Šiukšlių kaupimas namuose – kodėl to buvo imtasi
Prieš ketverius metus Gintarė Dambrauskaitė-Klimienė ėmėsi drąsaus eksperimento – norėdama pažinti savo atliekas mėnesį laiko kaupė šiukšles balkone. Moteris teigia, kad yra nemalonu gyventi su šiukšlėmis, stebėti, kaip jos kaupiasi. Man buvo būtent taip – pamačiau ir nemalonu, nemalonu, kai jų tiek daug, ir nemalonu, kai jos taip užsibūna, tada natūraliai prasidėjo ieškojimas“.
Tvaraus gyvenimo būdo propaguotoja teigia, kad pamatyti tikrąjį dalykų veidą ir keisti įpročius padeda dalykų vizualizavimas.
Gintarė šiuo metu tiria klimato kaitą, labiausiai ją domina, kaip patraukliai papasakoti žmonėms, kad kiekvienas gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Gintarė kasmet leidžiasi į kokios nors srities tyrinėjimą ir aiškinasi, ką galėtų pakeisti savo įpročiuose, kad gyventų tvariau. Todėl vieni metai buvo skirti mitybai, kiti atliekoms, vandens ištekliams ar suvartojamai energijai.
„Iš gabaliukų dedu tą dėlionę ir suprantu, kad kiekvienam individui skirti tiek laiko yra labai sunku“, – įžvalgomis dalijasi G. Damrauskaitė-Klimienė.
Eksperimentas išmokė neparsinešti atliekų namo
Moteris sako, kad negalima iš kiekvieno reikalauti domėtis viskuo ir būti sąmoningam kiekvienoje gyvenimo srityje. Geriausia, kai tvaresnio gyvenimo būdo pokytis diegiamas nesunkiai, kai jis pagerina buitį, bet neapsunkina.
„Man asmeniškai yra svarbu tai daryti ne dėl to, kad tai yra problema, o dėl to, kad tai iš tiesų pakelia gyvenimo kokybę – vienaip ar kitaip sulėtinus savo gyvenimo tempą, sąmoningiau pasirinkus dalykus. Jeigu mes norime, kad mus suptų daiktai ar įpročiai, kurie labiau džiugina, aišku, kad jie iš pradžių pareikalaus šiek tiek sąmoningumo, bet tai nuostabu, nes kuo sąmoningiau pradedame integruoti visokius pokyčius, tuo smagiau pasidaro gyventi“ – mintimis dalijasi G. Dambrauskaitė-Klimienė.
Prieš ketverius metus vykdytas eksperimentas su atliekomis išmokė moterį vieno principo – neparsinešti atliekų namo. Gintarė daug laiko praleidžia sodyboje, ten yra galimybė kompostuoti maisto atliekas – tą ir daro. O mieste, kaip ji ir sako, gyvena taip, kad atliekų liktų kuo mažiau ar visai jų nebūtų.
„Jeigu esame kažkur gamtoje, kur galime kompostuoti, kompostuojame. Jeigu ne, tai bet kokiu atveju dedame maisto atliekas atskirai, nes augdama Vokietijoje taip įpratau, dešimt metų maisto kompostą dėjau atskirai, grįžusi į Lietuvą supratau, kad neišeina taip, turiu mesti viską į vieną, bet man bet kokiu atveju neišeina mesti į vieną, turime atskirą konteinerį“ – teigia G. Dambrauskaitė-Klimienė.
Moteris pataria kruopščiau pagalvoti, kaip atliekų neparsinešti namo, o VASA tvarumo konsultantė Inga Alimovienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo pirkinių krepšelį ir pagalvoti, ar visas maistas, kuris jame, yra būtinas, galbūt pradėti planuoti savaitės meniu.
