Žiobriai kasmet migruoja į upes neršti iš Baltijos jūros, o skersasnukiai visą savo gyvenimą praleidžia upėse, bet jiems būdingos nerštinės migracijos upėse.
Skersasnukis yra labai reta rūšis ir saugoma Lietuvos Respublikos saugomų rūšių įstatymu (yra įtraukta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašą), rašo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Pagavus skersasnukį žvejų prašoma apie tai pranešti el. paštu zemaitija@saugoma.lt arba tel. +370 698 15 232.
„Stebėjimui labai svarbios pagautų skersasnukių nuotraukos, ypač žuvies burna. Taip pat reikia nurodyti stebėjimo vietą, datą, o esant galimybei – žuvies ilgį ir svorį, kitas svarbias aplinkybes.
Taip pat skersasnukių ar kitų saugomų rūšių stebėjimus galima pateikti per Lietuvos saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS), prisijungus per elektroninius valdžios vartus https://sris.biip.lt/“, – rašė direkcija.
Anot jos, žiobris ir skersasnukis yra gana pašnios žuvys, tačiau atskirti jas galima iš burnos:
„Skersasnukiai yra prisitaikę maitintis periftonu (augalais ir gyvūnais, kurie apauga kietus povandenius objektus), todėl jų burna yra panaši į kaltą, nes aštria aptine burnos briauna nugremžia riedulius ir nugriuvusius medžius. Žiobris yra prisitaikęs maitintis dugno organizmais, todėl jo burnos sandara yra panaši į kitų žuvų (pvz., karšio).“
Direkcija primena, kad reikia laikytis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių:
1. Pagavus skersasnukį, jį būtina nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
2. Per vieną žūklę galima pagauti ir pasiimti 5 vnt. žiobrių, bendra pagautų ir pasiimamų žuvų masė negali būti didesnė nei 5 kg.
3. Žiobrių žūklė yra draudžiama nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. (neršto laikotarpiu).
4. Žūklės metu privaloma turėti mėgėjišką žūklę suteikianti dokumentą ar teisę nemokamai žvejoti patvirtinantį dokumentą.
5. Žūklės metu 5 m spinduliu aplink žūklės vietą privaloma surinkti visas šiukšles ir jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerius.