Kuo ir kaip šildomi sostinės gyventojų butai? Iš didelių kaminų į dangų kylantys garai byloja apie centralizuotą šildymą. Nors Vilniaus šilumos tinklai neviršija reglamentuose nustatytos galimos taršos, 40 proc. sostinės gyventojų šilumos – iš gamtinių dujų, kurios išlieka netvariausia sostinės šildymo sistemos dalis. Vilniaus šilumos tinklų tikslas – iki 2030 m. tapti visiškai neutraliais aplinkai.

Tikslas ne tik gauti šilumą, bet ir daryti tai veiksmingai

Per vieną valandą Vilniaus šilumos tinklų jėgainėje sudeginama 25 tonos biokuro – tai vienas sunkvežimis. Per dieną čia atvyksta nuo 30 iki 60 tokių sunkvežimių. Deginamas biokuras – tai smulkinta mediena. Ji sudaro 60 proc. sostinės šilumos tinkluose sudeginamos žaliavos.

Kuo ir kaip šildomi sostinės gyventojų butai? Vilnius čia turi ambicingą tikslą
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus šilumos tinklų eksplotacijos skyriaus vadovas Rimvydas Kvedaravičius paaiškina, kad medieną jie gali veiksmingai sudeginti, nes ji yra susmulkinta.

Biokuras tiriamas šalia esančioje laboratorijoje. Tiekėjui yra mokama už sausąją dalį, todėl laboratorijoje matuojamas atvežtame biokure esantis drėgmės procentas.

R. Kvedaravičius sako, kad specialioje patalpoje gaminamas perkaitintas garas, kuris naudojamas turbinoms sukti.

„Naudojame verdančio sluoksnio technologiją, pati medžio dalelė pasisveria dėl paduodamo oro ir yra įterpiama į karšto smėlio vidų, tuomet ji veiksmingai sudegdama atiduoda savo energiją. Taip sukuriama šiluma, kuri panaudojama garui gaminti, – paaiškina R. Kvedaravičius.

Kuo ir kaip šildomi sostinės gyventojų butai? Vilnius čia turi ambicingą tikslą
© DELFI / Andrius Ufartas

Sostinės gyventojai žiūrėdami į didžiulius Vilniaus šilumos tinklų jėgainės kaminus iš tikrųjų stebi virstančius garus.

„Į senovinį pečių pas močiutę tiesiog įmetame didžiulį gabalą medžio, uždegame ir jis dega, bet pačio degimo proceso nestebime, nematome nei degimo šilumos, nei išmetamų kiekių per kaminą. O mūsų sistema leidžia realiu laiku matyti ir katilo degimo procesą, ir degimo efektyvumą, ir temperatūrą, galime iš karto reaguoti į nukrypimus, pagerinti katilo darbą, taip pat naudojami visi valymo įrenginiai kuo veiksmingiau tą kurą deginti, nes, pavyzdžiui, kaime yra svarbu gauti šilumą, o mums svarbu ne tik gaminti šilumą, bet ir daryti tai efektyviai, – pasakoja Vilniaus šilumos tinklų eksplotacijos skyriaus vadovas.

Kuo ir kaip šildomi sostinės gyventojų butai? Vilnius čia turi ambicingą tikslą
© DELFI / Andrius Ufartas

15 mln. eurų per metus už taršos leidimus

Vilniaus šilumos tinklų darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Ramūnas Štreimikis teigia, kad kietųjų dalelių, kurios, anot jo, yra labai svarbi tema vilniečiams, Vilniaus šilumos tinklai išmeta dešimt kartų mažiau negu yra numatyta norma.

„Taip yra dėl to, kad dūmai iš katilo patenka į kaminą tik praėję sauso tipo elektrostatinį filtrą, kondensacinį dūmo ekonomaizerį ir galiausiai šlapio tipo elektrostatinį filtrą“, – paaiškina R. Štreimikis

R. Kvedaravičius teigia, kad Vilniaus šilumos tinklai išmeta kur kas mažiau azoto oksido ir CO nei yra reglamentuojama įstatyme.

„O dėl kietųjų dalelių – turi būti išmetama norma ne daugiau nei 30 mg kubiniam metre, mes išmetame vieną kubinį metrą, tai yra 30 kartų mažiau nei yra reglamentuota. Visa tai pasiekėme dėl valdymo sistemos, stebėsenos ir valymo įrenginių“, – teigia R. Kvedaravičius.


2020 m. Vilniaus šilumos tinklai turėjo sumokėti 8 milijonus Eur. už taršos leidimus, šiemet ši suma sieks 15 milijonų. Tai dar viena brangstančio šildymo sudedamoji dalis.

Tikslas – visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių

Anksčiau Vilniaus šilumos tinklų jėgainėse buvo deginamos durpės ir mazutas. Bene ryškiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas sumažėjo atsisakius mazuto. Dėl to išnyko arba labai sumažėjo tokių emisijų kaip sieros dioksidas, vanadis, azoto oksidas ir kietosios dalelės išmetimai į aplinką.

„Per didžiausius šalčius, kaip, pavyzdžiui, buvo pernai – minus dvidešimt, galime įjungti visus katilus ir neviršyti emisijų normų“, – tikina R. Štreimikis.

Kuo ir kaip šildomi sostinės gyventojų butai? Vilnius čia turi ambicingą tikslą
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Deginimo metu susidarantys pelenai pernai buvo įtraukti į žiedinės ekonomikos ratą. Pelenai pradėti naudoti žemės ūkyje, miškuose ir keliams tiesti.

O gamtinės dujos išlieka netvariausia sostinės šildymo sistemos dalimi. 40 proc. sostinės gyventojų šilumos – iš dujų. Atnaujinti gamybiniai įrenginiai visgi nesulaiko visų teršalų, tad už dujų naudojimą tenka mokėti CO2 emisijų ir taršos mokesčius, be to, dujos yra iškastinis kuras – tai, ko Europos sąjunga siūlo atsisakyti.

„Kuo toliau, tuo daugiau Vilniuje atsiranda biokuro katilinių, tad dujų kiekis vis mažėja, lyginant su biokuru. Nuo 2030 m. apskritai išsikėlėme tikslą visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių, t. y. tapsime aplinkai visiškai neutralūs“, – planais dalijasi Vilniaus šilumos tinklų darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus vadovas R. Štreimikis.

www.DELFI.lt