Jei Lietuvos miestai sektų Briuselio ir Paryžiaus pavyzdžiu ir daugelyje gatvių leistiną maksimalų greitį sumažintų iki 30 km/val., daliai vairuotojų niekas nepasikeistų, nes vidutinis greitis, kuriuo judame, pavyzdžiui, Vilniuje ir taip yra mažesnis. Tačiau toks pokytis galbūt daugiau žmonių paskatintų rinktis viešąjį transportą, nes bet kokiu atveju tai būtų dar vienas judėjimo nuosavu automobiliu apsunkinimas.

Europos Parlamentas (EP) neseniai palaimino rezoliuciją, kurioje siūloma maksimalų leistiną greitį gyvenamuosiuose miestų rajonuose mažinti iki 30 km/val. ribos. Didesniu greičiu ir toliau būtų galima važiuoti tranzitinėmis gatvėmis ir tomis, kurios nesikerta su pėsčiųjų ar dviratininkų keliais. Tokią praktiką jau kurį laiką taiko kai kurie didieji Europos miestai, pavyzdžiui, Briuselis ir Paryžius.

Iniciatyvą mažinti leistiną greitį gyvenamuosiuose miestų rajonuose motyvuoja eismo saugumu. Anot europarlamentarų, būtent didelis greitis lemia daugumą nelaimių, kuriose žūsta pėstieji.

Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko manymu, eismo saugumas yra tik vienas tokio siūlymo aspektas.

„Tai ne vien saugumo klausimas. Kitas klausimas yra žmonių išsodinimo iš nuosavų automobilių. Nes gatves užkemša ne mažas greitis, o didelis automobilių skaičius, – Delfi sako S. Pukalskas. – Jei mes sumažintume greitį iki 30 km/val., bet per miestą galėtume pravažiuoti be jokių spūsčių, tai būtų fantastiškas greitis. Nes dabar mes važiuojame, duok Dieve, 20 km/val. vidutiniu greičiu.”

Todėl, pasak pašnekovo, sumažinus leistiną greitį kelionių trukmė vargiai pasikeistų, tačiau tai vis tiek galėtų paskatinti dalį žmonių persėsti į viešąjį transportą.

„Kiekviena priemonė, kuri blogina važiavimą nuosavu automobiliu padeda skatinti viešąjį transportą. O greičio mažinimas ar gatvių siaurinimas yra kliūtys nuosavo automobilio naudojimui“, – mano S. Pukalskas.

Paklaustas, ar užuot bloginus sąlygas vairuotojams, nereikėtų gerinti viešojo transporto paslaugų ir tokiu būdu skatinti žmones atsisakyti nuosavų automobilių, ekspertas teigia, kad „viešasis transportas yra toks, koks yra“, o jam keliami lūkesčiai turėtų būti realistiški.

„Viešasis transportas negali būti pritaikytas kiekvienam asmeniškai, kad ir kaip norėtume, kad jis nuvežtų nuo namų iki darbo durų. Taip negali būti. Galų gale, yra individualūs sprendimai, pavyzdžiui, automobilių dalijimosi platformos. Nors tai taip pat nėra labai tvaru. Tie automobiliai gerai tik tuo, kad neužkemša stovėjimo vietų, nes nuolat migruoja. Bet dažniausiai jie veža vieną žmogų, todėl energijos išnaudojimo požiūriu, toks kelionių būdas iš esmės nėra tvarus“, – pažymi S. Pukalskas.

Ragina gelbėti gyvybes

Spalį priimtoje rezoliucijoje dėl kelių eismo saugumo, kuriai pritarė 615 EP narių, 24 nepritarė, o 48 susilaikė, pažymima, kad kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 tūkstančiai žmonių, o apytiksliai 120 tūkst. patiria sunkius sužalojimus.

Remiantis naujausiais duomenimis, iš vieno milijono gyventojų ES kasmet keliuose žūva apie 42 asmenys. Saugiausi ES – Švedijos keliai (18 žūčių milijonui gyventojų), o daugiausia tragiškų nelaimių keliuose įvyksta Rumunijoje (85 žūtys milijonui gyventojų).

Lietuvoje 2020 m. eismo nelaimės nusinešė 63 žmonių gyvybes milijonui gyventojų, o tai 41 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį.

Rezoliucijoje europarlamentarai akcentuoja, kad greičio viršijimas yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio įvyksta maždaug 30 proc. mirtinų avarijų keliuose, todėl jie ragina nustatyti 30 km/val. leistino automobilių greičio ribą gyvenamuosiuose rajonuose.

„Europiečiai per ilgai taikstėsi su nepriimtinu žūčių mastu mūsų keliuose. Jei ES ir jos valstybės įsipareigos ryžtingai didinti kelių eismo saugumą ir skirti tam pakankamai lėšų, įmanoma, kad iki 2030 m. perpus sumažinsime žūčių skaičių. Jau žinoma, kas lemia žūtis keliuose, todėl raginame Komisiją ir ES valstybes diegti gyvybes gelbstinčias priemones, pavyzdžiui, mažinti greitį miestuose iki 30 km/val., pereiti prie aktyvių transporto rūšių (dviračių) ir steigti Europos kelių transporto agentūrą“, – pažymėjo EP pranešėja Elena Kountoura.

www.DELFI.lt