugiau nei 6 mlrd. eurų. Svarbu pastebėti ir tai, kad šis skaičius kasmet vis auga – augaline mityba žmonės žavisi vis labiau, o priežasčių tam atranda įvairių.

Vien augaliniams pieno produktams (neskaičiuojant mėsos ar jūrų gėrybių pakaitalų) Lietuvos gyventojai pernai išleido 7,5 mln. eurų.

„2021 m. vienas gyventojas Lietuvoje augaliniams pieno produktams per metus išleido 2,7 eur. Bet svarbiau šiuo atveju yra tai, kad tos išlaidos nuolat auga – nuo 0,8 Eur gyventojui 2017 m. iki, kaip prognozuojama, 7,7 Eur gyventojui 2027 m., – duomenimis dalinasi „Euromonitor International“ vyr. komunikacijos vadybininkė Lina Sidorenkė. – Išlaidos augaliniams pieno produktams Lietuvoje pastaruosius penkerius metus kasmet augo po maždaug 30 proc. ir, prognozuojama, augs apie 20 proc. kasmet per ateinančius penkerius metus.“

Mėsos suvartojame gerokai per daug

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, perėjimas nuo mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų prie augalinės mitybos gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sušvelninti klimato kaitą bei gerinti žmonių sveikatą.

Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė pastebi, kad vegetarų ar veganų kiekis pasaulyje išlieka stabilus, tačiau vis sparčiau daugėja asmenų, apsisprendžiančių mažinti gyvūninių produktų suvartojimą. Pasak „Delfi“ pašnekovės, dauguma tai daro dėl sveikatos priežasčių, kiti – dėl gyvūnų gerovės ar aplinkosauginių motyvų.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi rekomenduojamą gyvulinių produktų suvartojimo normą vienam gyventojui per metus, o Lietuvą tą skaičių viršiją trimis kartais.

Meda Šermukšnė

Lietuviai gyvūninio maisto pakaitalams jau išleidžia milijonus: džiaugiasi geresne sveikata, tačiau yra vienas „bet“
© DELFI

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nurodžiusi rekomenduojamą gyvulinių produktų suvartojimo normą vienam gyventojui per metus, o Lietuvą tą skaičių viršiją trimis kartais, – teigia M. Šermukšnė. – Tai, be abejo, sąlygoja įvairių ligų (kraujagyslių, širdies, onkologinių) atsiradimą. Tačiau žmonės supranta vaisių ir daržovių vartojimo naudą, supranta, kad jų į racioną reikia įtraukti daugiau. Tada pastebi gerus pokyčius: lengvumas pavalgius, trumpesnis ir lengvesnis virškinimas. Yra pavyzdžių, kad taip žmonės išsigydo ir įvairias odos ligas ar net diabetą.“

Atbaido nepatrauklios kainos

Vis dėlto „Gyvi gali“ vadovė išskiria keletą problemų, su kuriomis susiduria augaline mityba susidomėję lietuviai. Pirmiausia, augalinio maisto prieinamumas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra labai mažas, teigia ji.

„Daugumoje Lietuvos restoranų augalinių patiekalų arba net nėra, arba jie turi būti adaptuojami, gaminami pagal specialų užsakymą, arba meniu būna, pavyzdžiui, tik salotos. Šiuo metu, kai visame pasaulyje yra didelis įvairių augalinių produktų pasirinkimas, paprastos salotos jau nebėra patrauklus patiekalas žmonėms, norintiems savo racione turėti daugiau augalinių produktų“, – sako pašnekovė.

Kita, ir turbūt reikšmingiausia problema, su kuria susiduria lietuviai – tokių produktų kaina. Tiek restoranuose, tiek prekybos vietose augalinių produktų pasiūla yra maža, o kainos – vartotojams sunkiai prieinamos, pabrėžia M. Šermukšnė. Tai atbaido daugelį, nes už tą pačią sumą būtų galima įsigyti didesnį kiekį gyvulinės kilmės produktų.

Sunkiai prieinamoms augalinių produktų kainoms įtakos turi keli veiksniai, pastebi pašnekovė. Visų pirma, tokių produktų paklausa Lietuvoje dar yra ganėtinai maža, todėl kaina yra atitinkamai didesnė nei šalyse, darančiose daugiau užsakymų.

Be to, gyvūnų augintojų galimybės gauti įvairias subsidijas yra žymiai didesnės, pabrėžia M. Šermukšnė.

„Tai yra labai nelogiška. Užauginti karvę ar kiaulę reikia įvairiausių resursų: daug vandens, žemės plotų, pašaro. Tačiau gyvulininkystė gauną įvairiausią paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos. Tai padeda gaminį padaryti nebe prabangos preke, kai augalinis maistas, deja, tokių galimybių neturi“, – sako pašnekovė. Jos teigimu, dėl didelės paklausos iš vartotojų, gyvulininkystė subsidijuojama beveik visame pasaulyje.

„Gyvulinės kilmės produktai kol kas labai paklausūs, o valstybės nori sudaryti sąlygas žmonėms juos lengvai įsigyti. Tačiau aš neabejoju, kad tai greitai keisis, – tvirtina „Gyvi gali“ vadovė. – Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES) yra išleistos įvairios tvarumo politikos direktyvos, bet matome, kaip gyvulininkystės sektorius su jomis prasilenkia. ES subsidijuoja industriją, kuri yra be galo tarši. Todėl neabejoju, kad ateityje tai pasikeis.“

Ir išties, gyvulininkystė yra viena taršiausių industrijų pasaulyje. Vien ji šiuo metu išmeta apie 14,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nors šis skaičius gąsdina, bet padėtis dar gali tik blogėti, nes turtėjančiose šalyse žmonės gyvulinės kilmės produktų valgo vis daugiau.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulyje bus suvartojama 14 proc. daugiau mėsos. Tai reiškia, kad dar labiau didės ganyklų ir pašarinių kultūrų paklausa, todėl bus sparčiau kertami miškai bei didės klimato problemos.

Galvijai
Galvijai

Augaliniai produktai gali būti ir žalingi

Savo ruožtu M. Šermukšnė pastebi, kad nuo vaikystės esame pratinami manyti, jog mėsa yra neatskiriama mitybos raciono dalis. Tačiau, pasak jos, PSO bei įvairūs dietologai jau seniai teigia, kad subalansuota augalinė mityba gali būti naudinga įvairiais gyvenimo tarpsniais – ji tinkama ir nėščiosioms, ir vaikams, ir senjorams.

Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad augalinė mityba nebūtinai yra tolygu sveikai mitybai: „Yra įvairių produktų, kurie yra stipriai perdirbti. Taip pat bulvių traškučiai, saldieji gėrimai – juos irgi galime laikyti veganiškais ar augaliniais, bet tai nereiškia, kad toks maistas yra sveikas.“

„Gyvi gali“ vadovė pataria stengtis valgyti kuo įvairesnį augalinį maistą, nepamiršti įvairių kruopų bei ankštinių daržovių. „Be abejo, paranku atlikti ir kraujo tyrimus – tai rekomenduojama ne tik veganams ar vegetarams, bet visiems. Matyt, kad eilės poliklinikose ir ligoninėse susidaro ne tik dėl nusilpusių veganų. Į savo mitybą kreipti dėmesį yra svarbu visiems“, – sako M. Šermukšnė.