„Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Nelaimė Panevėžyje – apleistos „Ekrano“ užtvankos netvarkymo pasekmė. Laimei situacija stabilizuota. Bet dabar dirba daugybė pareigūnų: ugniagesiai, aplinkosaugininkai, gelbėtojai ir kovoja su pasekmėmis“, – antradienį feisbuke rašė ministras.

S. Gentvilas pabrėžė, jog už savo užtvankų priežiūrą yra atsakingos savivaldybės.

„Jos turi rūpintis užtvankų saugumu, kad vėliau nereikėtų gelbėtojams kovoti dėl visuomenės saugumo“, – teigė jis.

Anot ministro, Aplinkos ministerija yra sudariusi griautinų bešeimininkių užtvankų sąrašą. Pirmąja, jo teigimu, tapo Salantų užtvanka, nugriauta jau praėjusiais metais.

Viešoji įstaiga „Upių atkūrimo centras“ antradienį taip pat išplatino pranešimą, kuriame užtvankos vadinamos tiksinčia bomba.

Šio centro aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako, jog Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta tokia avarija šiemet – jau griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.

„Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą, – pranešime sakė aplinkosaugos ekspertė. – Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau“.

Anot centro, tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 metų), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.

Savivaldybė yra parengusi remonto projektą

Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas BNS anksčiau antradienį teigė, jog savivaldybė buvo parengusi užtvankos ir tilto remonto projektą, kuriam ekspertai pateikė pastabas. Jie antradienį atvyko į Panevėžį ir turėtų įvertinti padarytą žalą ir esamą padėtį.

„Likvidavus įvykio padarinius, privalome ne tik išsiaiškinti avarijos priežastis, bet ir pristatyti aiškų veiksmų planą, ką darysime, kad tokia situacija nepasikartotų. Sutelkę jėgas su nacionalinės valdžios institucijomis bei atsakingomis tarnybos, užtikrinsime panevėžiečių ir jų turto saugumą“, – pranešime sakė vicemeras.

Apie įvykusią nelaimę „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje antradienio rytą įspėjamosiomis žinutėmis informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešęs, jog lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Įvykio likvidavimu rūpinosi Panevėžio savivaldybės administracija ir atsakingos institucijos. Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.

BNS