Šių metų liepa buvo karščiausias per visą laiką Žemėje fiksuotas mėnuo, skelbia Forbes. Tačiau kaitra dar neatsitraukia – šiomis dienomis kylantys termometro stulpeliai lietuvius verčia skubiai ieškoti būdų atsivėsinti. Ekspertai pabrėžia, kad pavojingiausia kaitros metu likti didmiesčiuose, nes būtent čia formuojasi unikalus reiškinys – karščio salos.

Per pastaruosius 30 metų ekstremalus karštis buvo dažniausia su oro sąlygomis susijusi mirties priežastis JAV – per metus nuo karščio vien šioje šalyje miršta daugiau kaip 700 žmonių. Ypač pavojingos zonos formuojasi didmiesčiuose – čia dėl žaliųjų erdvių trūkumo, tankaus apgyvendinimo, žmonių veiklos ir šilumą izoliuojančių paviršių formuojasi karščio salos (angl. urban heat islands).

Zonos, kuriose yra karščiau nei aplinkinėse vietovėse, būdingos ne tik Londonui, Paryžiui ar Niujorkui, bet ir didesniems Lietuvos miestams. Čia besiformuojančiose karščio salose temperatūra tiek dienos, tiek nakties metu būna keliais laipsniais aukštesnė nei atokesnėse miesto vietovėse.

Karščio salos efektas
Karščio salos efektas
© Shutterstock

National Geographic publikacijoje rašoma, kad karščio salos efektą sukelia žmonių, automobilių bei kitų transporto priemonių generuojama energija ir išmetami teršalai, tamsūs paviršiai, arti vienas kito statomi pastatai. Statybinės medžiagos labai gerai sulaiko šilumą, dėl to erdvėse, kuriose daug pastatų, yra šilčiau. Energija, kurią žmonės generuoja gyvendami kasdienį gyvenimą, taip pat išsiskiria šilumos pavidalu. Jei vienoje vietoje yra daug žmonių, yra ir daug šilumos.

Trūksta žaliųjų erdvių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė pabrėžia, kad miestai yra traukos centrai, gyventojų iš čia neiškelsi, todėl kovoti su karščio salos efektu Lietuvoje galima tik per spalvinės gamos ir dangų pokyčius.

„Miestuose vyrauja nelaidžios tamsios dangos, kurios labiau įkaista. Kuo tankesnės tamsios dangos, tuo karščio salos efektas stipresnis, – sako V. Mačiulytė. – Nelaidžios dangos miestuose atsiranda bet kuriuo atveju, tačiau reikia stengtis turėti kuo daugiau žolinės dangos, palikti vejas. Taip pat pavėsį formuoja palei gatves augantys medžiai.“

Karščio salos formuojasi ir Lietuvos miestuose: šiose vietose per kaitrą geriau neatsidurti
© DELFI / Karolina Pansevič

Kauną vėsina vandens dulksna

Į Lietuvą atkeliavę karšti orai skubių sprendimų ieškoti skatina ir savivaldybes. Štai Kauno savivaldybė paskelbė, kad karštomis vasaros dienomis gyventojus Laisvės alėjoje vėsins vandens dulksna.

„UAB Kauno vandenys pasirūpins, kad ateityje tokių vandens dulksnos stotelių tik daugėtų. Ypač centrinėje miesto dalyje, kur vyksta aktyviausias miestiečių judėjimas“, – rašoma Kauno savivaldybės „Facebook“ įraše.

Kauno savivaldybė primena, kad mieste atsigaivinti galima ir lauko vandens stotelėse. Jos įrengtos Aukštaičių gatvėje, Kauno Rotušės aikštėje, prie Kauno pilies, Jonavos ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje bei Draugystės parke.

Visgi LHMT klimatologė pažymi, kad kaitros metu, jei tik yra galimybė, žmonėms geriausia būtų išvažiuoti iš miesto. Taip pat V. Mačiulytė teigia, kad vėsinti reikia ne tik aplinką, bet ir vidines patalpas.

„Dėl klimato kaitos neišvengsime ir vėdinimo sistemų įrengimo. Jei negalime koreguoti aplinkos, tai mikroklimatą reikėtų keisti patalpose. Tai – vienas iš prisitaikymo prie klimato kaitos būdų“, – sako Delfi pašnekovė.

Karščio salos formuojasi ir Lietuvos miestuose: šiose vietose per kaitrą geriau neatsidurti
© DELFI

Ieško novatoriškų sprendimų

Savo ruožtu užsienio mokslininkai pabrėžia, kad kovoti su karščio salos efektu ir vėsinti aplinką padeda žaliųjų stogų, t. y. augalais apaugusių pastatų stogų, įrengimas, nes augalai sugeria anglies dioksidą ir mažina karštį teritorijoje, rašoma National Geographic publikacijoje. Taip pat pastatų statyboje galėtų būti naudojamos šviesesnių spalvų medžiagos, nes pastarosios atspindi daugiau saulės šviesos ir sulaiko mažiau šilumos.

Tuo tarpu Los Andžele, JAV, šiuo metu įgyvendinamas novatoriškas projektas – čia planuojama įrengti saulės šviesą atspindinčias kelių ir šaligatvių dangas, praneša Forbes. Projekto metu gatvės, krepšinio ir žaidimų aikštelės bei kitos erdvės bus padengtos danga, atspindinčia saulės infraraudonuosius spindulius, kuriuos asfaltas įprastai sugeria.

National Geographic akcentuoja, kad miestuose susidarančiose karščio salose, be kita ko, būna prastesnė oro ir vandens kokybė. Čia į orą patenka daugiau teršalų, o pastatai, gatvės, šaligatviai trukdo jiems išsisklaidyti. Taip pat nukenčia vandens kokybė. Kai šiltas vanduo iš karščio salų patenka į vietinius upelius, jis kelia pavojų įvairioms gyvybės rūšims, prisitaikiusioms gyventi vėsesniame vandenyje.

www.DELFI.lt