Vėjas tampa vis svarbesnis sąjungininkas
Vykdydama Europos žaliąjį kursą ir Europos klimato įstatymą, ES iškėlė sau privalomą tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Tam reikia, kad dabartinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per ateinančius dešimtmečius gerokai sumažėtų. Kaip tarpinį žingsnį siekiant neutralumo klimatui, ES padidino savo 2030 m. klimato ambicijas ir įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc.
Europos komisija kaip vieną iš pagrindinių būdų pasiekti užsibrėžtą tikslą mato vėjo energetiką ir jos plėtojimą jūroje. Tai liudija ir paruošta jūros energijos strategija, kurios tikslas – bent 60 GW jūroje vėjo pagalba pagamintos energijos 2030 m. ir 340 GW 2050 m. Toks pasiekimas smarkiai padidintų dabartinius rodiklius, kadangi šiuo metu jūroje yra sukuriama apie 12 GW elektros energijos.
Iš tiesų, vėjo energija tampa svarbiu faktoriumi atsinaujinančios energetikos žemėlapyje net ir privačiame sektoriuje, o tai atspindi ir faktas, kad pasaulio tvariausia įmone 2021 m. buvo pripažinta būtent vėjo elektrinių sprendimus siūlanti „Schneider“, kurios tikslas – jau 2025 metais vykdyti anglies dvideginio neišmetančią veiklą.
Vėjo energijos technologijų aktualumą bei augantį poreikį parodo ir vis didėjantis vadinamų vėjų parkų jūrose skaičius, jų vien tik Šiaurės Europoje „Schneider“ jau įrengė daugiau nei 40. Nors vėjo elektrinės dėl natūralių gamtos sąlygų iššaukiamų ribojimų negali nuolat generuoti tokio paties elektros energijos kiekio, geroji žinia yra ta, kad vėjo elektrinių technologijos nuolatos tobulėja ir dabartiniai automatizuoti sprendimai leidžia išvengti net apie 30% galimų praradimų.
Lietuvos vėjų elektrinių asociacijos direktorė Urtė Daškevičiūtė taip pat teigia, kad šiuo metu statomos vėjo elektrinės yra daug galingesnės nei statytos prieš 10 metų, o tai tik parodo vėjo energijos ateities potencialą. Be to, Lietuvos gamtos sąlygos ir gana lygus paviršius puikiai tinka tokią energetiką vystyti ir toliau.
„Vėjo energija sugaunama mentėmis ir vėjui pučiant vienoje mentės pusėje susidaro žemo slėgio oro kišenė. Ši kišenė traukia mentę link savęs ir taip priverčia suktis elektrinės viduje esantį rotorių. Esanti pavarų dėžė leidžia padidinti rotoriaus sukimosi greitį iki tokio, kuris leistų turbinos generatoriui gaminti elektros energiją.<...> Šiuo metu statomų elektrinių galia siekia apie 5,5 megavatus ir tai yra ženkliai padidėjusi galia nei buvo prieš 10 metų, taigi jos gali pagaminti dvigubai daugiau elektros energijos“, – kalba Lietuvos vėjų elektrinių asociacijos direktorė.
Šiuo metu vėjo energija yra laikoma vienu iš pagrindiniu atsinaujinančios energetikos šaltinių, kadangi, pastačius vėjo elektrinę tinkamoje vietoje, belieka laukti tinkamo oro. Be to, technologinė pažanga jau leidžia būti vis mažiau priklausomiems nuo oro sąlygų, nes vėjo elektrinės tampa vis efektyvesnės dėl didelio aukščio, kuriame vėjai yra daug pastovesni ir stipresni.
„Ignitis renewables“ technologinių sistemų vadovas Mantas Marčiukaitis taip pat pritaria, kad vėjo elektrinės nuolat tobulėja ir statomos vis aukštesnės. Tiesa, kartais tenka net dirbtinai pristabdyti vėjo elektrinės sukimąsi tam, kad elektrinės mentės nesulūžtų, tad svarbus yra ne tik vėjo greitis, bet ir jo pastovumas.
„Vėjo elektrinių pagaminamos energijos kiekis priklauso ir nuo vėjo stiprumo, ir nuo elektrinės galingumo. Vėjo stiprumą lemia geografinė vietovė ir aukštis virš žemės paviršiaus. Vėjo elektrinės nesisuka ištisą parą, nes jų darbo režimas visiškai priklauso nuo vėjo greičio. Dauguma elektrinių pradeda gaminti elektrą, kai vėjas pučia 3,5-4 m/s greičiu, o didžiausią produktyvumą pasiekia esant 10-12 m/s vėjo greičiui. Kai vėjo greitis pasiekia 25 m/s, elektrinė automatiškai sustabdoma dėl saugumo reikalavimų, kad nesulūžtų“, – kalba „Ignitis renewables“ technologinių sistemų vadovas.
„Vėjo elektrinės nuolat tobulinamos, jų aukštis ir galia kasmet didėja. <...> Vėjo greitis kylant aukštyn didėja, todėl kuo aukštesnė elektrinė, tuo daugiau energijos ji gali pagaminti. Pavyzdžiui, jei 10 m aukštyje pučia 5 m/s vėjas, tai 100 m aukštyje jis sieks daugiau nei 7 m/s. Skirtumas, atrodo, nedidelis, tačiau vėjo greitį ir energiją sieja kubinė priklausomybė, todėl vėjo greičiui padidėjus du kartus, vėjo energija išauga net aštuonis kartus“, – priduria M. Marčiukaitis.
Vėjo elektrinių ateitis – jūroje
Vienas iš Lietuvos pranašumų – pajūris, kuris vis dar nėra pilnai išnaudojamas. Prieiga prie jūros vystant vėjo energetiką yra svarbi mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Visų pirma vėjai netoli jūros yra natūraliai stipresni ir pastovesni, o tai leidžia sugeneruoti daugiau elektros energijos. Kitas jūros privalumas – galimybė įrengti plūduriuojančias vėjo elektrinės, kurios gali būti ne tik toli nutolusios nuo kranto, bet ir generuoti dar daugiau energijos.
Lietuva šiuo metu jau yra numačiusi plėtoti vėjo energetiką būtent šalies pajūryje. Numatoma, kad naujas vėjų elektrinių parkas galėtų tapti vienu iš esminiu energetinės nepriklausomybės garantų. Maža to, ateityje toks parkas galėtų leisti ne tik patenkinti Lietuvos energijos poreikius, bet ir eksportuoti elektrą į užsienį.
„Visų pirma reikia paminėti, kad vėjo energetikos plėtra jūroje turės reikšmingos įtakos Lietuvai, siekiant atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų. Bendras Lietuvos vėjo energetikos potencialas Baltijos jūroje siekia 3,4 GW, t.y. 6 kartus daugiau, nei šiuo metu visų sausumoje veikiančių vėjo elektrinių galia. Iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios VE parką, kuris pagamintų 2,5–3 TWh elektros energijos per metus, t.y. beveik ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio“, – kalba M. Marčiukaitis.
„Be abejo, prie jūros vėjai būna didesni ir jeigu mes kalbėtume apie potencialą jūroje, jis yra gana didelis. Apskritai, Baltijos jūroje, jūrinio vėjo parke, galima išvystyti 93 GW, o Lietuvoje tai sudarytų iki 3,4 GW. Lietuvoje netrukus matysime paskelbtą konkursą vėjinio parko vystymui ir jei šitas konkursas įvyktų 2023 metais, tai Baltijos jūroje būtų įrengtas 700 megavatų galios vėjo parkas ir turėtume čia elektros energijos gamybą pasiekti iki 2030 metų. Pačioje jūroje, šis parkas pagamintų apie 3 teravatvalandes per metus, o tai patenkintų ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio, jei jis išliktų toks, koks yra dabar. Tai ženkliai sumažintų elektros energijos importą“, – pabrėžia U. Daškevičiūtė.
Plūduriuojančios jūroje vėjo elektrinės vis dar yra laikoma nauja technologija, tačiau žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, ji leistų statyti elektrines ne tik sekliuose vandenyse, bet ir jūrose. Tai yra ypač svarbu žvelgiant iš globalios perspektyvos, kadangi ne visos šalys dėl reljefo gali sau leisti netoli vandens statyti vėjo elektrines.
„Manau, kad atsinaujinanti ir vėjo energetika yra ateitis ir, kalbant specifiškai apie ateities technologiją, labai tikėtina, kad dalis vėjo technologijos Europoje pereis į jūrą ir ateis plūduriuojančių vėjo elektrinių metas. Šiai dienai tokia technologija yra kiek per brangi vystyti, bet po kurio laiko, ypač mažėjant vietų, kuriose galima vystyti vėjo energetiką tiek sausumoje, tiek ir jūros pakrantėje, plūduriuojančios vėjo elektrinės technologija bus puiki išeitis“, – svarsto Lietuvos vėjų elektrinių asociacijos direktorė.
„Pranašumas yra tas, kad tokias vėjo elektrines gali statyti jūroje, bet jos neturi būti labai arti kranto. Pavyzdžiui, jūros vėjo elektrinės yra tikrai labai efektyvios, bet jos gali būti statomos tik sekliuose vandenyse. Tam labai tinka Šiaurės jūra, Baltijos jūra irgi yra gana sekli, todėl potencialą vystyti jūros vėjo energetiką mes turime didelį. Bet ateis momentas, kai mes nebeturėsime vietos ar galimybės, o ypač jūrose, kurios yra gilios, vystyti technologijas yra sudėtinga ar kartais net neįmanoma. Šiuo atveju mes kalbame apie elektrinę, kuri plūduriuoja ir gali būti toliau nuo kranto bei sunkiai įžiūrima. Jau dabar vėjo elektrinės, kurios bus vystomos Lietuvos pajūryje, bus sunkiai įžiūrimos, o plūduriuojančios gali būti nutolusios ženkliai toliau“, – priduria U. Daškevičiūtė.
Vėjo energija gali leisti pasiekti energetinę nepriklausomybę
2021 m. išaugus energijos paklausai bei susidūrus jo jos trūkumu ir kainų didėjimu, atsinaujinanti energetika tampa vis aktualesnė. Šiuo metu Europos Sąjungoje vykstant aktyvioms deryboms dėl atominės energetikos ateities ir jos tvarumo bei saugumo, investicijos į vėjo energiją nemažėja, o tai yra ypač svarbu ne tik Lietuvai, bet ir kitiems pasaulio regionams, kurių iškastinio kuro energetikos infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.
„Mes žinome, kad Lietuvoje vis dar labai daug elektros energijos importuojame, tad vėjo elektrinės ženkliai prisidėtų prie importo mažinimo, nes iki 2030 metų, jei minėti parkai išsivystytų, galėtume tapti ir elektrą eksportuojanti šalimi. Juolab, kad ir sausumos vėjas pastaruoju metu ženkliai padėjo vystytis ir jei neatsiras papildomų kliūčių, galime pasiekti energetinę nepriklausomybę net žymiai anksčiau, nei dabar esame nusimatę“, – kalba U. Daškevičiūtė.
„Baltijos šalyse, galiu užtikrintai pasakyti, mes esame stipriausi, o Europoje esame stiprūs vidutiniokai. Tikrai dar yra ko siekti, bet esame teisingame kelyje ir turime daug potencialo naudoti vėjo energetikos technologiją, Tuo tarpu pasaulyje, jeigu mes apskritai pažiūrėtume į atsinaujinančia energetiką, Europa čia yra labai aiški lyderė, rodanti pavyzdį pasauliui. Paskui Europą seka JAV ir Kinija bei daug kitų šalių, taigi net neabejoju, kad atsinaujinanti energetika pasaulyje bus vystoma“, – priduria pašnekovė.
Energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinantys energijos šaltiniai yra tarpusavyje tampriai susiję, kadangi būtent pastariesiems yra numatyta ypač svarbi vieta Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ilgainiui tokie energijos šaltiniai turėtų tapti pagrindiniais šalies žaliaisiais varikliais, nes tokiu būdu sprendžiama ir Europos Sąjungoje vis dažniau aptariama taršos problema.
„Svarbiausias tikslas – padėti įgyvendinti 2018 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus ambicingus tikslus. Šioje strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminama 70 % visos suvartojamos elektros energijos, ir 45 % iš jų bus pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, o 2050 m. visą Lietuvos elektros energijos poreikį tenkins vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Prognozuojama, kad didžioji šios energijos dalis bus pagaminama būtent vėjo elektrinėse sausumoje ir jūroje“, – teigia M. Marčiukaitis.
„Iš principo, jeigu pasižiūrėjus objektyviai, tokia energetika sprendžia ne tik klimato kaitos klausimus, bet gali būti lengviau prieinama tiek finansiškai, tiek ir fiziškai. Pavyzdžiui, dėl šiuo metu neišvystytos infrastruktūros mažiau turtingose šalyse, dalis gyventojų net neturi galimybės naudotis elektros energija, tačiau atsinaujinantys ištekliai gali būti statomi ir vietinėje infrastruktūroje, jie užima mažiau vietos ir yra žymiai lengviau įrengiami nei taršios elektrinės“ – svarsto U. Daškevičiūtė.
Vėjo elektrinių poveikis sveikatai tėra mitas
Nepaisant šviesos žaliosios energetikos ir vėjų elektrinės ateities, ekspertai vis dar mato kylančių iššūkių norint pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Nors noro investuoti į žaliąją ekonomiką yra daug, vėjų elektrinių parkų plėtojimą vis dar stabdo žinių apie technologijų potencialą trūkumas, investicinės aplinkos skaidrumas ar teisinės bazės netobulumas.
„Pagrindinis aspektas, kuris užtikrintų vėjo energetikos vystymąsi, yra matomumas, aiškumas ir investicinės aplinkos skaidrumas. Pati vėjo technologija per pastaruosius metus labai stipriai atpigo ir gali visiškai laisvai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis, daugeliu atveju vėjas net yra pigesnis. Ši technologija yra ateitis ir tereikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, teisinę bazę, ir, galų gale, stabilumą rinkoje“, – teigia Lietuvos vėjų elektrinių asociacijos direktorė.
Vienas iš vis dar neretai pasitaikančių mitų yra tas, kad vėjo elektrinės galimai sukelia žalą žmogaus sveikatai. Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, kad vėjo elektrinės neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir yra visiškai saugios.
„Dėl gyventojų kartais yra nuogąstavimų, kad vėjo energetika galbūt yra negraži ar turi poveikį žmogaus sveikatai, bet šie nuogąstavimai yra apipinti įvairiausiais mitais. Jeigu pasišnekama su gyventojais, kurie informuojami ir su jais užmezgamas dialogas, visi nuogąstavimai ir būgštavimai greitai išsisklaido, nes nėra jokių realių įrodymų, kad vėjo energetika kenkia žmogaus sveikatai. Kalbant apie kraštovaizdį, tai tikriausiai priklauso nuo požiūrio. Mano akimis, vėjo elektrinės laukuose yra modernios ir tvarumą vertinančios šalies atspindys“, – pasidžiaugė U. Daškevičiūtė.
