Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas traukė prie upės, norėdamas atlikti tyrimą ir sužinoti, ko galima rasti vandens telkiniuose. Vilniaus Neries vandenį Edmundas sėmė ir pylė ant dešimties mikronų filtro, kuris leidžia sulaikyti įvairias mikrodaleles.

Plastiko randa kasdien naudojamose kosmetikos priemonėse

„Šalia to, kas gamtoje yra natūralu, mums papuola ir neorganinės mikrodalelės arba žmogaus sukurtos dalelės – visokie plastikiniai dalykai“, – pasakoja E. Greimas.

Lietuvos gamtos fondo vadovas sako, kad ilgą laiką į mikroplastiko daleles nebuvo kreipiamas dėmesys, nors vandens telkiniuose jų būdavo randama vis dažniau. Pasak Edmundo, visi matė besimėtančius plastikinius butelius ar maišelius ir tik juos vertino kaip taršą plastiko atliekomis.

„Kai nematai problemos plika akimi, tai ji ir atrodo mažesnė, – sako pašnekovas. – Mikroplastikas daro poveikį ir gyvai gamtai, nes kaupiasi ir žuvyse.“

Ilgainiui suvokta, kad vandenyje randamas plastikas yra iš įvairių šaltinių. Tai – dalelės sulaužytų plastiko gaminių ir tokios, kurių kilmės kurį laiką niekas nesuprato, kol galiausiai tapo aišku, kad vandenyje randama mikroplastiko iš kosmetikos priemonių.

Kai prausiamės, kosmetikos gaminiuose, pavyzdžiui, odos šveitikliuose, esančios plastiko dalelės kartu su vandeniu patenka į kanalizaciją, vėliau – į valymo įrenginius. „Bet, deja, valymo įrenginiai dažniausiai šitų dalelių nepagauna“, – sako E. Greimas.

Visai tikėtina, kad mikroplastiko dalelės iš jūsų naudojamo kūno šveitiklio ar dantų pastos nukeliavusios į vidaus vandenis ir jūras, gali vieną dieną sugrįžti ant jūsų stalo. Edmundas Greimas

Nuo kūno šveitiklio iki pietų stalo

Mikroplastiko dalelės toliau keliauja per išleidimo sistemas ir patenka į natūralius vandenis. Žinoma, jos gali suirti, bet tai trunka labai ilgai, pastebi E. Greimas: „Galbūt net šimtmečius.“

„Visai tikėtina, kad mikroplastiko dalelės iš jūsų naudojamo kūno šveitiklio ar dantų pastos nukeliavusios į vidaus vandenis ir jūras, gali vieną dieną sugrįžti ant jūsų stalo“, – tvirtina Lietuvos gamtos fondo direktorius.

Jis pasakoja, kokiu būdu tai įvyksta: „Prasideda kelionė per mitybinę grandine gamtoje. Tai reiškia, kad mikroplastiko daleles prarijusį vėžiagyvį praryja kažkokia žuvytė. Tą žuvytę praryja kažkokia didesnė žuvis, o tą didesnę žuvį pagauna žvejai ir mes galų gale valgome tą žuvį.“

"Vilniaus vandenų" geriamojo vandens tyrimų laboratorija
"Vilniaus vandenų" geriamojo vandens tyrimų laboratorija
© DELFI / Andrius Ufartas

Kosmetikos gamintojai, pasak Edmundo, naudoja mikroplastiką, nes tai yra pigiau nei natūralios šveičiamosios dalelės, tokios kaip, pavyzdžiui, riešuto kevalas ar druska.

„Supratus, kaip šitas daiktas kenkia aplinkai ir grįžta galbūt bumerangu mums patiems, tai reikia žiūrėti į sudėtį ir žiūrint į sudėtį jų atsisakyti. Jeigu nėra paklausos – išeis iš gamybos ir rinkos“, – teigia E. Greimas.

Kai nematai problemos plika akimi, tai ji ir atrodo mažesnė. Edmundas Greimas

Deja, bet neįmanoma tiksliai įvardyti, koks užrašas ant kosmetikos gaminio pakuotės gali byloti apie tai, kad jo sudėtyje yra mikroplastiko dalelių.

Pasak eksperto, šiuo metu Europos Sąjungos gamintojams privalu šias medžiagas žymėti etiketėje. Vis dėlto, praktikoje tai ne visuomet yra įgyvendinama.

Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.

www.DELFI.lt