Elektromobiliai – ateities transporto priemonė, ne tik tausojanti gamtą, bet ir padedanti greičiau judėti mieste specialia trasporto juosta. Jų populiarumas Lietuvoje įsibėgėja, tačiau nedaug žmonių renkasi atsisveikinti su įprastais automobiliais.

Tokiomis transporto priemonėmis besinaudojantys verslai tikina, kad Lietuvoje dar per menkai išvystyta infrastruktūra. Ir nors patys elektromobiliai dažnai patogesni už varomus benzinu, dyzeliniu kuru ar dujomis, jų įsigijimas kol kas prieinamas nedideliai daliai lietuvių. O norintys važinėti tolimus atstumus, tokius renkasi dar rečiau dėl per mažo įkrovimo stotelių skaičiaus.

Parama elektromobiliams ir jų kaina – nevilioja

Lietuvos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kurį laiką siūlo finansinę paramą norintiems pirkti mažiau taršią transporto priemonę. Nuo 2019-ųjų pabaigos prasidėjusi programa siūlo tris paskatas elektromobiliams. Už įsigytą naują elektromobilį galima pretenduoti į 5000 eurų kompensaciją, už naudotą – 2500 eurų kompensaciją, o sunaikinus seną savo automobilį – skiriama dar 1000 eurų kompensacija.

Pernai elektromobiliams Lietuvoje įsigyti buvo skirti 5 mln. eurų, tačiau galutinė patvirtintų paraiškų statistika dar nepateikta.

APVA paramos skyrimo elektromobiliams įsigyti ataskaita:

Kvietimas

Gauta paraiškų

Neskirtas finansavimas

Išmokėtas finansavimas

Dar vertinama

2020. 04

652 (už 1 751 000 eurų)

2 (už 4000 eurų)

650 (už 1747 000 eurų)

2021. 05

1334 (už 4 896 000 eurų)

4 (už 11000 eurų)

1222 (už 4 450 000 eurų)

108 (už 435 000 eurų)

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius įsitikinęs, kad jei parama būtų dar platesnė, elektromobilių populiarumas augtų sparčiau: „Akivaizdu, kad Lietuvoje galiojančių lengvatų nepakanka, norint iš esmės paskatinti pavėžėjimo paslaugas teikiančius vairuotojus persėsti prie elektromobilio vairo“.

Bene pirmoji Lietuvoje, įsigijusi ženklų skaičių elektromobilių, buvo siuntų pristatymo įmonė DPD. Jos komunikacios atstovas Tomas Vaišvila sako, kad tikėtina, 2 mln. eurų investicija neatsipirks niekada, tačiau buvo verta.

„Elektromobiliai už dyzelinius brangesni 2–3 kartus, o ir nesutaupome dėl to, kad nereikia kuro pilti į baką. Būti tvaresne yra įmonės politika ir kryptis bei įsipareigojimas visuomenei – pristatyti siuntas kuo labiau tausojant aplinką“, – sakė T. Vaišvila ir pridūrė, kad bendradarbiauja su nemažai įmonių, kurios renkasi tvaresnius partnerius, tad elektromobilių pasirinkimas atneša naudos.

 Andrius Pacevičius
Andrius Pacevičius

Infrastruktūra Lietuvoje – nepakankamai išvystyta

DPD atstovo teigimu, kol kas elektromobilius įsigyti verslams – labai brangu, darbo vieta pabrangsta apie 15 proc., reikia investuoti į infrastuktūrą: „Mums jau kainavo daugiau nei 300 tūkst. eurų. Turime 60 elektromobilių, tad įsirengėme 62 krovimo stoteles, reikėjo pasirūpinti rezervu, jei vienas automobilis išsikrauna. Teko išmokyti kurjerius vairuoti naujus automobilius“.

Patiems įsirengti įkrovimo stoteles bei turėti atsarginių, jei kiti sustotų įmonė buvo priversta ir dėl Lietuvoje esančios sistemos, dėl kurios tokio automobilio eksploatavimas tampa sudėtingas.

„Kol Lietuvoje nėra tinkamos infrastruktūros, žmonės neperka elektromobilių ir atvirkščiai. Manau, kad infrastuktūra turėtų būti šiek tiek priekyje, nes jei nebūtų degalinių, važinėtume kitomis transporto priemonėmis. Mes elektromobilius eksploatuojame tik Vilniuje, su jais nevažiuojame į jokį rajoną ar toliau, nes jie neišvažinės visos dienos, o užmiestyje neturės, kur įkrauti baterijos. Manau, kad nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą būtų didelis iššūkis. Negalime leisti sau rizikuoti ir siųsti vairuotojus, kur neaišku, ar bus stotelės. Kalbėjome ir su Vilniaus miesto savivaldybės įmone, planai yra, belieka laukti, kol jie materializuosis“, – planais dalinoti T. Vaišvila.

Dėl kainos bei per mažos rinkos jam pritarė ir „Bolt“ vadovas, sakydamas, kad kiekvienas įmonės vairuotojas yra pagrindinės savo darbo priemonės savininkas. Svarstydamas įsigyti automobilį pavežėjas, tikėtina, iškart atmes naujo elektromobilio variantą, nes šiuo metu jų kaina yra tiesiog per didelė, kad atsipirktų, o antrinė elektromobilių rinka dar nėra susiformavusi.

„Elektros kaina šiandien nedaro praktiškai jokios įtakos elektromobilių populiarumui. Pagrindiniu barjeru išlieka technologiniai sprendimai. Kol rinkoje nebus pasiūlytos elektromobilių baterijos, galinčios atpiginti transporto priemonės kainą ir užtikrinti patogesnį krovimą, proveržio sunku tikėtis. Tikėtina, kad atsiradus galimybei baterijas automobilyje keisti ir krauti pakaitomis, elektromobiliai būtų patrauklesni pavėžėjimo paslaugas teikiantiems vairuotojams“, – konstatavo A. Pacevičius.

Elektromobilius vairuoti nori jaunesni

Tvarumo požiūriu, elektromobiliai gali būti vadinami ateities transportu, tačiau infrastuktūra bei kainos vis dar kelia abejonių norintiems gyventi švariau. DPD jau kurį laiką naudojant šią naujovę T. Vaišvila išskyrė jos privalumus bei kodėl kurjeriai renkasi sėsti už elektra, o ne kitu kuru varomos mašinos vairo.

Pasak pašnekovo, pirmiausia reikia keisti vairavimo įpročius: kad elektromobilis neužgestų vidury miesto. Liaudiškai tariant, „gazas – dugnas“ neveikia. Reikia reguliuoti akseleraciją, pagalvoti, kam galima sutaupyti elektros. Pilnai įkrautos baterijos racionaliai važiuojant pakanka visai dienai ir būtina per naktį įkrauti.

Taip pat reikėtų atsiminti, kad esant didesniam šalčiui, baterijos talpa mažėja. Kai šilta, elektromobilis nuvažiuoja daugiau. Gamintojas deklaruoja, kad su pilnai įkrauta baterija galima nuvažiuoti iki 120 km, bet T. Vaišvilos manymu, tai – vasarinio režimo skaičiai.

 Tomas Vaišvila
Tomas Vaišvila

„Su dyzeliniu automobiliu galima nuvažiuoti kelis kartus daugiau, nei su elektriniu. Mūsų kurjeris vidutiniškai per dieną Vilniuje nuvažiuoja apie 70 km. ir sustoja kokius 60-70 kartų per dieną. Elektromobilius vairuoti labiau nori jauni žmonės, nes jų geresnė komplektacija, automatinė greičio pavarų dėžė. Tie, kurie dirba kurjeriais jau daug metų, įpratę prie dyzelinių.

Labiausiai kurjeriai džiaugiasi atskira eismo juosta, tad sutaupę laiko kamščiuose greičiau baigia darbą. Taip pat imponuoja nemokamas stovėjimas Vilniaus mieste. Palikus įjungtą automobilį, pavyzdžiui, trumpam, kol pristatoma siunta, jis nekelia nei garso, nei kvapo. Lietuviai daug geriau toleruoja elektromobilį negu, pavyzdžiui, dyzeliniu kuru varomą didelį dūmijantį krovininį automobilį“, – vardijo DPD atstovas.

Pašnekovas pridūrė, kad iki 2025-ųjų numatyta programa tvarumui ekologijos prasme – bus didinami taršos mokesčiai, įvedami minimalūs eurostandartai automobiliams. Bet kuriuo atveju tai atkeliaus ir anksčiau ar vėliau turės prisitaikyti visi.

Elektromobilių bumo Lietuvoje gali tekti palaukti: kaltas lietuvių taupumas ar perversmui neparuošta infrastruktūra?
© Shutterstock

Tuo tarpu „Bolt“ pavežėjų, įsigijusių nuosavą elektromobilį, vis dar labai mažai. Įmonės vadovas Lietuvoje skaičiuoja, kad šiuo metu jų mažiau nei pusė procento. Negalintys įsigyti savo tvaraus automobilio, prie taršo mažinimo gali prisidėti pasirinkdami elektromobilį keliaudami taksi ar su pavėžėjais. Pašnekovo teigimu, kelionė „Green“ kategorijai priskiriamais automobiliais šiuo metu klientams kainuoja tiek pat, kiek ir įprastais.

Prašymus gauti paramą įsigijus elektromobilį APVA galima teikti iki metų pabaigos. O papildomam tūkstančiui eurų reikėtų išregistruoti savo senąją transporto priemonę. Atidavus ją sunaikinti išsaugoti tai patvirtinančią pažymą ir įsigijus elektromobilį ją pateikti. Sunaikinti atiduotos mašinos savininku norint gauti paramą, reikia būti ne trumpiau nei vienerius metus, o jos techninė apžiūra turi galioti iki nurodytos datos. APVA svetainėje rašoma, kad dažniausiai lietuviai renkasi naudotus elektromobilius, bet ne senesnius nei 5 metų.

www.DELFI.lt