Kaunietis Artūras pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti marių pakrantę nukloję ryškiai žali dumbliai. Anot jo, toks vaizdas šiuo metu yra prie pagrindinio marių pliažo, netoli automobilių stovėjimo aikštelės. „Apie maudynes niekas negalvoja, nebent norėtų pažaliuoti“, – juokavo jis.
Kauno marių regioninio parko biologas Mindaugas Kirstukas sako, kad vanduo „žydėti“ pradeda ne visur vienodai, kol kas jam pačiam to mariose dar neteko pastebėti. Vis tik jis tikina, kad po šalį pasiekusių karščių, buvo tik laiko klausimas, kada „žydėjimas“ prasidės.
„Kai „žydėjimas“ prasideda, jis intensyvėja, kol pasiekia piką. Būna vėjas, bangos, suplaka tuos dumblius į vieną pusę. Pasikeičia vėjas – vėl tas dumblių samplaikas nugena į kitą vietą. Ties Rumšiškėm, Jakštomin, Grabučiškėm savaitgalį jų dar nebuvo matyti“, – kalba jis.
Specialisto teigimu, nors Kauno marios „žydi“, nes dauginasi melsvabakterės, šiuos procesus labai paspartina žmogaus veikla ir šiltėjantis klimatas.
„Paskatina žmogaus veikla, ypač fosfatai iš buitinės chemijos. Visi galvoja, kad gal dėl ūkių, bet susideda viskas. Žemės ūkis aplink marias nėra intensyvus. Nemunu atiteka visos medžiagos, kas ištirpsta vandeny, ką žmonės išleidžia iš buitinių nuotekų. Yra valymo įrenginiai, bet jie iki tiek neišvalo. Viskas bėga, metai iš metų kaupiasi, maisto medžiagų, kurių reikia dumbliams daugintis, daugėja ir tas procesas intensyvėja.
Prisideda ir klimato atšilimas, anksčiau – prieš 20-30 metų (Kauno marioms dabar jau per 60 metų) nebuvo, kad per savaitę laikytųsi 30-32 laipsniai. Būdavo vasarą 24 laipsniai – karšta. Tai paskatina melsvabakterių dauginimąsi ir spartų žuvimą. Kai jos žūsta, ta masė pradeda pūti“, – kalba biologas.
Tiesa, nors dėl dumblių pagrindiniame paplūdimyje kauniečiams tenka ieškoti kitų vietų, kur atsigaivinti karštą dieną, tai ne didžiausias nepatogumas. Melsvabakterės pasidauginusios žus, o tada ims pūti sukeldamos ne itin malonius kvapus.
Nors marioms didesnio neigiamo poveikio šis procesas nepadaro, melsvabakterių biomasei ėmus pūti vandenyje ima mažėti deguonies, dėl kurio trūkumo gali imti gaišti žuvys. Žmonėms „žydintis“ vanduo nėra pavojingas, labiau – nemalonus, tačiau jautresnius nuo šių bakterijų gali išberti, todėl vertėtų pasisaugoti.
Marių „žydėjimas“ trunka įvairiai. Priklausomai nuo temperatūros, oro sąlygų – gali tęstis apie kelias savaites. Dumblių, anot biologo, būna liepos, rugpjūčio mėnesį, kartais pasitaiko ir rugsėjį.
